imunitetas

Australijos mokslininkai nustatė, kad koronavirusine infekcija COVID-19 persirgusiems žmonėms imuninės sistemos atminties ląstelės, padedančios organizmui sparčiau reaguoti į pakartotinį kontaktą su patogenu, išsilaiko mažiausiai aštuonis mėnesius, sakoma antradienį paskelbtoje studijoje.

Daugėja ne tik sergančių, bet ir pasveikusių nuo Covid-19 infekcijos žmonių – koronavirusu jau persirgo daugiau nei 46 tūkstančiai lietuvių. Kai kurie infekciją nugalėję žmonės mano įgavę imunitetą ir piktinasi, kad turi dėvėti kaukes ir negali grįžti į darbą. Tiesa, medikai perspėja, kad net ir pasveikę nuo infekcijos atsipalaiduoti neturėtų.

Nors vienas pirmųjų koronaviruso simptomų galėtų būti uoslės netekimas, visgi „tekanti sloga“ greičiausiai nėra signalas, kad pasigavote šį virusą. Bet kuriuo atveju nosis – vieni pagrindinių vartų bet kokiais peršalimo ligai patekti į organizmą. Taigi kaip galima būti sustiprinti šį barjerą prieš virusus? Jei nei iš šio, nei iš to dingo uoslė, tikimybė, kad tai yra Covid-19, labai didžiulė. Visgi daugeliu kitų atvejų tai tegali būti paprastas peršalimas.

Mityba – labai svarbus aspektas gerinant savo sveikatą. Deja, bet ne visada turime laiko atkreipti dėmesį į tai, ką valgome. Laida „Sveikata.lt“ šį karta jus supažindins su galimybe gauti naudingas maisto medžiagas, nepraleidžiant daug laiko virtuvėje. Susipažinkite su augalinės kilmės medžiaga – polifenoliu.  Mūsų organizmas yra prisitaikęs iš gamtos perimti viską, kas jam naudinga.

Šaltasis metų laikas – viso organizmo išbandymas, kurio metu išryškėja imuniteto gebėjimas kovoti su skirtingais alergenais bei bakterijomis. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė įspėja, kad nusilpusią imuninę sistemą gali išduoti daugybė ženklų. Vienas jų – pakitusi odos būklė. tad Norint išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, dėmesį patariama atkreipia į tinkamą organizmo priežiūrą ir pilnavertę mitybą.

Vitaminas D, kitaip dar vadinamas „saulės vitaminu“, daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai, imuniteto stiprumui, todėl atėjus šaltajam metų laikotarpiui ypač svarbu pasirūpinti, kad organizmas nejaustų šios svarbios medžiagos stygiaus.  Teigiama, kad 2-3 kartus per savaitę po 10 minučių pabuvus saulėje, galima prisotinti organizmą reikiama vitamino doze. Vis dėlto, gyvenant tokioje geografinėje zonoje, kur saulėtų dienų turime mažai, tai įgyvendinti neįmanoma.

Nepaisant to, kad pasaulyje pilna mikroorganizmų, kuriais galime užsikrėsti kiekvienas iš mūsų, tačiau daugelis dažniausiai esame sveiki. Už gerą sveikatą turėtume būti dėkingi savo imuninei sistemai, kuri puikiai susidoroja su įvairiais virusais ir gina mus nuo ligų sukėlėjų.  Vis dėlto, jei imuninė sistema nusilpusi, organizmui kovoti su virusais gali būti sudėtinga, todėl dalinamės patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti savo imunitetu, kad šis būtų tvirtas.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Prastėjant orams ir siaučiant įvairioms ligoms, vis daugiau žmonių imasi stiprinti imuninę sistemą. Be sveiko gyvenimo būdo bei vitaminų, šiam tikslui galima pasitelkti ir vaistažoles bei augalus. Kokius augalus rinktis, norint išvengti negalavimų, pasakoja vaistininkė Evelina Zykienė. Augalai, tinkamiausi imuniteto stiprinimui Pasak vaistininkės, vaistažolių ar kitų augalų vartojimas gali būti tikrai nebrangi ir veiksminga alternatyva siekiant sustiprinti imuninę sistemą.

