infliacija

Siekiant suvaldyti sparčiai augančią infliaciją nepakanka didinti minimalią algą ar pensijas – reikia galvoti apie mokesčių politikos pokyčius ar laikinas lengvatas kai kuriems produktams ir paslaugoms, kurių kainos yra reguliuojamos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Turime galvoti ir apie mokesčių politikos pokyčius.

Dar vienas pandeminis smūgis į paširdžius – milžiniškos sąskaitos už elektrą ir šildymą kaip reikiant skandina verslą. Viešbučiai ir restoranai sako tokių sąskaitų dar neregėję – vien už gruodžio mėnesio elektrą ir šilumą kai kuriems teko pakloti ir šimtatūkstantines sumas. Tiesa, ekonomistai įspėja, kad tai dar ne riba – mat priešaky laukia krizinis laikotarpis – sausis, vasaris ir netgi kovas. Kai kurie verslai kelia kainas, o kiti sako, kad išsilaikyti ir tai nepadės.

Pigiausių maisto produktų krepšelis per metus išbrango šešiais procentais – skelbia kainų palyginimo portalas „Pricer“. Trigubai pabrango bulvės, kone du kartus aliejus, o kur dar į viršų kopiančios pieno produktų ir duonos kainos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad prekės brangsta panašiai tiek, kiek tiekėjai kelia kainas. Ekonomistai įspėja, kad laukia sunkus vasario mėnesis, kai infliacija kils iki 12 procentų.

Metinė infliacija Lietuvoje piką pasieks vasarį, kai ji gali siekti apie 12 proc., tačiau kovą vartotojų kainų indeksas turėtų smukti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Žmonės jau nebespėja skaičiuoti dešimtadaliu išsipūtusių maisto ir paslaugų kainų, į nerėgtas aukštumas šoktelėjusių šildymo ir elektros kainų. Kai kurie gyventojai į nenukainotų maisto produktų lentynas sako net nebežiūrintys. Tačiau infliacijos piko, anot ekonomistų, dar nepasiekėme ir jį išvysime vasario-kovo mėnesiais.

Jei Lietuva sektų Lenkijos pavyzdžiu ir sumažintų mokesčius maisto produktams, jai tai kainuotų 400 milijonų eurų, teigė Nerijus Mačiulis. Ekonomistas TV3 Žinių „Dienos komentare“ tokiam sprendimui pasiūlė alternatyvą, kurios poveikis valstybės biudžetui būtų neutralus. Girdime jūsų prognozes ir jūs teigėte, kad šiais metais infliacija gali pašokti iki 11 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gruodį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 10,7proc., didesnė ji buvo tik Estijoje ir siekė 12 procentų. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 7,9 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,3 proc., o vien euro zonoje – 5 procentais.

Paklaustas, kokių sprendimų būtų galima imtis dėl Lietuvoje stipriai išaugusios infliacijos, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad pirmiausiai reikėtų orientuotis į ne tik išorinių, bet ir vidinių investicijų pritraukimą Lietuvoje. „Esu tos nuomonės, kad mes turime labiau orientuotis į pasiūlos didinimą ir priimti tuos sprendimus, kurie būtų naudingi mūsų Lietuvos įmonėms.

Naujasis Bundesbanko vadovas perspėja, kad aukšta infliacija gali trukti ilgiau, nei tikėtasi. „Vidutinės trukmės kainų perspektyva yra ypač neaiški, – sakė J. Nagelis. – Šiuo metu matau didesnę riziką, kad infliacijos lygis gali išlikti aukštas ilgiau, nei šiuo metu tikimasi.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde mano, kad veiksniai, pastūmėję infliacijos augimą euro zonoje iki rekordinių aukštumų pastaraisiais mėnesiais, 2022-aisiais sumenks. „Tikimės, kad per šiuos metus infliaciją skatinantys veiksniai susilpnės“, – teigė Ch. Lagarde, sakydama kalbą Prancūzijos Senate. Euro zonoje metų infliacija gruodį pasiekė 5 proc. – visų laikų aukščiausią lygį, paskatinta sparčiai augančių energijos kainų.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Valdžia džiugiai gyrėsi, kad nuo metų pradžios neva ji padidino minimalų atlyginimą, pensijas, kitas išmokas. Tačiau atėję į parduotuvę gyventojai įsitikins, kad net ir daugiau pinigų neleis nusipirkti tiek, kiek buvo galima nusipirkti prieš metus, mat gerokai pabrango absoliuti dauguma svarbiausių maisto produktų. Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga padidėjo 13,7 proc., arba apie 50 eurų – iki 730 eurų ant popieriaus arba iki 534 eurų į rankas.

JAV vartotojų kainos (CPI indeksas) praėjusį mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, išaugo 7,0 proc., pranešė Darbo departamentas. Metinė infliacija Jungtinėse Valstijoje – didžiausia nuo 1982-ųjų birželio. Per mėnesį šis infliacijos rodiklis didžiausioje pasaulio ekonomikoje padidėjo 0,2 procentinio punkto – tiek, kiek ir prognozavo analitikai.

