infliacija

Balandžio mėnesį metinė infliacija – balandį, palyginti su pernai balandžiu – siekė 16,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Balandžio pabaigoje skelbta išankstinė infliacija siekė 16,6 procento. Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Po Velykų – naujas maisto kainų šuolis. Brangsta būtiniausi ir pigiausi maisto produktai, net pigiausųjų krepšelis per mėnesį pabrango 7 procentais. Prekybininkai teisinasi, kad brangstant elektrai, žaliavoms ir algoms, kito kelio neturi – tik sąnaudas perkelti pirkėjams. Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti. Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto.

Investuokite į save, taip sulauksite naudos net ir infliacijai kandžiojantis, sakė „Berkshire Hathaway“ (BRK–A, BRK–B) generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Warrenas Buffettas akcininkui, paprašiusiam patarimo, į ką investuoti visuotinai didėjant prekių ir paslaugų kainoms. Apie tai rašo portalas „Yahoo Finance“. „Geriausia, ką galite padaryti, tai būti itin geru specialistu savoje srityje.

Nors nuo infliacijos kenčia visa Europa, Lietuvoje ji muša rekordus ir balandį siekė beveik 17 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina ir sako, kad šalies situacija yra išskirtinė, nes darbo užmokestis auga sparčiausiai, o su išaugusiomis kainomis padės kovoti ir kompensaciniai mechanizmai.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvos dėka Vokietija iš pagrindų pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Anot jo, Europa pavėluotai suprato esanti pernelyg priklausoma nuo Rusijos energetikos ir dabar turėtų „paknopstomis“ stiprinti savo ekonominę padėtį.

Praėjęs centrinio šildymo sezonas lietuviams atsiėjo beveik trečdalį milijardo eurų ir buvo maždaug trečdaliu brangesnis nei ankstesnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė giriasi, kad šiemet per 4 mėnesius kompensacijoms už šilumą iš biudžeto skyrė 20 milijonų eurų – tiek, kiek pernai per visus metus. Šilumininkai skaičiuoja, kad dar apie 20 milijonų eurų išlaidos lietuviams sumažėjo dėl įvesto nulinio PVM tarifo.

Indonezija pradės riboti palmių aliejaus eksportą, o tai gali dar labiau pagilinti pasaulinę maisto krizę ir padidinti šimtų plataus vartojimo produktų kainas, rašo portalas „CNN Business“. Indonezijos prezidentas Joko Widodo paskelbė, kad Indonezija, siekdama užtikrinti vietinį tiekimą, „iki atskiro pranešimo“ sustabdys maistinio aliejaus ir jam gaminti naudojamų žaliavų eksportą. Ši Pietryčių Azijos šalis yra didžiausia pasaulyje palmių aliejaus gamintoja.

Ekspertų prognozės Lietuvos ekonomikai – toli gražu ne optimistinės. Auganti infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, ekonomistų teigimu, tik toliau spartins maisto kainų augimą, deglobalizaciją. Ne išimtis ir statybos sektorius. Buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės, ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, greitu metu šio sektoriaus paslaugų kainų augimą pajus kone kiekvienas.

Lietuvai minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius ir Vyriausybę, ragindama atsižvelgti į dirbančiųjų Lietuvos žmonių padėtį rekordinės infliacijos metu. Darbdavius ji ragina į darbuotojus žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, o ne pigią, paklusnią ir nuolankią darbo jėgą, dalintis pelnu.

Apklausos rodo žmonių nerimą dėl karo ir infliacijos bei padidėjusį taupymą, o ekonomistai prognozėmis nenustoja stebinti. „Luminor” bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę jau padidino iki 13,5 procento. Ir tvirtina, kad tai gali būti ne pabaiga. Kuriais mėnesiais infliacija prognozuojama didžiausia ir siekianti net 20 procentų, ir kada kainos kris? Kiauliena ir vištiena, anot pardavėjos Editos, išbrango labiausiai. Moteris pastebi, kad būtent mėsos žmonės ėmė pirkti mažiau.

Pastaruoju metu daug kalbama apie JAV ekonomikos recesiją, tačiau tiesa ta, kad Europa susiduria su dar didesne jos rizika, rašo portalas „Forbes“. „Jei recesija vis dėlto įvyks, ji labiau tikėtina Europoje nei JAV“, – teigiama naujausioje Londone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „Capital Economics“ ataskaitoje. Ataskaitoje nurodomos dvi pagrindinės priežastys, iš kurių pirmoji – paprasta matematika.

