Nors ekonominė situacija šalyje išlieka įtempta, beveik pusė (48 proc.) vaikus auginančių Lietuvos gyventojų stengiasi rūpintis vaikų finansine ateitimi, rodo gyventojų finansinės elgsenos tyrimas DnB NORD barometras.
Tačiau tik penktadalis (20 proc.) jų, savo vaikų ateičiai kaupia reguliariai, o 28 proc. taupančiųjų atideda vaikų mokslams ar studijoms tik tuomet, kai lieka pinigų. 52 proc. vaikus auginančių Lietuvos gyventojų vaikų ateičiai netaupo.
DnB NORD barometras taip pat parodė, kad, palyginus su birželio mėnesiu, atlyginimai mažėjo mažesniam respondentų skaičiui. Rugsėjo mėnesį mažėjusias namų ūkio pajamas vienam namų ūkio nariui nurodė 19 proc. gyventojų, o 79 proc. teigė, kad jų pajamos per paskutinį mėnesį išliko stabilios.
Prieš tris mėnesius vykdytos apklausos metu nepakitusias pajamas nurodė 75 proc. respondentų. Tuomet pajamos mažėjo 22 procentams apklausos dalyvių. Vis dėlto, naujausios apklausos duomenimis namų ūkio pajamos padidėjo tik 1 procentui gyventojų.
„Taupančiųjų vaiko ateičiai elgseną gali įtakoti šiuo metu vykstanti mokslo ir studijų reforma. Galbūt todėl daugėja tėvų, kurie nenorėdami rizikuoti vaikų išsilavinimu yra linkę pradėti taupyti iš anksto.
Akivaizdu, kad ekonominio sunkmečio metu daugeliui tėvų nėra lengva apsispręsti, kaip šiuo metu geriausia paskirstyti šeimos pajamas ir bendras reguliariai taupančiųjų svarbiems vaikui tikslams šeimų skaičius kol kas išlieka nedidelis“, - sako banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Barometras rodo, kad taupymas vaiko ateičiai suaktyvėja vaikui sulaukus 7 metų – išauga atsitiktinai atidedančių šiam tikslui tėvų ar globėjų procentas. Reguliariai taupyti tyrimo dalyviai dažniau linkę pradėti, vaikui sulaukus 10 metų.
Vaikui sulaukus 15 metų, taupančiųjų vaiko ateičiai gretas dar padidina atsitiktinius atidėjimus deklaruojantys tėvai.
Apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