Nepakankamas vitaminų įsisavinimas gali iš pusiausvyros išvesti imuninę sistemą ir sumažinti organizmo atsparumą ligoms. Tam, kad vitaminai būtų gerai įsisavinami, o atsparumas ligoms būtų dar tvirtesnis, svarbu kreipti pakankamą dėmesį į maisto produktų kokybę ir subalansuotą mitybą. Dalinamės dviem patarimais, kaip tai padaryti.

Virusų plitimo periodu visur, kur pasukate, rodos, girdite kosulį ar matote, kaip kažkas čiaudėja – pradedate nerimauti, ar jūs nesusirgsite, neužsikrėsite. Natūralu, kad norite, jog jūsų imuninė sistema būtų pakankamai stipri, kad galėtumėte kovoti su mikrobais, su kuriais susiduriate. Visgi, jei pastebėjote, kad dažnai sergate nežymiomis infekcijomis, jaučiate ilgalaikį nuovargį ir patiriate daug streso – tai gali reikšti, kad tuoj turėsite arba jau turite susilpnėjusią imuninę sistemą.

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Devintajame dešimtmetyje atrasta pieno rūgšties bakterija Lactobacillus rhamnosus GG visame pasaulyje yra vis labiau vertinama. Kaip ji buvo atrasta ir kodėl ji yra tokia unikali? Susipažinkite su šios pieno rūgšties bakterijos istorija ir savybėmis.   Kas yra Lactobacillus rhamnosus GG?   Lactobacillus rhamnosus GG yra geriausiai ištirta pieno rūgšties bakterija, kuri buvo atrasta devintajame dešimtmetyje.

Pati saviizoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju COVID-19 atsidūrusi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė siunčia patarimų visiems, kaip išgyventi ne tik šį sudėtingą laiką, bet ir apskritai sustiprinti savo imunitetą. „Saviizoliacijos laisvalaikis – seniai galvoje nešiotas tekstas. Gal todėl ilgas.

Rudenį, žiemą mes ne tik daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, bet ir saulės spinduliai retai pro debesis pasirodo. Tad ir vitamino D kiekis organizme mažėja. Ypatingai tai aktualu Lietuvos ir kitų panašios geografinės padėties šalių gyventojams, nes, pasak statistikos, vitamino D trūksta net 80 proc. Baltijos šalių gyventojų.

Lietuviai masiškai skiepijasi nuo gripo. Nors šiais metais nemokamų gripo vakcinų rizikos grupėje esantiems asmenims  užsakyta beveik dvigubai daugiau nei pernai, 245 tūkstančiai, šiandien pasiskiepyti pavyksta ne visiems – mokamų gripo skiepų poliklinikos nebeturi. Ar pasiskiepys rizikos grupėje esantys asmenys, priklausys nuo šeimos gydytojų malonės, nes ir nemokamų vakcinų beveik neliko. Gydytojai sako, kad koronavirusas skiepytis atgena net ir antivakserius.

Imunitetas ir jo svarba atremiant virusų atakas tapo kaip niekad dažnai linksniuojamu klausimu koronaviruso pandemijos metu. Patarimus apie tai, kas ypač šiuo metu svarbiausia stiprinant imuninę sistemą, dalijantis profesorius Albertas Skurvydas sako tiesiai šviesiai – ją stiprinti būtina, bet tą daryti reikia vadovaujantis šaltu protu.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Artėja žiema ir jau prasidėjo antroji koronaviruso banga, todėl dar niekada nebuvo taip svarbu stiprinti savo imunitetą. Po rankų plovimosi, kaukės ir fizinio atstumo palaikymo, tai – geriausia mūsų turima gynyba prieš koronavirusą. Vakcinos nuo COVID-19 dar reikės palaukti, o mokslininkai įspėja, kad be jos nėra jokios vilties sulaukti bandos imuniteto, kurio reikia tam, kad ši pandemija baigtųsi.

