„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija.
Augančios kainos skatins būti racionalesniais
Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.
„Didžiausia problema ta, kad šios trys produktų grupės sudaro apie 50 proc. vidutinio vartotojo krepšelio, o mažesnes pajamas gaunančių žmonių išlaidose beveik jokios kitos prekės ir nėra vartojamos“, – teigė N. Mačiulis. Kadangi apie 80 proc. Lietuvos gyventojų gauna mažesnes nei vidutinės pajamas, jų finansams atsigauti gali prireikti žymiai daugiau laiko.
Vis dėlto, „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad kartu su kainų augimu gali ateiti ir teigiama įtaka vidaus vartojimui.
„Dėl aukštesnių kainų, didesnės infliacijos, 2010 m. pabaigoje realios palūkanų indėlių normos tapo neigiamos. Kitaip sakant, indėlių palūkanos yra mažesnės nei infliacija. Tai visiškai neskatina namų ūkių taupyti ir dėl to tikėtina, kad taupymo norma šiemet sumažės ir toliau mažės ir kitąmet. Didesnė pajamų dalis bus skiriama ne taupymui, o vartojimui“, – aiškino N. Mačiulis. Tačiau, anot jo, tai neturėtų nulemti ir visiško gyventojų atsisakymo taupyti, kas buvo pastebima 2007-2008 m., kai žmonės buvo linkę leisti daugiau nei jie uždirba.
„Kad tokia padėtis ilgai tęstis negali, mes pamatėme 2008 m. pabaigoje, ekonominio nuosmukio gylis parodė tokios situacijos netvarumą. Tai, kad taupymo norma Lietuvos namų ūkiuose išliks teigiama, rodo ir tam tikrą gyventojų išmoktą pamoką. Tolimesnis augimas turėtų būti labiau subalansuotas ir tvaresnis, tačiau nepagrįstas labai dideliu vartojimu“, – tvirtino N. Mačiulis
Atlyginimai kils tik atskiruose sektoriuose
„Swedbank“ prognozėmis, šiemet infliacijos lygis sieks 3,2 proc., tačiau kitąmet turėtų mažėti iki 2,5. Vidutiniam metiniam atlyginimui ekonomistai šiemet augimo neprognozuoja, tačiau, pasak N. Mačiulio, kai kurių sektorių darbuotojai gali tikėtis uždarbių kilimo. Tai pasakytina apie transporto ir apdirbamosios pramonės darbuotojus, jų atlyginimai gali kilti ir daugiau nei 10 proc. Pastebima, kad transporto sektoriuje šiuo metu itin stinga tolimųjų reisų vairuotojų, kurie sunkmečiu emigravo ir susirado darbą kitose Europos Sąjungos šalyse. Dėl šios priežasties yra išaugusi šios profesijos specialistų paklausa.
Vis dėlto, banko specialistų teigimu, nedarbas ir toliau išliks didelis, prognozuojama, kad šiemet jis sieks 15,5 proc., kitąmet – 13,5 proc.
„Nedarbo mažėjimui turės įtakos tiek naujų darbo vietų kūrimas, darbo jėgos traukimasis, didėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius, išliekanti emigracija“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.
Pasak jo, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl nedarbas mažės lėtai. Pirma, didelis skaičius bedarbių, neatitinkančių darbo rinkos poreikių bei aukšti nedarbo spąstai.
„Aukšti nedarbo spąstai rodo bedarbių nenorą įsilieti į darbo rinką. Skirtumas tarp jų realaus darbo užmokesčio, kurį jie gautų įsidarbindami, ir to, ką jie gauna dabar, nedarbo išmokų bei įvairių socialinių pašalpų forma, yra labai mažas. Šie nedarbo spąstai Lietuvoje sudaro apie 86 proc. ir yra vieni didžiausių Europoje“, – komentavo N. Mačiulis.