Ekonomistai prognozuoja, kad algos gyventojams šiemet didės dviženkliu skaičiumi – vidutiniškai augs apie 10 procentų. O tai lemia ir rekordus mušanti infliacija, mat išsigandę augančių kainų darbuotojai jau derasi dėl didesnio uždarbio. Tiesa, iššūkių netrūksta ir verslininkams – besipučiančios žaliavų kainos, jų trūkumas ir stringančios tiekimo grandinės didina įtampą. Jau dabar kai kurie sektoriai puse lūpų užsimena apie galimus bankrotus ir atleidimų bangas.

Rusijos karas Ukrainoje ir jį sekusios sankcijos sutrikdė pasaulines tiekimo ir gamybos grandines. Situaciją stebintys ekonomistai Europai prognozuoja recesiją ir ekonomikos kritimą, tačiau guodžia, kad ryžtingai pasikeitus Europos Centrinio Banko politikai, gali susidaryti prielaidos naujam augimo ciklui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistai Rimantas Rudzkis ir Marius Dubnikovas. Pone Rudzki, ar į Europą ateina recesija? R. Rudzkis: Taip.

Lietuvoje vidutinė senatvės pensija vasarą jau beveik pasieks pusę tūkstančio eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijas didina reaguodama į augančią infliaciją. Tačiau senjorai skundžiasi, kad papildomi 20 eurų – menka paguoda siaučiant tokiai didžiulei infliacijai kaip dabar. Be to, nuo birželio padidėsiančiomis pensijomis senjorai guosis neilgai. Jau nuo liepos gresia naujas elektros ir dujų kainų šuolis.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl pensijų papildomo indeksavimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomas pensijų indeksavimas turėtų aplenkti sparčiai augančią infliaciją.  „Nuo metų pradžios pensijos buvo jau indeksuotos 12 proc.

Lietuvoje balandį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 16,6 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordus, plačiau pinigines artėjantį poilsio sezoną turės atverti ir pajūrio lankytojai. Maitinimo įstaigos planuoja kainas didinti apie 30 procentų, o pigiausios nakvynės rezervuotos jau iki rugsėjo. „Pigesni nakvynės variantai, pavyzdžiui, galimybė 4 asmenims apsistoti už 100 eurų parai, jau rezervuoti iki rugsėjo mėn. pabaigos“, – situaciją apibūdina Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Kainos Lietuvoje pasiekė gąsdinančias aukštumas, bet valdantieji ramina – nors infliacija Lietuvoje didžiausia Europos Sąjungoje, paruoštas antiinfliacinis paketas irgi esąs pats didžiausias. Ar tikrai jo užteks kainų pasiutpolkei suvaldyti ir padėti išgyventi gaunantiems mažas pajamas?  Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbino Vladimiras Laučius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės šių metų biudžete numatytos papildomos lėšos didesnėms pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms neturėtų didinti vartotojų kainų. Tuo metu, anot jos, infliaciją gali mažinti papildomi pinigai, skirti kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams.  „Kažkokio paspartėjimo infliacijos neturėtume pamatyti.

Augančiai infliacijai ypač skaudžiai paliečiant neturtingas šeimas, o kai kuriose šalyse sukėlus ir protestų, politikos formuotojai turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų, kad suteiktų tikslingą laikiną pagalbą, antradienį pažymėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Lietuva – kainų kilimo rekordininkė visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje pagal šį skaudų rodiklį jau esame nuo pernai spalio. O pabaigos tam nematyti – ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais sulauksime ir 20 proc. infliacijos. Štai, ką sako žmonės: „Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“ „Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“ „Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.

