imunitetas

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Teatras, pramogos, koncertai, restoranai tik COVID-19 imunitetą turintiems vilniečiams, kitiems ir toliau namai ir karantinas. Vilniaus meras siūlo įvesti imuniteto pasą, kuris suteiktų galimybę persirgusiems ir paskiepytiems naudotis įvairiomis paslaugomis, kuriomis karantino metu likusi visuomenė naudotis negali. Jei toks modelis pasiteisintų, imuniteto pasus galėtų turėti ir visos šalies tautiečiai, ne tik vilniečiai.  Vilniuje esantis sporto klubas – apmiręs.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Viena iš labiausiai aptariamų maistinių medžiagų šiais laikais, turinti įtaką žmogaus organizmo gerai savijautai, yra vitaminas D. Šiandien ir jaunas, ir senas žino, kad vitaminas D itin svarbus žmogaus kaulams, raumenims, dantims bei bendrai imuninei sistemai, o jo trūkumas (nustatomas specialiu tyrimu) – gali būti įvairių negalavimų priežastis.  Sveikam žmogui vitamino D paros poreikis yra 600IU, vyresnio amžiaus – šis skaičius gali siekti 800IU.

Vieni žmonės gimsta ir lieka sveiki, o kiti – deja ne. Atsakymų į klausimą, kodėl taip yra, ieškosime jau šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“. Vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka teigia, kad labai didelę įtaką lėtinių ir onkologinių ligų atsiradimui turi mūsų gyvenimo būdas.  Lėtinės ligos, o ypač vėžys – ko gero daugumai yra pati baisiausia diagnozė. Tačiau vienus tokia žinia aplenkia, o kitus paliečia ir rimtai paveikia gyvenimo ritmą.

Magnis ne veltui vadinamas „gyvybės mineralu“. Jis būtinas gerai raumenų, širdies, nervų sistemos veiklai. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo daugeliui gali trūkti šio svarbaus mikroelemento. Iš kokių simptomų galima įtarti magnio trūkumą?  Magnis reikalingas aktyvinti daugiau kaip 300 įvairių gyvybei svarbių fermentų sistemų, dėl magnio trūkumo sutrinka raumenų, širdies ir nervų sistemos veikla. Nuo šio mikroelemento taip pat priklauso psichikos sveikata.

Vykstant evoliucijai gyvūnai tapo vis labiau socialūs. Tačiau bendruomenėms plečiantis, padidėjo ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Taip atsirado stipresnės imuninės sistemos poreikis. Nors toks ryšys atrodo logiškas, pirmieji jį įrodė Virdžinijos universiteto mokslininkai pademonstravę, kad pelių imuninė sistema tiesiogiai veikia už socialinį elgesį atsakingas jų smegenų zonas. Tai parodo, kad socialumo evoliuciją įgalino gyvūnų imunitetas.

Imunitetą koronavirusui (COVID-19) jau turi beveik 17 proc. šalies gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei pažiūrėtume į Lietuvos imunizacijos procentą, jis jau siekia beveik 17 proc., pirma doze vakcinuota beveik 7,5 proc. gyventojų, antra doze – 3 proc., turintys antikūnų – 1 proc., ir persirgusieji – 5 proc., taip kad 17 proc. mūsų gyventojų jau turi imunizaciją“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Dulkys.

Šiemet lietuvius stipriai iškamavo pandemija, karantinas ir šalta žiema. Tad daugelio tautiečių organizmai nusilpę, trūksta vitaminų, o dažną ir niūri nuotaika ar stresas kamuoja. O tam daržovininkai turi natūralių priešnuodžių – stresą malšinti siūlo tamsiai žaliomis daržovėmis, o organizmą stiprinti kuo spalvingesniu asortimentu.

Tauragės rajone Lauksargių globos namuose COVID-19 susirgo 14 dvi „Pfizer“ vakcinos dozes anksčiau gavusių senjorų. Kaip paskiepyti žmonės užsikrėtė, aiškinasi Visuomenės sveikatos centras. Galimos visos versijos: tiriama, ar vakcinos buvo laikomos tinkamoje temperatūroje, ar namų gyventojams, po vakcinacijos, susiformavo imunitetas. Antrąją skiepo dozę šalia Tauragės miesto įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose senjorai gavo vasario 10-ąją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Europos skiepų sertifikato idėją ir žada siekti, kad dokumentas apimtų ir nesiskiepijusius, bet turinčius imunitetą nuo COVID-19. „Ketinu aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl Europos skiepų sertifikato.