Lauke toliau spaudžiant šaltukui ne vienam norisi leisti laiką šiltuose namuose, tačiau elektros kainoms didėjant, šiluma jau tampa prabanga. Kainoms pakilus daugiau nei 30 procentų, ne vienas žymus Lietuvos žmogus išreiškė savo nuomonę. Atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano atskleidžia, kad investavęs į elektromobilį tikėjosi ne tik padėti ekologiškai, bet ir padėti sau finansiškai.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, tuo tarpu didžiausia vidutinė metų infliacija 2021-aisiais buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti infliacijos duomenys. Paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, Lietuvos vartotojų kainų indeksas pakilo 10,6 proc., Latvijos – 7,9 proc., Estijos – 12,2 procento.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Lietuvoje 2021 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2020-aisiais, infliacija siekė 10,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dvyliktą mėnesį iš eilės. Vidutinė metinė infliacija 2021-aisiais siekė 4,7 proc., o gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 procento.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Šie metai bus ne Tigro, o augančių kainų. Nors atlyginimai auga ir turėtume būti vis turtingesni, dauguma šiemet gyvens blogiau, mat iš piniginių reikės traukti vis didesnes kupiūras. Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje buvo didžiausia Europos Sąjungoje ir siekė beveik 10 proc. Maisto produktai pernai jau ir taip gerokai brango, bet šiemet laukia dar ne viena nemaloni staigmena. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Dėl tokios didelės infliacijos kalti centriniai bankai ir vyriausybių biudžeto deficitai, sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ N. Mačiulis aiškino, kad negali būti tokios didelės pinigų pasiūlos. Ekonomistą kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Pone Mačiuli, ar didelis pinigų įliejimas į rinką iš Centrinių bankų nesidaro žalingas? Jau akivaizdu, kad pandemija tapo visiškai atsieta nuo ekonominių procesų.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

Lietuvoje gruodį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,3 procento. Suderinta išankstinė metinė (gruodį, palyginti su 2020-ųjų gruodžio mėnesiu) infliacija buvo 10,7 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Šiemet Lietuvą krėtė ne viena krizė: vargino užsitęsęs COVID-19, į kampą spaudė diktatorius Aleksandras Lukašenka, siųsdamas migrantus, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo šaršalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. Apie tai, kas Lietuvos laukia ateinančiais metais, kalba premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė teigia, kad Lietuva užsienio politikos krypties nekeis ir toliau ieškos Europos Sąjungos užnugario.

Reikšmingiausia 2021-ųjų metų įvykiai buvo didelis infliacijos šuolis bei kilusi įtampa Vilniaus ir Pekino santykiuose, teigia BNS kalbinti ekonomistai.  Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.  12 apklaustųjų mano, kad didžiausios reikšmės ekonomikai šiemet turėjo infliacijos šuolis.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Prastos žinios dėl prekių, paslaugų kainų. Jos Lietuvoje ir toliau sparčiai augs. Artimiausią pusmetį smarkiai brangs būsto priežiūra, remonto, santechnikos, elektrikų paslaugos, į viršų stiebsis ir maitinimo, apgyvendinimo paslaugų kainos. Lietuvos bankas skelbia, kad vidutinė metinė infliacija kitąmet sieks daugiau nei 5 procentus. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuota rugsėjį. „Daug, turim daug darbo, viskas buvo iš anksto rezervuota.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje prekių ir paslaugų kainos toliau kils, tačiau ramina, kad sparčiau auga ir atlyginimai bei pensijos, todėl gyventojų perkamoji galia nesumažės. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare" kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kas mūsų laukia kitais metais? Girdime, kad Lietuvos bankas jau didina infliacijos prognozes, kurios buvo iki šiol.

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc. Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia. Latvijoje infliacija siekė 7,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o vien euro zonoje – 4,9 procento.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas kartoja, kad infliacijos augimo tempo sulėtėjimas turėtų būti metų sandūroje arba kitų metų pradžioje. Gedimino Šimkaus manymu, nors kainų augimas yra aukštas, gyventojų perkamosios galios didėjimas neatsilieka.  „Mes galime pasiekti dviženklį (infliacijos – BNS) skaičių, bet ne skaičius yra esmė.

Europoje rekordus mušančios elektros ir dujų kainos, siautėjanti nauja COVID-19 banga ir karo grėsmė prie Ukrainos sienų – šie klausimai dominuoja šiemet paskutinį kartą Briuselyje susirinkusių Europos Sąjungos viršūnių susitikimo metu. Ieškant sutarimo, kaip įveikti šiuos iššūkius, Briuselyje skamba siūlymai Europos mastu įvesti privalomą vakcinaciją, o šalys viena po kitos griežtina kelionių tvarką.