Kai kitą kartą eisite į kirpyklą ar grožio saloną, nusiteikite, kad už įprastines paslaugas teks mokėti ir vėl didesnę kainą. Verslininkai teisinasi, kad ir jiems viskas brangsta, tad yra priversti branginti paslaugas vartotojams. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė atskleidė, jog šiuo laikotarpiu rinkos nuotaikos – nekokios: kainos kyla, paklausa sumažėjo maždaug dvigubai, o grožio paslaugų kainas nuo 2022 metų pradžios teko pakelti iki 10 procentų.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima. „Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, to sureikšminti nevertėtų. Vyriausybės vadovė paaiškino, kodėl mūsų šalyje matuojamas rekordinis kainų šuolis. Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės pristatytos valstybės biudžeto korekcijos bei antiinfliacinis planas yra geras, turintis sisteminių pokyčių ir Seime jis turėtų būti priimtas.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Vyriausybei šią savaitę teikiant patikslintą šių metų biudžeto projektą su antiifliacinių priemonių paketu premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad valstybės biudžetas vėliau gali būti dar kartą peržiūrimas, jeigu ekonominio scenarijaus prielaidos pasikeistų. „Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės sprendimus dėl infliacijos padarinių švelninimo gyventojams vadina kiek pavėluotais.     „Kad pats paketas pasirodė, Vyriausybės sprendimą ir Vyriausybės šiek tiek pavėluotas ryžtą sveikinu ir tikiuosi, kad Seimas ras pačius racionaliausius  sprendimus tam, kad padėtų mūsų žmonėms išgyventi šitą tikrai visomis prasmėmis nelengvą laikotarpį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, trūkinėjant žaliavų tiekimui iš Rytų, gamintojai įspėja, kad baldai tikrai brangs. Mat dar iki karo, kai pandeminiu laikotarpiu suklestėjo prekyba, pradėjo smarkiai trūkti žaliavų, o su dabar situacija tapo tik aštresnė. Baldus gaminančios bendrovės sako, kad kainos gali augti iki 20 procentų, o medienos perdirbėjai mato ir kitą problemą – perteklinį medienos eksportą iš Lietuvos, dėl kurio baldų gamyba šalyje gali išvis sustoti.

Po ilgos pertraukos Lietuvos žmonių lūpose – vėl frazė, kurią tarti norisi mažiausiai. Vėl tenka veržtis diržus. Infliacijai pasiekus 15 procentų ir Rusijai pradėjus karą dažnas lietuvis jau pripažįsta, kad arba pradeda atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų, ar bent svarsto, kad taupyti teks pradėti. Tai patvirtina ir vieno iš bankų atlikta apklausa – mažinti vartojimo neketina tik vos kas penktas lietuvis.

Skaičiuojame, kiek brangesnis šiemet bus Velykų stalas. Vien kiaušinių kaina – trečdaliu didesnė, maistas atsieis vidutiniškai šeštadaliu brangiau. Šildymo sąskaitoms per žiemą dar labiau paploninus pinigines, lietuviai Velykų vaišėms išlaidauti nesirengia. Panevėžietė ūkininkė Teresė vilioja gardesnio kąsnio savo paukštidės augintinius. Moteriai kiaušinius deda ne tik vištos, bet ir kalakutai, fazanai.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Kovo mėnesį metinei infliacijai pasiekus beveik 16 proc., ekonomistai sako, kad aukštą infliaciją lemia du veiksniai – toliau augantis vartojimas ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Be to, kainų augimas buvo tikėtas dėl žemos palyginamosios bazės.

Kovo mėnesį metinė infliacija (kovą, palyginti su 2021 metų kovą) siekė 15,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Kovo pabaigoje apskaičiuota išankstinė metinė infliacija siekė 15,6 proc. Vidutinė metinė infliacija kovą siekė 8 proc., o kovą, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,4 proc.

Augant valstybės išlaidoms dėl infliacijos ir karo Ukrainoje turi būti ieškoma ir tvarių būdų užtikrinti biudžeto pajamas, teigia opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis. Politikas siūlo neatidėlioti ir peržiūrėti mokesčius, taip pat galvoti apie kapitalo, prabangos bei progresinius mokesčius.

Rusams užpuolus Ukrainą, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų. Darbuotojai jau laukia atleidimų bangos, o griežtą taupymą įvedanti bendrovė laukia šimtamilijoninės Vyriausybės paramos. Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Vyriausybė tėškia daugiau kaip 2 milijardus eurų augančioms kainoms kompensuoti. Parengusi antiinflacinį planą Vyriausybė siūlo nuo birželio pensijas padidinti vidutiniškai 25 eurais, prie vaiko pinigų pridėti 7 eurus, o minimalią algą padidinti 16 eurų. Iki 20 procentų didės ir įvairios pašalpos, daugiausiai apie 50 eurų.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Seimo valdančiųjų ir opozicinių frakcijų lyderiai penktadienį pasveikino Vyriausybės pateiktą antiinfliacinį planą ir sako besitikintys, kad jis padės žmonėms sumažinti augančios infliacijos poveikį. Siekiant sušvelninti kainų augimą, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. „Tai yra unikalus planas.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Lenkijos ekonomikai 2022 m. pradžia buvo sėkminga. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje baiminamasi, kad tai neigiamai paveiks Lenkijos ekonomikos augimą, praneša CNBC. Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.  Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri.