Santaros klinikų kraujo centras persirgusius kviečia tapti imuninės kraujo plazmos donorais ir padėti pasveikti kitiems vis dar kovojantiems su koronavirusu.
Blinstrubiškių globos namuose savanoriavusi ir Covid-19 persirgusi Rasa šiandien jaučiasi gerai, džiaugiasi nepatyrusi komplikacijų. Tačiau moteris nesupranta kodėl ji, dabar jau turinti imunitetą virusui, vis dar turi nešioti kaukę.
„Koks tikslas man būti, aš atsiprašau už išsireiškimą, su tuo antsnukiu, kvėpuoti deguonimi, kurį aš iškvėpiu, kuris yra jau perdirbtas ir jau yra man nebesveikas, tai koks tikslas man dėvėti kaukę, jei aš turiu jau susidariusį imunitetą koronavirusui“, – sako grožio specialistė Rasa.
Medikai sako, kad persirgus koronavirusu imuninė sistema jau būna susipažinusi su virusu, tačiau, kiek ilgai žmogaus organizme išlieka antikūnai tiksliai atsakyti sunku, nes nėra atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, dėl to, net ir persirgę Covid-19 infekcija, kaukes turėtų nešioti.
„Gal ir sumažėja tikimybė susirgti ta pačia respiracine infekcija, bet niekas gi neatšaukė kitų respiracinių infekcijų: gripo, slogos, paragripų, yra daug virusų, kurie nusilpus žmogui tikrai gali sukelti didelį plaučių pažeidimą“, – pasakoja gydytojas pulmonologas Edvardas Danila.
Grožio meistrė Rasa sako, kad tokiems kaip ji, persirgusiems koronavirusu, tai pat turėtų būti leista grįžti į darbą. Moteris įsitikinusi, kad ji įgavo imunitetą ir dabar kitiems pavojaus nekelia. Moteris sako, kad meistrai salonuose esą laikosi aukščiausių higienos reikalavimų ir esą nėra tokie pavojingi kaip prekybos centrai, kuriuose lankosi dideli srautai žmonių.
„Aš galiu padaryti laisvai per 15 minučių vyrišką kirpimą, bet negaliu jo daryti, nes man neleidžia to įstatymai. Tas pats, pavyzdžiui, ir sutvarkyti antakius, taip pat tu gali padaryti per 15 minučių laisvai. Juolab, kai pas mane į kirpyklą atėjus yra dvi patalpos, per kurią tu vieną ateini, tai kol nusirengi yra visiškai kita patalpa, kur suteikiama paslauga, tai jau yra atskira vėl patalpa, taip? Iš tikrųjų, pikta ir apmaudu, kad mes dirbti negalim, kai kiti yra tam privilegijuoti“, – teigia Rasa.
Tam pritartų ir Seimo narys Paulius Saudargas, pats persirgęs Covid-19 infekcija, tačiau, anot politiko, išimtis persirgusiems koronavirusu daryti dar anksti. Visų pirma, reikėtų sulaukti vakcinos nuo koronaviruso.
„Ne tiek aktualu žmonėms, ne tiek daug yra persirgusių, bet aš manau, vat jeigu prasidės jau skiepijimas, pasiekus vakciną Lietuvai, ir daugės persirgusių, tai šis klausimas taps aktualesnis, kad tie, kurie ne tik, kad persirgę, bet, manau, turi oficialų įrodymą, tarkim pasidarę antikūnų testą, kad jiems galėtų būti netaikomos tam tikri apribojimai, galų gale galės grįžti į darbo rinką“, – kalbėjo Seimo narys Paulius Saudargas.
Tačiau persirgę koronavirusu gali pasidžiaugti, kad gali padėti kitiems žmonėms – vis dar sergantiems. Pasveikusio nuo Covid-19 žmogaus kraujo plazmoje yra antikūnų kovojančių prieš virusą. Suleidus šios imuninės kraujo plazmos, sergantiems sunkiomis infekcijos formomis, antikūnai padeda greičiau pašalinti virusą ir pagerinti sveikatos būklę. Tiesa, tik trečdalis persirgusių koronavirusu gali tapti imuninės kraujo plazmos donorais.
„Tik 30 procentų gali persirgusiųjų gali tapti tais super donorais, mega donorais, kurių kraujyje pasigamina labai didelis antikūnų kiekis. Mes negalim šiai dienai pasakyti kodėl vieni suformuoja tokį atsaką, kiti kitokį, bet taip yra. Ir mes turime orientuotis tik į tuos donorus, nes tikslas yra surinkti ne paprastą plazmą, bet efektyvų komponentą“, – sako gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.
Koronavirusu persirgęs žmogus aukoti savo kraujo plazmą gali praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo simptomų pradžios, jis turi būti visiškai sveikas. Imuninę plazmą galima donuoti kas dvi savaites tol, kol kraujyje antikūnų kiekis bus pakankamas.
Medikai primena, kad aukoti žmonės gali ne tik kraujo plazmą, bet ir kraują, kurio atsargų šiuo metu trūksta.