Gyvenimas toliau brangsta. Per metus kainos pakilo jau daugiau kaip 9 proc., ir galo brangimui dar nematyti. Brangsta ir maistas, ir šildymas. Tačiau yra, kas iš pakilusių kainų sau kraunasi padidintą pelną. Štai didmeninės degalų kainos ženkliai krenta jau antrą savaitę, tačiau degalinių švieslentėse didžiausios kainos įstrigo. Vairuotojai piktinasi verslininkų godumu. Panevėžietis Antanas su nerimu iš pašto dėžutės traukia komunalinių mokesčių sąskaitas.

Per metus net dešimtadaliu nuvertėjus pinigams, jau sukruto ir Seimo nariai. Opozicija reikalauja vyriausybę skubiai parengti antiinfliacinį skydą – gelbėti žmones nuo skurdo ir apsaugoti juodai dienai atsidėtas santaupas, reikalauja mažinti mokesčius maistui, šildymui, elektrai, dujoms ir kitam kurui. O vaiko pinigus ir kompensacijas už šilumą didinti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje 2022 metais sieks apie 4 proc.  „Asmeniškai manau, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 4 proc.“, – ketvirtadienį Seime sakė finansų ministrė.    Pasak jos, Finansų ministerija atnaujintas makroekonomines prognozes pateiks gruodžio viduryje.  G. Skaistės teigimu, Europos Komisija Lietuvai prognozuoja 3,1 proc. vidutinę metinę infliaciją, kitos institucijos – apie 3,5 proc.

Kai kurie parlamentarai kaltina Lietuvos banką prasilenkiančiomis su realiu mastu infliacijos prognozėmis, mat prognozės nuo realybės skiriasi kartais. Savo ruožtu Lietuvos bankas atšauna, kad politikai, veikiausiai, klaidingai lygina mėnesinės infliacijos rodiklius su vidutinės metinės infliacijos prognozėmis.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse spalį išaugo iki 5,2 proc. nuo 4,6 proc. rugsėjį. Šis infliacijos rodiklis šioje valstybių grupėje spalio mėnesį buvo didžiausias nuo 1997-ųjų vasario, pranešė EBPO. Energijos išteklių kainos per metus išaugo 24,2 proc. (solidžiausias jų šuolis nuo 1980-ųjų liepos), o maisto produktai pabrango 4,5 procento. Bazinė metų infliacija (išskyrus maisto ir energijos išteklių kainų dinamiką) EBPO spalį sudarė 3,5 proc.

Nuo kitų metų augančios darbuotojų pajamos ir pensijos turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti sparčiai kylančias vartojimo kainas, tačiau ne visiems žmonėms, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Finansų analitikas Marius Dubnikovas teigia, jog minimalią algą uždirbančių žmonių pajamos turėtų visiškai kompensuoti infliacijos augimą, kadangi jų alga kils 14 proc. Tačiau jis mano, kad viduriniosios klasės pajamas, tikėtina, „suvalgys“ infliacija.

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, remdamasis negalutiniais duomenimis, skelbia Eurostatas. Išankstinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje buvo 9,3 proc., Latvijoje – 7,4 proc., o Estijoje – 8,4 procento.  Mažiausia infliacija buvo Maltoje, kur ji siekė 2,3 procento. Visoje euro zonoje metinė infliacija siekė 4,9 procento.

Kainos Lietuvoje ir toliau auga. Lapkritį infliacija padidėjo dar beveik procentu ir jau viršija 9 procentus. Ekonomistai šį skaičių vadina gąsdinančiu. Be to, pinga ir euras dolerio atžvilgiu. Tikėtina, kad viso to pasekmes žmonės pajus ir dar vienu pabrangimu – gali būti, kad mažindamas pinigų nuvertėjimą Europos Centrinis Bankas imsis didinti palūkanų normą. Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta.

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 9 proc., ekonomistai teigia, kad didžiausios įtakos tam darė tebebrangstantis kuras ir centralizuotai tiekiama šiluma. Anot jų, papildomai infliaciją augino ir didėjančios maisto produktų bei paslaugų kainos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų jaučia stiprų nerimą, o didelė dalis likusiųjų tik kiek mažiau susirūpinusi dėl infliacijos, brangstančių degalų, energijos bei šildymo, rodo Inspired UM užsakymu atliktas tyrimas. Palyginimui – dėl COVID-19 ligos stiprų nerimą jaučia tik 37 proc. šalies gyventojų. „Pandemija pasaulyje tęsiasi jau beveik du metus, žmonės apsiprato su ja, mato, kad COVID-19 nebūtinai baigiasi mirtimi, dalis nėra tiesiogiai susidūrę su liga.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija spalį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia ES. Latvijoje infliacija siekė 6 proc., o Estijoje – 6,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 4,4 proc., o vien euro zonoje – 4,1 procento.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.