Tikriausiai net nereikia sakyti, kad valgydami vaisius galite pagerinti savo organizmo imuninę sistemą. Tačiau ar žinote, kokie vaisiai tam yra patys tinkamiausi? Svarbu atsižvelgti į tai, kiek angliavandenių ir cukraus yra konkrečiame vaisiuje. Per dieną rekomenduojama suvalgyti du vaisius, tad ką pasirinkti? Apelsinai Apelsinas savyje turi mažai kalorijų ir daugybę vitaminų. Pavyzdžiui, viename apelsine vidutiniškai yra 61 kalorija.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos sąlygomis nors apie virusą ir sužinoma vis daugiau, nei efektyvių vaistų, nei vakcinos neturima. Kai kurių teigimu, susirgsi COVID-19 ar ne ir kaip sunkiai – viso labo tam tikra loterija, kurią nulemia mūsų imunitetas.  Ar yra būdų sustiprinti mūsų imuninę sistemą, ar kaukių dėvėjimas ilgainiui kaip tik jos nesusilpnins, kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro profesore, imunologe Aurelija Žvirbliene.

Pajutę pirmuosius peršalimo simptomus prisimename savo imuninę sistemą. Jei susimąstytume apie jos stiprinimą prieš sergant, peršalimo simptomų kęsti reikėtų kur kas mažiau. Supažindiname jus su laidoje „Sveikata.lt“ apkalbėtu antioksidantu – resveratroliu, kuris ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir stabdo ląstelių senėjimo procesą.

COVID-19 pacientams šią ligą sukeliančiu virusu užsikrėtus antrą kartą gali pasireikšti sunkesni simptomai, rodo antradienį paskelbtas tyrimas, patvirtinantis, kad įmanoma šia potencialiai mirtina liga susirgti pakartotinai. Žurnale „The Lancet Infectious Diseases“ aprašomas pirmas patvirtintas pakartotinio užsikrėtimo koronavirusu atvejis Jungtinėse Valstijose – labiausiai pandemijos veikiamoje pasaulio valstybėje.

Šiandien „Sveikata.lt“ laidoje kalbėsime apie imuninę sistemą. Procesai vykstantys mūsų organizme pasirodžius užkratui – ne tokie ir paprasti. Ką turime žinoti apie šią gynybinę organizmo funkciją?  Imuninė sistema yra mūsų organizmo gynybinė siena nuo įvairių svetimkūnių. Tai yra įvairių sistemų ir mechanizmų visuma, jis padeda ne tik nesusirgti infekcinėmis ligomis, bet ir saugo nuo kitų, pavyzdžiui, onkologinių ligų.

Šiomis dienomis, COVID-19 akivaizdoje, imuniteto stiprinimas įgavo dar didesnį aktualumą, nei kada nors ankščiau. Biomedicinos mokslų daktarė, šeimos gydytoja Lolita Rapolienė ir LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė atskleidė apie imunitetą tai, ko dar nežinome ir paminėjo ypatingą veikliąją medžiagą.

Dauguma žmonių mėgsta gerti arbatą ir dienos metu kartais išgeria daugiau nei vieną jos puodelį. Toks įprotis yra puikus, nes arbata taip pat padeda palaikyti reikiamą vandens kiekį organizme. Bet ar žinojote, kad yra kelios arbatos, kurios ne tik skanios, bet ir naudingos? Viena iš jų yra žalioji arbata. Ji tikriausiai yra populiariausia visame pasaulyje. Žinoma, kad ji pasižymi cholesterolį mažinančiomis ir antibakterinėmis savybėmis.

Specialistai ragina rudeniui ruoštis iš anksto – ligos neva kibs mažiau, jei stiprinsime imunitetą gėrybėmis iš gamtos. Soduose ir laukuose gausybė vaistinių augalų, kurie ir imunitetą stiprina, ir lytInių problemų turintiems vyrams gelbsti. Tautiečiai vardija, kaip stiprino organizmą ruošiasi rudens sezonui: „Visokių vaisių, uogų, tai jau tikrai sustiprės imunitetas – tiek valgom.“ „Po citriną į dieną suvalgau ir vandens kokius tris litrus išgeriu.

Artėja šaltasis metų laikas, suaktyvėja darbai, akademinės veiklos bei įvairūs užsiėmimai. Kartu su naujomis patirtimis ir didėjančiu stresu, kaip ir kiekvienais metais užklumpa peršalimo ir virusinių infekcijų sezonas. Nors daugeliui peršalimo ligos rudenį atrodo neišvengiama, vis dėlto imunitetą stiprinti reikia. Stiprus imunitetas lengviau kovoja su bakterijomis ir virusais, todėl žmogus ne tik greičiau pasveiksta, bet ir tampa atsparesnis.

Riešutų mylėtojai gali džiūgauti – šiemet lazdynai itin dosnūs, bent jau miškuose aplipę kekėmis. Kad jau miškai pilni, mitybos specialistai ragina pasinaudoti gamtos dovanomis ir valgyti juos kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Tiesa, jeigu nesame jiems alergiški. Ir nesvarbu, ar tai bus lietuviški lazdynų, ar vis labiau populiarėjantys graikiniai riešutai.

Antikūnai – tai imuniniai baltymai, parodantys šeimininko imuninio atsako į infekciją evoliuciją. Antikūnus galima išmatuoti jautriais ir specifiškais metodais o tyrimų rezultatai parodo esamą ar buvusią infekciją. Jei organizme yra pakankamai aukšta antikūnų koncentracija, jie gana greitai užblokuoja pakartotinio užsikrėtimo galimybę ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Nors ruduo dar tik žengia pirmuosius žingsnius, medikai jau sulaukia pacientų varvančiomis nosimis ar besiskundžiančių kitais peršalimo simptomais. Specialistai prognozuoja, kad jeigu nesuskubsim stiprinti imunitetą, po kelių savaičių sergamumas gali gerokai šoktelėti. Ir ne tik peršalimo ligomis, bet ir klastinguoju gripu. Juolab, kad vakcinos nuo jo Lietuva vis dar neturi. O karaliaus šį sezoną kitoks gripas, nei buvo praėjusį.

Kai kurie miškai dėl sausros kol kas gaili grybų, tačiau gėrybių juose vistiek galima rasti. Šiuo metu – bruknių sezonas. Jų užderėjo mažiau nei tikėtasi, tačiau prisrinkti tikrai galima. Ir net būtina, sako specialistai. Šiuo metu miškuose raudonuojančios uogos – ne tik gardus desertas, bet ir nuostabus vaistas. Viename Marijampolės turguje pirkėjas kamantinėja uogautoją kaip geriausia valgyti bruknes. Uogos ką tik iš miško. Vyras perka litrą jų. Kainuoja trys eurai: „Labai patinka, labai.

Artėjant rudeniui tautiečiai pradėjo galvoti ne tik apie koronaviruso, bet ir gripo pavojų ir jau dabar medikų teiraujasi skiepų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad skiepų gali užtekti ne visiems. Vakcinos užsakymai vykdyti prieš pusę metų, neva tokios situacijos ir poreikio nesitikėta. O kritikai tikina, kad vakcina Lietuvą šiemet pasieks ir vėluodama. Sostinės centro poliklinikos duris jau varsto žmonės norintys pasiskiepyti.

Artėjant rudeniui, peršalimo ligų sezonui, kyla poreikis stiprinti imunitetą, kad šaltojo sezono metu nesirgtume arba persirgtume kuo lengviau ir greičiau. Vaistininkai atskleidžia, kad savo organizmu reikia pradėti rūpintis jau dabar, nes susirgus bus per vėlu. Imuninę sistemą reikėtų stiprinti ne tik papildais, bet ir kitais, visiems gerai žinomais būdais. Svarbu pradėti nuo paprastų dalykų Ligoms atsparios imuninės sistemos vienas pagrindinių aspektų – sveika mityba.

Artėjančiam rudens sezonui, kuris šiais metais kelia ypač didelį gyventojų susirūpinimą sveikata dėl koronaviruso plitimo, organizmą svarbu paruošti iš anksto. Vienas iš būdų sustiprinti organizmo atsparumą infekcijoms – aprūpinti jį antioksidantais. Be gerai žinomų antioksidantų, kaip vitaminai C ir E, cinkas ir selenas, mokslininkai ne taip seniai ištyrė itin stiprių antioksidacinių savybių turinti bioflavonoidą kvercetiną.

