indrė genytė-pikčienė

Jungtinėse valstijose drastiškai kyla palūkanos ir brangsta paskolos, ekonomistai perspėja, kad greitai to paties galime sulaukti ir euro zonoje. Tad ir Lietuvoje paskolų turėtojai turi ruoštis mokėti didesnes įmokas. O buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba dar atviriau ir perspėja, kad jau artėja neišvengiama ekonominė krizė. Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol. „Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas kilo aštuntą mėnesį iš eilės. Nepaisant to, kad rugpjūtis – išpardavimų, nuolaidų ir lentynų valymo metas, per mėnesį kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc. Metinė vartotojų infliacija siekė 5,3 proc. Prekės per metus pabrango 5,6 proc., o paslaugos – 4,5 proc.  Kainos šoktelėjo ne tik Lietuvoje. Išankstiniais Europos statistikos tarnybos Eurostat vertinimais, metinė infliacija euro zonoje įsibėgėjo iki 3 proc.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Europos Komisija Lietuvai rekomendavo iki 2040 m. prailginti darbingą amžių iki 72 metų. Ekspertai teigia, kad darbo rinkoje ir ekonomikoje vyksta kardinalūs pokyčiai, tad iššūkių kyla ne tik dėl darbingo amžiaus ilginimo, bet ir dėl to, kad daugiau nei pusė dabartinių darbuotojų ateityje privalės keisti profesiją.

Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendacijas ilginti darbingą amžių iki 72 metų. Visgi tai sulaukė dalies visuomenės pasipiktinimo, nes vidutinis Lietuvos vyras gyvena iki 71 metų, tad pensijos jis taip ir nesulauktų.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Didžioji dalis pasiūlymų birželį Vyriausybės patvirtintam Ateities ekonomikos DNR planui nėra taiklūs, sako bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog investicijos į žmogiškuosius išteklius, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizavimą yra kryptys, kurių Lietuvai reikia, tačiau anot jos, didelė dalis siūlomų investicijų yra „į trinkeles“ – infrastruktūrą, kelius ar miestų aikštes.

Nauji statistiniai pramonės duomenys leidžia drąsiau teigti, kad šalies pramonė sėkmingai įveikė koronaviruso krizės iššūkius, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  „Svarbesnis Lietuvos ekonomikai yra apdirbamosios gamybos pulsas. Rugpjūčio mėnesį jos apimtys (atmetus „Orlen Lietuvos“ rezultatų įtaką) per metus išaugo 3,8 proc. – tai trečias teigiamas mėnuo iš eilės“, – komentare teigė I. Genytė-Pikčienė.

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Koronavirusui toliau plintant, vis garsiau kalbama ne tik apie tiesioginę jo grėsmę – mirtį, bet ir dėl šios priežasties galimai kilsiančią ekonominę krizę. Kiek tokie nuogąstavimai realūs, klausiame ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės. Girdime, kad mūsų verslininkų siunčiamų prekių eksportas į Kiniją mažėja. Kalba ir mėsininkai, kad galbūt jau ne tiek siųs, žmonės vis mažiau parsisiunčia iš Kinijos.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Prezidentas, išreiškęs susirūpinimą konkurencine aplinka bankų sektoriuje, į viešąją erdvę grąžino valstybinio komercinio banko idėją. Kuriuose komercinės bankininkystės segmentuose matomos kamšytinos spragos – nedetalizuojama, o su sprendimo būdo pasiūlymu paskubėta.   Tai, kad Lietuvos kredito sistema per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakito, jokia naujiena. Sumažėjus rinkos dalyvių, išaugo bankų sektoriaus koncentracija.

Lietuvoje nenutyla diskusijos dėl planuojamų naujų mokesčių įvedimo. Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali būti rimtas iššūkis Lietuvos gyventojams. Ko galime tikėtis iš naujų mokesčių ir ar tikrai jiems pasiruošta tinkamai, įvertino ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Kaip vertinate, kad nauji mokesčiai buvo paskelbti neinformavus visuomenės iš anksto?  Vienareikšmiškai neigiamai. Pirmas dalykas – mokesčiai atsirado karštligiškai, paskutinę minutę.

Penktadienį vyksta Prezidento inicijuotas Vietos savivaldos dienai pažymėti skirtas forumas. Į šventės emocinį foną niūresnių spalvų įneš tarp Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės įsiplieskęs konfliktas, Kaunui vienašališkai nutarus prisijungti dalį Kauno rajono. Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ekonomistai ir darbdaviai pažymi, kad šis rodiklis – tik „popierinis“, kur kas geriau būtų, jei Lietuva pirmautų pagal vidutinį darbo užmokestį.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Pastaruoju metu, anot statistikos, vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Grįžtantieji čia bando kurtis iš naujo ir kabintis į gyvenimą. Kaip juokauja emigrantai lietuviai: „Kad ir koks geras darbuotojas bebūtum, Džonu vis tiek niekada nebūsi“. Tai reiškia, kad pirmenybė visada bus teikiama anglui ar norvegui, o tu liksi „antrarūšis“. Ekonomistai taip pat vienbalsiai tvirtina, kad ir Lietuvoje jau galima gyventi. Tai pastebi ir įdarbinimo agentūros, siūlančios darbus užsienyje.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

„Vaiko pinigai“, pensijų pertvarka, mokesčių sistemos patobulinimas – Vyriausybė savo prioritetinių darbų sąraše po truputį dėlioja pliusiukus. Tačiau analitikai pasigenda darbų kokybės, o kai kuriais ministerijų sprendimais negali atsistebėti. Prieš beveik pusantrų metų patvirtintame Vyriausybės strateginių projektų portfelyje numatyti 43 veiklos prioritetai ir už kiekvieną projektą atsakingi asmenys. Prie kiekvieno projekto numatyta, kada ketinama įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Visuomenė sveikina ir išskėstomis rankomis priima į emigrantus orientuotas iniciatyvas, bet ne visi tokie projektai turi pamatuotą vertę. Projekto „Kryptis Lietuva“ organizatoriai neapsisprendžia, ar skatina emigrantus grįžti, o svarbiausia – pripažįsta, kad neketina įvertinti, kokią naudą gavome iš šio projekto. Ekonomistai tai tiesiai šviesiai vadina darbo imitavimu.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis pirmą šių metų ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 metų, o viena iš atlyginimų augimo priežasčių yra darbdavių siekis išlaikyti jiems būtinus darbuotojus, teigia analitikai.

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai. Tad visai nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės stebime stipriai išaugusį būsto rinkos pulsą.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Ir vėl išgyvename istorinį finansų rinkoms momentą. Ilgai brendusi prasidėjo ryškiausia nuo 2009 m. akcijų rinkų korekcija, raudonyje skandinusi akcijų indeksus tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Pretekstu panikai rinkoje tapo Kinijoje paskelbti Caixin/Markit pramonės aktyvumo duomenys, kurie bylojo apie ryškiausią gamyklų aktyvumo nuosmukį nuo pat 2009 m. Investuotojai pastaruoju metu itin jautriai reaguoja į prastas naujienas iš antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

Žemės pardavimą ribojantys saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir pasak žemdirbius atstovaujančių organizacijų, užkirto kelią Lietuvos ūkių plėtrai, o vyriausybė kone iš karto paskelbė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės bus tobulinamos. Kaip skubos tvarka priimtas ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs įstatymas paveikė žemės rinką, naujienų portalo balsas.

 Keletą metų iš eilės fiksuojamas ūkio augimas bei išskirtiniai eksporto rodikliai jau kitąmet Lietuvos ekonomiką sugražins į prieškrizinį 2008 metų lygį, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“. DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus.

Nors ekonominė situacija šalyje išlieka įtempta, beveik pusė (48 proc.) vaikus auginančių Lietuvos gyventojų stengiasi rūpintis vaikų finansine ateitimi, rodo gyventojų finansinės elgsenos tyrimas DnB NORD barometras. Tačiau tik penktadalis (20 proc.) jų, savo vaikų ateičiai kaupia reguliariai, o 28 proc. taupančiųjų atideda vaikų mokslams ar studijoms tik tuomet, kai lieka pinigų. 52 proc. vaikus auginančių Lietuvos gyventojų vaikų ateičiai netaupo.