Kai kurioms šalims jau nusprendus koronavirusu persirgusiems asmenims suleisti tik vieną skiepo dozę, apie tai greičiausiai teks diskutuoti ir Lietuvoje. Pasak imunologės Aurelijos Žvirblienės, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad tai padeda įgyti tokį patį imunitetą kaip ir gavus dvi vakcinos dozes.

Dauguma galvoja, kad virusinius susirgimus lemia metų laikai, t.y., kad dažniau sergame žiemą. Iš dalies tai tiesa, tačiau didžiausią įtaką virusų plitimui turi ne sezoniškumas, o temperatūrų svyravimai ir mūsų imunitetas. Keičiantis temperatūrai, mūsų organizmai susiduria su papildomais iššūkiais, imunitetas nusilpsta, todėl esame imlesni ligoms.  Kas sukelia gerklės skausmą?  Gerklės skausmas yra vienas dažniausių simptomų peršalus.

Iš kelionės Meksikoje grįžusi marijampolietė Irma skundėsi susidūrusi su neteisybe, mat privalanti laikytis izoliacijos, nors turi imunitetą COVID-19 ligai patvirtinančių antikūnų. Ministerija savo ruožtu aiškina, kad vien serologiniu testu pasitikėti neišeina ir reikia būtų persirgus „oficialiai“ arba pasiskiepijus.

Dabar ypatingas metas mėgautis žiemos malonumais – sniego iki kelių, tikras džiaugsmas vaikams, čiuožinėjantiems nuo kalniukų. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms slidi danga sukelia nemažai problemų ir dažnai baigiasi kaulų lūžiais. Senstant kaulų tankis mažėja, kaulai tampa trapūs. Po menopauzės ar jos metu vyksta hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės, todėl moterys osteoporoze serga dažniau.

Dažnai girdima, kad imunitetą reikia saugoti ar stiprinti, o nusilpęs imunitetas tampa daugumos mūsų ligų priežastimi. Šaltuoju metų laiku apie jį kalbama itin daug ir itin dažnai. Apie imunitetą: kas tai, kodėl jį reikia stiprinti, kaip atpažinti, kad jis nusilpo – naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Medcentro“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė.

Europoje kilus pasipiktinimui dėl gerokai sumažėjusio COVID vakcinų tiekimo – britų kompanija „AstraZeneca" jau žada taisytis ir tiekti daugiau dozių bendrijai. Apie papildomus milijonus prie jau suderėtų dozių kiekių šiandien skelbia ir kompanija „Pfizer“, kuri dar prieš dvi savaites perspėjo apie perpus mažinamus tiekimo kiekius.

Sveikatos pasisemti galima ne tik iš preparatų, bet ir iš augalų – to, ką suteikia gamta. Šiuo metu vis daugiau domimės rytų medicina, bet pamirštame, kad mūsų protėviai taip pat žinojo gydomąją augalų galią ir sėkmingai ja naudojosi. Laida „Sveikata.lt“ primena apie laiko patikrintus augalus, kurie itin aktualūs peršalimo sezono metu.  Augalų naudą mums išsiaiškinti padeda vidaus ligų gydytojas, VU dėstytojas bei „Švenčionių vaistažolių“ fabriko direktorius Elmantas Pocevičius.

Į Sveikatos apsaugos ministeriją plaukia dešimtys žmonių skundų dėl užsikrėtimų koronavirusu gydymo įstaigose ir artimųjų netekčių. Žmonės reikalauja atlyginti žalą ir išmokėti kompensacijas, o gyventojų skundus jau nagrinėja žalos nustatymo komisija. Sunkia ar vidutine koronaviruso forma persirgę žmonės ieško galimybių reabilituotis po COVID, tačiau gauti sanatorinį gydymą ne taip jau paprasta.

Nerimaujant dėl po COVID-19 skiepo atsiradusių šalutinių reiškinių, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas Marius Strioga aiškina, kokia organizmo reakcija po vakcinos normali ir kam dažniau ji pasitaiko. Nuogąstavimų ypač atsirado įskiepijus antrąją vakcinos dozę, mat pasitaikė įvairių reakcijų: aukšta temperatūra, dideli galvos, rankos, sąnarių skausmai, padidėję kaklo, pažastų limfmazgiai.  „Kiek teko vakcinuotis, tokių pašalinių poveikių lyg ir nebūdavo.