Neseniai žiniasklaidą apskriejo žinia apie tragediją Anglijoje, kur lietuvaitė mirė suleidus vitaminų mišinį organizmui stiprinti. Gydytojai neslepia, kad tokia procedūra ypač populiarėjanti tarp pramogų pasaulio žmonių, tačiau įspėja – bet kokio preparato leidimas į veną nėra juokų darbas. Be to, alerginių reakcijų gali sukelti ir geriamieji vitaminai.

Koronaviruso pandemija sudrebino visą pasaulį, o jos pasekmes mes jausime dar daug metų. Ekspertai perspėja, nors dar nėra realių įrodymų, kad daliai visuomenės susiformavus antikūnus, gali kilti priešprieša tarp jų ir žmonių, kurie nebus persirgę ar paskiepyti nuo Covid-19.  Kol nėra vakcinos, imunitetas tampa potencialiai vieninteliu „normalaus gyvenimo“ atsigavimo po pandemijos raktu. Ir kai kam atrodo, kad teigiamas testų rezultatas nėra tokia jau bloga naujiena.

Oro pokyčių laikotarpiais imunitetas stiprėja geriant daugiau šiltos žolelių arbatos, rašoma food.ndtv.com. Tai padeda išvengti peršinčios gerklės keliamų nemalonumų. Greitas perėjimas iš vieno metų laiko į kitą gali stipriai paveikti imuninę sistemą. Šiuo laikotarpiu žmogaus organizmas nėra itin atsparus infekcijoms, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių. Nevalgykite labai šalto maisto, gerkite daugiau skysčių, daugiau valgykite namuose, o ne kavinėse, taip pat rinkitės sveiką maistą.

Net nesunkiai COVID-19 persirgusių žmonių organizme gali atsirasti antikūnų, nulemiančių imunitetą kelioms savaitėms ar ilgesniam laikotarpiui, rodo pradinis prancūzų tyrimas, kurio metu buvo tiriami nesunkiai sirgę ligoninių darbuotojai. Pasak tyrėjų, rezultatai, kurių kiti mokslininkai dar nerecenzavo, „yra padrąsinantys“, nes dar labai trūksta žinių apie imuniteto naujajam koronavirusui mechanizmus – ypač žmonių, kuriems pasireiškė nestiprūs ligos simptomai.

Vis labiau bundant pavasariui taip šiuo metu organizmui reikalingų vitaminų ir kitų naudingų elementų galima rasti tiesiog po kojomis arba pakėlus akis į medžius. Žolininkai primena, kad dabar – pats metas rinkti ir skanauti skubančius skleistis pumpurus ir kitus augalus. Anot vaistininko, žolininko, VDU Žemės ūkio akademijos doktoranto Mariaus Lasinsko, jau galima pasiskinti įvairių augalų pumpurų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šeštadienį perspėjo, kad kol kas nėra įrodymų, jog žmonės, persirgę naująja koronavirusine infekcija COVID-19, tampa atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui. Jungtinių Tautų agentūra pažymėjo, kad siūlymas išduoti persirgusiems žmonėms „imuniteto pasus“ gali lemti tolesnį pandemijos plitimą. „Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad žmonės, pasveikę nuo #COVID19 ir turintys antikūnų, yra apsaugoti nuo pakartotinės infekcijos“, – sakoma PSO pranešime.

Asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Ilka Adams su vadinamu Lietuvos tarzanu Andriumi Pauliukevičiumi jau skaičiuoja paskutines dienas, kuomet galės pamatyti savo vaikelį. Šiemet šeimai Velykos bus kitokios ne tik dėl pirmagimio laukimo, tačiau ir dėl to, jog teks atsisakyti ilgai Namibijoje puoselėtų Velykų papročių. Ilkos ir Andriaus vaikelis pasaulį išvysti turėtų jau netrukus.

