„Laukiame, kol Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atnaujins ekonomikos programas. Lietuvos bankas tai padarys kovo dvidešimt kažkurią dieną, Finansų ministerija – taip pat ilgai netrukus kažkur panašiomis dienomis. Tada pagal tas prognozes priemones ir siūlysime balandžio mėnesį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, sunkiai įmanoma, kad nebus negatyvių ekonominių pokyčių ateityje vien dėl to, ką prognozuoja energetikos reguliatorius dėl elektros ir dujų kainų.
„Tai tų priemonių vis tiek bus bet kuriuo atveju. Bet kas yra svarbu – numatyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir kokį mes papildomą skolos lygį galime sau prisiimti.
<…> Jokio perviršio biudžetas neturi, jis yra deficitinis. Tai, kad yra dviejų mėnesių planas viršijimas, yra gerai, kadangi ekonomikos konjungtūra dėl karo ir kitų priežasčių veikiausiai keisis į neigiamą pusę, tai drįsčiau abejoti, kiek tas perviršis išsilaikys iki metų pabaigos“, – sakė premjerė, pridurdama, kad todėl reikia atlikti labai detalius vertinimus.
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad ne paskutinį vaidmenį ekonomikos prognozėse vaidina naftos kainų prognozė.
„Tai yra viena iš pagrindinių prognozių bet kokiam ekonominės raidos scenarijui. Kol kas manau, kad yra gana nedėkinga tas prognozes daryti, kadangi per pastarąsias kelias savaites matėme labai didelį šuolį ir gana ženklų kritimą“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, per keletą savaičių turėtų būti aiškiau, kur link juda pasaulinė naftos konjungtūra ir tada jau tos priemonės bus pasiūlytos.
„Manau, kad tų priemonių gali būti visokių: ir tų, kurios susijusios su žmonių pajamomis, ir tų, kurios susijusios su kompensacijomis, ir tų, kurios susijusios su kainų reguliavimu ten, kur valstybė kainas reguliuoja“, – sakė I. Šimonytė.