Gamta mus apdovanoja gėrybėmis, pro kurias neretai praeiname ir nesusimąstome, kad galime jas panaudoti ir patiems netikėčiausiems dalykams. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta dalijasi keliais patarimais, kur būtų galima panaudoti dilgėlių sėklas.  Jolanta sako, kad dilgėlių sėklos yra išskirtinė gamtos teikiama gėrybė, kuri gali itin pasitarnauti stiprinant organizmą: „Dilgėlių sėklos, neperdedu, tai super maistas.

Europos Sąjungos valstybių vadovai pradeda derybas dėl imuniteto paso. Jį gautų tie, kurie COVID-19 prasirgo ir įgijo imunitetą bei tie, kurie jau paskiepyti. Anot ekspertų, imuniteto pasas galėtų ne tik atlaisvinti gyventojų judėjimą tarp valstybių, bet ir leistų lengviau organizuoti darbą tiek privačiose įmonėse, tiek perpildytose ligoninėse.

Įvairiais gyvenimo tarpsniais mums trūksta tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, nėštumo metu moterims svarbu papildyti geležies atsargas, kad užtektų ir joms, ir kūdikiams; sportuojantiems rekomenduojama vartoti daugiau magnio. Dėl greito gyvenimo tempo žmonėms pritrūksta laiko sveikai maitintis, sportuoti, dažniau vargina stresas, tad daugelis supranta, kaip svarbu aprūpinti organizmą vitaminais, padedančiais susitvarkyti su aktualiomis problemomis.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti du milijonus gyventojų, kad susiformuotų „bandos imunitetas“. Tiesa, norint pasiekti tokius ambicingus skaičius, skiepijimo tempą reikia didinti kone šešis kartus. Dalis ekspertų mano, kad tai įmanoma, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atkerta – su tokiais vakcinų kiekiais, kuriuos dabar gauna Lietuva, paskiepyti daugiau žmonių galimybių nėra.

Infekcija COVID-19 persirgę žmonės gali būti atsparūs pakartotiniam užsikrėtimui koronavirusu mažiausiai šešis mėnesius – tai užtikrina ląstelės, galinčios „atsiminti“ virusą, rodo pirmadienį paskelbtos tyrimo išvados.

Kartu su COVID-19 sergamumo rodikliais Lietuvoje mažėja ir ligoninėse gulinčių pacientų skaičius. Ligoninių atstovai gerėjančią situaciją vertina atsargiai, tačiau jei tendencijos nesikeis artimiausiomis savaitėmis planinių paslaugų, operacijų gali sulaukti daugiau pacientų. Tuo metu Lietuvos imunologai perspėja persirgusius ir skiepus gavusius gyventojus. Esą labai svarbu toliau saugotis, dėvėti kaukes, nes dar neaišku ar turint imunitetą galima užsikrėsti aplinkinius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad koronaviruso „imuniteto paso“ idėja, kuri suteiktų nuo COVID-19 pasiskiepijusiems ar liga persirgusiems žmonėms daugiau laisvės, kol kas nebus skubinama. „Imuniteto paso galbūt tą projektą vertinčiau kaip tolesnį projektą.

Dažnai sergate peršalimo ligomis, esate jautresni stresui ir nuolat jaučiatės pavargę? Visa tai signalizuoja, kad jūsų imunitetas susilpnėjęs, o tai dažniausiai pasireiškia žiemą, kai organizme išsenka vasarą sukauptos vitaminų ir mikroelementų atsargos. Kokių medžiagų organizme gali trūkti ir kaip atstatyti imunitetą, pataria „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis ir Rokiškio „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vilija Leišienė.

Šią žiemą rūpintis organizmo apsauga nuo peršalimo ligas sukeliančių virusų – ypač aktualu. Ne veltui specialistai ieškantiems būdų stiprinti imuninę sistemą siūlo pasitelkti kuo daugiau natūralių produktų, kurie ir saugo nuo susirgimų, ir leidžia lengviau juos įveikti. Savo ruožtu lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – medus, citrina ir imbieras daro tikrus stebuklus.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.

Atvėsus orams bei siaučiant pandemijai, itin svarbu rūpintis imuniteto stiprinimu. Vienas pagrindinių ginklų kovoje su ligomis yra subalansuota mityba, įsitikinusi projekto „Apie Jūsų mitybą“ įkūrėja,  sveikos gyvensenos propaguotoja, vilnietė Gretė Brokienė. Ji įvardijo, ką turėtume valgyti žiemos metu, kad galėtume džiaugtis stipresne sveikata.

Europarlamentaras, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas viešai paskatino žmones pirkti mineralinį vandenį, kuris, jo teigimu, apsaugo nuo Covid-19, o sergantiesiems palengvina ligos eigą. Toks politiko elgesys papiktino politikus ir medikus, šie smerkia tokį šarlatanizmą, pabrėždami, kad „stebuklingu“ pristatomas vanduo neturi jokio mokslinio pagrindo.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai žmonės griebiasi stiprinti organizmą. Vienas tokių būdų – valgyti kuo daugiau raugintų daržovių. Užsakymai jau plaukia ir kopūstus auginantiems ūkininkams. Beje, perkamiausi rauginti kopūstai šiuo metu konkuruoja ir su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, su raugintais česnakais. Lančiūnavos kaime, Kėdainių rajone daržininkas Vidmantas Girdzijauskas augina 15 rūšių kopūstų. 100 ha plote užauga ir bulvių, morkų, burokėlių derlius.

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Jeigu nuolat jaučiatės pavargę ir esate blogos nuotaikos, jums gali trūkti vitamino D, dar kitaip vadinamo – saulės vitaminu. Šio vitamino trūkumas pasitaiko dažnam – apskaičiuota, kad visame pasaulyje jo trūksta bent vienam milijardui žmonių.  Dėl stipraus vitamino D trūkumo gali netgi išsivystyti rachitas, dėl kurio vaikams sutrinka augimas: nusilpsta raumenys, skauda kaulus ir atsiranda įvairios sąnarių deformacijos.

Australijos mokslininkai nustatė, kad koronavirusine infekcija COVID-19 persirgusiems žmonėms imuninės sistemos atminties ląstelės, padedančios organizmui sparčiau reaguoti į pakartotinį kontaktą su patogenu, išsilaiko mažiausiai aštuonis mėnesius, sakoma antradienį paskelbtoje studijoje.

Daugėja ne tik sergančių, bet ir pasveikusių nuo Covid-19 infekcijos žmonių – koronavirusu jau persirgo daugiau nei 46 tūkstančiai lietuvių. Kai kurie infekciją nugalėję žmonės mano įgavę imunitetą ir piktinasi, kad turi dėvėti kaukes ir negali grįžti į darbą. Tiesa, medikai perspėja, kad net ir pasveikę nuo infekcijos atsipalaiduoti neturėtų.

Nors vienas pirmųjų koronaviruso simptomų galėtų būti uoslės netekimas, visgi „tekanti sloga“ greičiausiai nėra signalas, kad pasigavote šį virusą. Bet kuriuo atveju nosis – vieni pagrindinių vartų bet kokiais peršalimo ligai patekti į organizmą. Taigi kaip galima būti sustiprinti šį barjerą prieš virusus? Jei nei iš šio, nei iš to dingo uoslė, tikimybė, kad tai yra Covid-19, labai didžiulė. Visgi daugeliu kitų atvejų tai tegali būti paprastas peršalimas.

Mityba – labai svarbus aspektas gerinant savo sveikatą. Deja, bet ne visada turime laiko atkreipti dėmesį į tai, ką valgome. Laida „Sveikata.lt“ šį karta jus supažindins su galimybe gauti naudingas maisto medžiagas, nepraleidžiant daug laiko virtuvėje. Susipažinkite su augalinės kilmės medžiaga – polifenoliu.  Mūsų organizmas yra prisitaikęs iš gamtos perimti viską, kas jam naudinga.

Šaltasis metų laikas – viso organizmo išbandymas, kurio metu išryškėja imuniteto gebėjimas kovoti su skirtingais alergenais bei bakterijomis. Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė įspėja, kad nusilpusią imuninę sistemą gali išduoti daugybė ženklų. Vienas jų – pakitusi odos būklė. tad Norint išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, dėmesį patariama atkreipia į tinkamą organizmo priežiūrą ir pilnavertę mitybą.

Vitaminas D, kitaip dar vadinamas „saulės vitaminu“, daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai, imuniteto stiprumui, todėl atėjus šaltajam metų laikotarpiui ypač svarbu pasirūpinti, kad organizmas nejaustų šios svarbios medžiagos stygiaus.  Teigiama, kad 2-3 kartus per savaitę po 10 minučių pabuvus saulėje, galima prisotinti organizmą reikiama vitamino doze. Vis dėlto, gyvenant tokioje geografinėje zonoje, kur saulėtų dienų turime mažai, tai įgyvendinti neįmanoma.

Nepaisant to, kad pasaulyje pilna mikroorganizmų, kuriais galime užsikrėsti kiekvienas iš mūsų, tačiau daugelis dažniausiai esame sveiki. Už gerą sveikatą turėtume būti dėkingi savo imuninei sistemai, kuri puikiai susidoroja su įvairiais virusais ir gina mus nuo ligų sukėlėjų.  Vis dėlto, jei imuninė sistema nusilpusi, organizmui kovoti su virusais gali būti sudėtinga, todėl dalinamės patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti savo imunitetu, kad šis būtų tvirtas.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Prastėjant orams ir siaučiant įvairioms ligoms, vis daugiau žmonių imasi stiprinti imuninę sistemą. Be sveiko gyvenimo būdo bei vitaminų, šiam tikslui galima pasitelkti ir vaistažoles bei augalus. Kokius augalus rinktis, norint išvengti negalavimų, pasakoja vaistininkė Evelina Zykienė. Augalai, tinkamiausi imuniteto stiprinimui Pasak vaistininkės, vaistažolių ar kitų augalų vartojimas gali būti tikrai nebrangi ir veiksminga alternatyva siekiant sustiprinti imuninę sistemą.

Nepakankamas vitaminų įsisavinimas gali iš pusiausvyros išvesti imuninę sistemą ir sumažinti organizmo atsparumą ligoms. Tam, kad vitaminai būtų gerai įsisavinami, o atsparumas ligoms būtų dar tvirtesnis, svarbu kreipti pakankamą dėmesį į maisto produktų kokybę ir subalansuotą mitybą. Dalinamės dviem patarimais, kaip tai padaryti.

Virusų plitimo periodu visur, kur pasukate, rodos, girdite kosulį ar matote, kaip kažkas čiaudėja – pradedate nerimauti, ar jūs nesusirgsite, neužsikrėsite. Natūralu, kad norite, jog jūsų imuninė sistema būtų pakankamai stipri, kad galėtumėte kovoti su mikrobais, su kuriais susiduriate. Visgi, jei pastebėjote, kad dažnai sergate nežymiomis infekcijomis, jaučiate ilgalaikį nuovargį ir patiriate daug streso – tai gali reikšti, kad tuoj turėsite arba jau turite susilpnėjusią imuninę sistemą.

Ant delnų, pėdų ar kitų kūno vietų atsiradusios karpos pirmiausiai siejamos su estetine problema. Tačiau jos signalizuoja kur kas gilesnę sveikatos bėdą – karpos yra virusinis odos susirgimas, dažniausiai atsirandantis nusilpus imunitetui. BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pabrėžia, kad karpų sukėlėjai yra virusai, todėl jomis galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu. Atsiradus karpoms, būtina ne tik jas gydyti, bet ir stiprinti imunitetą.

Devintajame dešimtmetyje atrasta pieno rūgšties bakterija Lactobacillus rhamnosus GG visame pasaulyje yra vis labiau vertinama. Kaip ji buvo atrasta ir kodėl ji yra tokia unikali? Susipažinkite su šios pieno rūgšties bakterijos istorija ir savybėmis.   Kas yra Lactobacillus rhamnosus GG?   Lactobacillus rhamnosus GG yra geriausiai ištirta pieno rūgšties bakterija, kuri buvo atrasta devintajame dešimtmetyje.

Pati saviizoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju COVID-19 atsidūrusi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė siunčia patarimų visiems, kaip išgyventi ne tik šį sudėtingą laiką, bet ir apskritai sustiprinti savo imunitetą. „Saviizoliacijos laisvalaikis – seniai galvoje nešiotas tekstas. Gal todėl ilgas.