Namuose praleidžiant vis daugiau laiko, vienas iš geriausių būdų, kaip jį išnaudoti – stiprinti imunitetą ir taip apsisaugoti nuo virusų. Populiarių knygų apie lieknėjimą autorė, mitybos ir svorio kontrolės konsultantė Modesta Žukauskaitė-Silvand dalijasi patarimais, kurie gali padėti tai padaryti. „Tik stipraus imuniteto dėka galite išvengti virusų arba ženkliai lengviau persirgti. Imunitetas – vienintelis „vaistas“ nuo visų ligų“, – neabejoja M. Žukauskaitė-Silvand.

Lietuvai jau antrą savaitę gyvenant karantino sąlygomis ir virusui vis labiau plintant, sunerimo ir atliekų tvarkytojai. Jie baiminasi, kad sergančių atliekose tūnantis užkratas gali susargdinti darbuotojus. Tad atliekų tvarkytojai prašo leisti stabdyti dalį darbų ir daugiau šiukšlių deginti. Tačiau Aplinkos ministerija atkerta, kad nėra duomenų, jog užkratas plistų per šiukšles. Vis dėlto valdininkai pateikia rekomendacijas, kaip teisingai išmesti šiukšles ar priduoti tarą.

Šiuo metu vienas bene aktualiausių klausimų – kaip stiprinti imunitetą, kad pavyktų apsisaugoti nuo įvairių ligų? Turbūt kiekvienam norisi atrasti stebuklingą formulę, kuri padėtų jaustis gerai ir nesirgti. Tačiau, ar tokių formulių yra? tv3.lt naujienų portalas susisiekė su mitybos specialiste, dietiste Vaida Kurpiene ir pasiteiravo, ką ji patartų norintiems stiprinti imunitetą. Moteris tikina, kad vieno stebuklingo būdo ar produkto nėra, tad būtina atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Kiekvienas imunitetą stiprina savais būdais, tačiau visada įdomu sužinoti, kaip tai daro kiti, ir galbūt tai pritaikyti sau. Tinklaraštininkė Jūratė Petkevičiūtė socialiniame tinkle instagram surašė būdus, kurie padeda jai, ir mielai sutiko jais pasidalinti su portalo tv3.lt skaitytojais. „Nežinau, ar gali būti tinkamesnis laikas kalbėti apie imuniteto stiprinimą.

Koronavirusui siaučiant ir toliau, žmonės bando ieškoti būdų, kaip nesusirgti. Kai kurie mano, kad išeitis – antibiotikai, nes jie kovoja su infekcijomis, tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė įspėja nedaryti šios klaidos. Pasak J. Latauskienės, nėra duomenų, kad antibiotikai veiktų koronaviruso infekciją ir jos tikrai neišsigydys. Yra atliekama daugybė tyrimų su daugybe vaistų, bet kol kas nėra patvirtintų duomenų, dėl vaistų, kurie veiktų šį susirgimą.

Stiprus imunitetas padeda išvengti ligų arba lengviau jas įveikti, greičiau atstatyti gynybines organizmo funkcijas, o tai ypač svarbu šiuo laikotarpiu, paskelbus koronaviruso pandemiją.  Tam, kad išliktume ramūs ir kuo mažiau nerimautume dėl savo bei artimųjų sveikatos, mitybos ekspertė, „Žolinčių“ akademijos prezidentė Danutė Kunčienė siūlo atsigręžti į gamtą ir pasinaudoti jos siūlomomis natūraliomis imuniteto stiprinimo bei antivirusinėmis priemonėmis.  Meškinis česnakas.

Kai šalyje ir pasaulyje siaučia gripo virusas, svarbu imtis visų priemonių, kad išvengtumėte susirgimų. Ar žinojote, kad tam tikri kasdieniai įpročiai turi įtakos jūsų imunitetui? Sužinokite, ką reikia pakeisti, norint nesirgti ir būti stipresniems. Skiepų baimė Kaskart susidūrus su itin stipriu uždegimu, atsirandančiu kartu su gripu, į jūsų kraujotaką išskiriama chemikalai, vėliau galintys padidinti dėl uždegimų atsirandančių ligų, tokių kaip širdies ligos, tikimybę.