infliacija

Seimo valdančiųjų ir opozicinių frakcijų lyderiai penktadienį pasveikino Vyriausybės pateiktą antiinfliacinį planą ir sako besitikintys, kad jis padės žmonėms sumažinti augančios infliacijos poveikį. Siekiant sušvelninti kainų augimą, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. „Tai yra unikalus planas.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Lenkijos ekonomikai 2022 m. pradžia buvo sėkminga. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje baiminamasi, kad tai neigiamai paveiks Lenkijos ekonomikos augimą, praneša CNBC. Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.  Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri.

Vyriausybė baigia rengti planą, kaip padės gyventojams pakelti infliacijos naštą. Premjerė užsimena, kad didesnių pašalpų gali sulaukti tie, kurių pajamos mažiausios, taip pat ribos dujų ir elektros kainų augimą. Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja, kad valdantieji planą rengia per lėtai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija – kovą metinė infliacija pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliaciją kovą nuo 1994-jų metų. Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems kainų šuolis yra skaudžiausias. Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra.

Lietuvoje išankstinei metinei infliacijai kovą pasiekus 15,6 proc., ekonomistai teigia, jog tai lėmė dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai pabrangę energetikos ištekliai, pirmiausia degalai, taip pat žaliavos bei maistas. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija sieks apie 15,5 proc.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 15,6 procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems metams, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistų teigimu, šią problemą spręsti galima didinant daliai gyventojų mokesčius. Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc.

Putino noras, kad visos „nedraugiškos“ šalys už rusiškas dujas ir naftą atsiskaitytų rubliais įneš daug chaoso, o tai gali paskatinti produktus perkančias šalis ieškoti kitų alternatyvų, teigė ekonomistė. TV3 žinių „Dienos komentare“ Jekaterina Rojaka aiškino, kad Rusija sėdi ant lūžtančios šakos. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vakar paskelbė, kad nuo šiol naftą ir dujas pardavinės reikalaudamas atsiskaityti rubliais.

Kai kurie Seimo nariai sako pasigendantys konkretesnių Lietuvos banko (LB) skelbiamų šalies ekonomikos raidos prognozių bei priemonių kylančiai infliacijai suvaldyti. Finansų ministerijos atstovai sako, kad ministerija, skirtingai nei centrinis bankas, pateiks ne tris, o vieną raidos scenarijų, tačiau jis greičiausiai atspindės LB paskelbtas tendencijas – mažėjantį BVP augimą ir augančią infliaciją.

Kylančios maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainos du iš trijų šalies gyventojų jau paskatino pereiti prie taupymo režimo. Dar iki karo Ukrainoje pradžios, į žiemą vykusį prekių ir paslaugų brangimą daugiau ar mažiau reagavo iš viso 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas, atskleidė, kad taupymo griežtumas skiriasi, tačiau net kas penktas (22 proc.

Karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai linkę taupyti pinigus – dalis pristabdė pramogas, atsisakė stambių pirkinių, planuotų kelionių. Pasak asmeninių finansų ekspertų, šoko būsena atsispindi gyventojų vartojimo įpročiuose. O Lietuvos bankas pateikia tris skirtingus ekonomikos raidos scenarijus ir viename jų – didesnio šoko prognozės: besitraukianti Lietuvos ekonomika ir dviženklė vidutinė metinė infliacija.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Politikai nesutaria kokias ir kada reikėtų taikyti priemones infliacijos mažinimui. Opozicija piktinasi, kad Vyriausybė atmeta siūlymus mokėti gyventojams vienkartines išmokas ar mažinti PVM degalams, maistui. Tuo metu ekonomistai siūlo aptarti visas priemones, kurios padėtų sumažinti kainas, tačiau jas taikyti siūlo tik tada, kai to labiausiai reikės. Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia kol kas nematanti optimistinio ekononomikos scenarijaus. Jos teigimu, prieš svarstymą, kokias priemones nustatyti kovai su infliacija, reikia atsižvelgti į naftos kainų prognozes. Taip pat svarbu numatyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir kokią papildomą skolą Lietuva gali sau prisiimti „Laukiame, kol Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atnaujins ekonomikos programas.

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pristatė 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių) subsidijų paketą, skirtą padėti įmonėms susidoroti su dėl karo Ukrainoje kylančiais elektros ir dujų kaštais. Finansų ministras Bruno Le Maire'as per spaudos konferenciją teigė, jog pagalba bus ypač naudinga daug energijos vartojančioms metalų ir chemijos pramonėms, taip pat popieriaus ir maisto produktų gamintojams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada, kad papildomą kompensacijų gyventojams dėl augančios infliacijos paketą pristatys kovo pabaigoje, kai bus įvertinti energetikos išteklių ir kitų žaliavų kainų svyravimai rinkose.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pranešė ketvirčiu procentinio punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, siekdama suvaldyti augančią infliaciją. Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jį stebina valdančiųjų abejingumas infliacijai. Pasak jo, kitos Europos valstybės jau ruošia antruosius pagalbos gyventojams planus, kol Lietuva delsia priimti sprendimus. „Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien, prieš ateidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau, ką padarė kitos Europos Sąjungos valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme.

Antiinfliacinių priemonių paketas Seime bus priimtas, tačiau reikia palaukti kelias savaites ir pažiūrėti, kaip klostysis ekonominė situacija, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Mes nežinome, kokį tikslų poveikį padarys karas ir kokius sprendimus tiksliai priims Europa būtent energetikos klausimais.

Karo Ukrainoje ekonomines pasekmes gyventojai jaučia ir Lietuvoje – auga kainos, įmonėms dirbusioms su Rusija tenka ieškoti naujų rinkų. Anot darbdavių, tai sustabdys atlyginimų augimą. Įmonės tam nebeturės pinigų. Tuo metu darbuotojų atstovė teigia, kad darbdaviai visada randa pasiteisinimų – nedidinti algų. O ekonomistai skaičiuoja, kad algos kils, tačiau lėčiau nei auga kainos.

Švedijos vyriausybė pristatė planus patvirtinti apytikriai 13,9 mlrd. kronų (1,32 mlrd. eurų) vertės subsidijų paketą, kuriuo padėtų šalies gyventojams kompensuoti padidėjusias išlaidas dėl išaugusios infliacijos, kurią paskatino energijos išteklių kainų šuolis žiemą bei tendencijos tarptautinėje prekių rinkoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Siūlomos subsidijos apima laikiną benzino ir dyzelino apmokestinimo sumažinimą, vienkartinę minimalią 1 tūkst.

Lietuvos ekonomika yra pajėgi atlaikyt Rusijos karo Ukrainoje sukeltą krizę, tačiau reikia galvoti apie priemones infliacijai mažinti, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Šiai dienai mūsų ekonomika yra pakankamai atspari, finansiškai stabili“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

2022 m. pradžioje investuotojų dėmesys didžiąja dalimi buvo sutelktas į pandemijos eigą, sparčiai augančią infliaciją ir centrinių bankų planus, tikintis nuspėti, kada ir kiek bus keliamos palūkanų normos. Tačiau vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, į pirmą planą iškilo geopolitinė rizika, sujaukdama visas analitikų prognozes.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje vasarį sumažėjo iki 10,0 proc. nuo 10,4 proc. sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Maisto produktai per metus pabrango 11,4 proc., ne maisto prekės – 8,6 proc., paslaugos – 9,4 procento. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,6 proc., o per du šių metų mėnesius – 3,1 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, vasarį sudarė 0,9 proc.

Pigiausias prekių krepšelis jau pabrango 14 proc., makaronai, saulėgrąžų aliejus ir duona vidutiniškai pabrango 50 proc., teigė Petras Čepkauskas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas įvardino ir daugiau prekių, kurių kaina pakilo penktadaliu, o ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad kainų augimas nesustos.

Vadinamąsias antikrizines priemones, kuriomis būtų amortizuojamos dėl karo Ukrainoje pasaulyje kylančios žaliavų ir energetikos išteklių kainos, Vyriausybė žada pateikti tik po Europos Komisijos sprendimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, galimos priemonės būtų siūlomos kartu su šių metų valstybės biudžeto pakeitimais.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.  „Sulig kiekviena diena infliacijos pikas tolsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nes išaugo energetinių išteklių kainos, dujų ir ypatingai naftos, o dar ir euras susilpnėjo.

Infliacija Lietuvoje toliau muša šio tūkstantmečio rekordus. Kainos jau 14 proc. didesnės nei prieš metus. Lietuvos banko vadovas ir ekonomistai perspėja, kad kainos tokiu tempu augs ir toliau. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą toliau gali brangti kone viskas – degalai, dujos, maistas. Sunkūs laikai artėja ir būsto statytojams – jau trūksta žaliavų, įmonės skundžiasi kad vien metalo kaina per savaitę šoko 15 procentų. Tad ekonomistai sako, kad dėl karo statybos gali pradėti strigti.

Lietuvos gyventojų vidutinės darbo pajamos toliau auga ir jau siekia 1034 eurus į rankas, skaičiuoja „Sodra“. Tačiau pastaruoju metu pajamų augimą sunku pajusti dėl augančių kainų. Anot „Sodros“ atstovų, moterų padėtis šalies darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 12,3 proc., Estijoje ji siekė 11 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Latvijoje – 7,5 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,6 proc., o vien euro zonoje – 5,1 procento.

Europos Sąjungoje (ES) infliacijai pasiekus istorines aukštumas geopolitinės rizikos ją gali dar padidinti, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Gediminas Šimkus mano, kad infliaciją augins konfliktas Ukrainoje, pasiūlos trikdžiai, nemažėsiančios gamtinių dujų kainos.

Šių metų sausį infliacija perkopė 12 proc. ir taip dar labiau sustiprino jausmą, kad už savo santaupas šiandien galime nusipirkti mažiau negu prieš metus. Yra du būdai, kaip savo pinigus apsaugoti nuo nuvertėjimo – tai investavimas į nekilnojamąjį turtą ir investavimas į vertybinius popierius. Pirmasis būdas suprantamas daugeliui, nors prieinamas ne kiekvienam. Tuo metu antruoju būdu šiandien gali pasinaudoti bet kas, tačiau tai daro dar toli gražu ne visi.

Per metus kainos Lietuvoje pakilo 12,5 procento. Tai 25 metų infliacijos rekordas. Nors Vyriausybė mėgina guosti, esą pavasarį atšilus orams, kris ir energijos kainos, kai kurie ekonomistai ragina ruoštis dar sunkesniems laikams. O jei Ukrainoje kils karinis konfliktas, tuomet nafta ir dujos brangs dar labiau ir dar labiau įsuks kainų kilimą. Panevėžiečiai senojorai Danutė Ir Zenonas name turi įvestą dujinį šildymą, tačiau išbrangus dujoms šiemet jų nenaudoja – kūrenasi malkomis.

Sausį Lietuvoje dar labiau išaugusi metinė infliacija priartėjo prie piko ir greitai turėtų pradėti slūgti, nors dar didesnis rodiklis nei sausį gali būti užfiksuotas vasarį, sako ekonomistai. Vis dėlto jie perspėja, kad infliacija vis tiek išliks aukšta, be to, šiemet gali laukti dar vienas kainų šuolis – jį lemtų brangstančios trąšos, o kartu ir maistas. Ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Žygimantas Mauricas teigia, kad kainų lygis priartėjo prie piko ir turėtų pradėti mažėti jau kovą.

Gyventojai kasdien susiduria su augančiomis kainomis. Brangsta kone viskas – tiek maisto produktai, tiek elektra ar šildymas. Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek per sausio mėnesį pakilo kainos, kam daugiausiai gyventojai išleidžia savo pajamų ir kaip apsiskaičiuoti savo asmeninę infliaciją. Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė teigė, kad 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,2 proc.

Kainos per metus padidėjo keliolika procentų, o žmonių indėliai bankuose – daugiau nei dviem milijardais eurų. Infliacijos ir šildymo kainų kilimo fone tai skamba kaip paradoksas, tačiau lietuvių indėliai pasiekė rekordines aukštumas ir sudaro jau viršijo 20 milijardų eurų.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Valdančios daugumos ir Vyriausybės veiksmų, norint suvaldyti kylančias kainas ir infliaciją, nepakanka, teigė Vilija Blinkevičiūtė. Socialdemokratų partijos pirmininkė aiškina, kad visi veiksmai, kuriuos Vyriausybė padarė norėdama suvaldyti situaciją, jau nebeturi vertės. Gerbiama Vilija, valdantieji šiuo metu praktiškai daro viską, ką darytų ir socialdemokratai, ar tai reiškia, kad jūs nebeturite darbo? Ne visai norėčiau sutikti su jumis.

Energijos išteklių kainoms auginant kitų prekių ir paslaugų kainas, Vyriausybė pasiūlė keliems mėnesiams pritaikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, o prezidentas Gitanas Nausėda ragina pakratyti infliacijos didinamą biudžetą: tai yra sumažinti pajamų apmokestinimą ir skirti vienkartines 100 eurų išmokas senjorams, šalpos pensijų gavėjams, šeimoms, auginančioms vaiką su negalia ar tris ir daugiau vaikų, nepasiturintiems asmenims.

Vilniečiai jau sulaukė sausio šildymų sąskaitų, jos kai kuriems dar dešimtadaliu didesnės nei gruodį. Jau aišku, kad brangiau turės mokėti ir kauniečiai, šiauliečiai, tačiau keliems kitiems didiesiems miestams sausio sąskaitos bus mažesnės. Valdantieji žada atgaline data nuo sausio nebetaikyti centriniam šildymui pridėtinės vertės mokesčio, tačiau gyventojai piktinasi, nes išaugusias sąskaitas reikia sumokėti dabar, o kada sulauks kompensacijos – neaišku.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Trečiadienį susitikime su profesinių sąjungų atstovais Gitanas Nausėda aptarė savo siūlomas priemones infliacijos pasekmėms švelninti. Darbuotojų organizacijų atstovai juos vertina teigiama ir darbdavių manipuliacijomis vadina svarstymus, kad įgyvendinus priemones kainos tik dar padidės. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo kai kurioms gyventojų grupėms skirti vienkartines 100 eurų dydžio išmokas.