imigracija

Prancūzijos naujasis vidaus reikalų ministras, siekiantis „atkurti tvarką“, pritarė tam, kad būtų surengtas referendumas dėl imigracijos, nors pripažino, kad šiuo metu pagal konstituciją toks balsavimas nėra galimas. „Negalime Prancūzijoje surengti referendumo dėl imigracijos, – sekmadienį vakare transliuotojui LCI sakė Bruno Retailleau. – Dėl to apgailestauju.

Humanitarinę ir teisinę pagalbą pasienio migrantams teikianti organizacija „Sienos grupė“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – ne kartą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) konfliktavusi viešoji įstaiga, ilgai nesulaukusi atsakymų į pateiktą užklausą, kreipėsi į antstolį ir sugebėjo iš VSAT prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šį vakarą Europos parlamente bus sprendžiamas imigracijos reformų likimas – šios reformos aktualios ir Lietuvai. Bene svarbiausias pakeitimas – įsigaliojus įstatymų pakeitimams, imigracijos spaudimą patiriančios valstybės galės prašyti perkelti migrantus į kitas Europos šalis, taip pasidalinant našta, be to, nors Lietuvai kasmet tektų priimti dalį migrantų, valstybė galėtų rinktis – ar nori priimti prieglobsčio prašytojus, ar remti migracijos valdymo pastangas finansiškai.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms, taip pat koreguoti kvotą, kiek trečiųjų šalių piliečių gali atvykti į Lietuvą dirbti.

Remiantis naujais tyrimais, mažėjantis gimstamumas Jungtinėje Karalystėje artimiausius 80 metų bus priklausomas nuo imigracijos. Iki 2100 m. Didžiojoje Britanijoje ir 198 šalyse gimstamumo rodikliai bus mažesni už tuos, kurie būtini gyventojų skaičiui palaikyti ilgą laiką, teigiama žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime. Tyrėjai pastebi, kad yra būtina imtis gimstamumą skatinančių priemonių.

Imigracijos procesą būtų galima valdyti įvedus kvotas Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams, o nuolat į Baltarusiją vykstantiems šios šalies piliečiams atimant leidimus gyventi Lietuvoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pasiekė susitarimą dėl bloko teisės aktų, reglamentuojančių procedūrų, susijusių su prieglobsčio prašytojais ir migrantais, tvarkymą, peržiūros, pranešė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose. Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Jau keleri metai iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, taip pat kasmet auga į mūsų šalį grįžtančių Lietuvos piliečių skaičiai. Ekspertai sako, kad procesai persivertė dėl daugelio priežasčių: atlyginimai svetur jau neatrodo tokie neįtikėtini, nes jie auga ir Lietuvoje, mūsų šalyje bet kokių pajamų gyventojai gali naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis, Lietuvoje ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, įperkamas būstas.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Vis daugiau užsieniečių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį, skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). Šiais metais į Lietuvą atvyko daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagal jų skaičių, tenkantį šalies populiacijai, Lietuva yra penkta, rodo IOM ataskaita. Be to, per 10 šių metų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. baltarusių gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atkakliai tvirtina, kad „Brexitas“ pasiteisins, nors nauji duomenys parodė, kad praėjus šešeriems metams po to, kai šalis nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), imigracijos ir prieglobsčio prašymų skaičiaus lygiai pasiekė rekordą.

Gegužę mirtingumas Lietuvoje buvo 15 proc. didesnis nei pernai – mirė beveik 500 daugiau gyventojų, nei pernai, mažėjo gimstamumas, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį skelbiami duomenys.

Kitaip nei pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius, pastaruosius dvejus metus Lietuva fiksavo teigiamą migraciją. Į mūsų šalį gyventi atvyko daugiau tautiečių ir užsieniečių nei išvyko. Tačiau šių metų pradžia šioje srityje vėl verčia sunerimti. Į tai socialiniame tinkle dėmesį atkreipė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikėkimės, kad 2021 m. kovo mėn.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

Oficiali statistika rodo, kad pastaruosius kelerius metus bedarbių skaičius mažėjo, tačiau pernai vėl pradėjo augti. Taip pat pastebima, kad į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Jų gali dar padaugėti, nes naujas trūkstamų profesijų sąrašas pailgėjo kelis kartus. Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusį gruodį Lietuvoje buvo registruota 144,1 tūkst. bedarbių. Tai būtų 8,4 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Analitikai prognozuoja, kad darbo imigrantų skaičius Lietuvoje šiemet toliau augs, nepaisant kritikų nuogąstavimų, kad tai gali stabdyti algų kilimą. 2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Kol vienos Lietuvos savivaldybės džiaugiasi gyventojų prieaugiu ir noriai į gimtinę grįžtančiais emigrantais, kitoms tenka rimtai susirūpinti, kodėl didesnė jų gyventojų dalis miršta, nei gimsta arba išvyksta, bet ne atvyksta. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių pokyčių ketina imtis dvi labiausiai nukraujuojančios Lietuvos savivaldybės – Ignalinos rajonas ir Pagėgiai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Rugsėjį Lietuvoje fiksuota rekordinė emigracija, tačiau migracijos rodikliai išlieka teigiami, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, praėjusį mėnesį į Lietuvą atvyko 141 žmonėmis daugiau, nei išvyko. Į šalį imigravo 4389 asmenys, emigravo 4284 žmonės.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Liepą į Lietuvą imigravo rekordinis skaičius gyventojų. Tokio atvažiuojančiųjų skaičiaus per vieną mėnesį nebuvo visus dvidešimt metų. Tačiau nors atvykusiųjų ir daug, tarp jų lietuvių – vos pusė. Mat į mūsų šalį vis labiau plūsta trečiųjų šalių piliečiai, norintys čia užsidirbti. Darbuotojų profsąjungos tikina – populairėjanti pigi darbo jėga iš Rytų tik skatina darbdavių godumą, o štai investuotojai atsikerta – jei nebus kam dirba, nebus kam ir mokėti mokesčių.

Liepą į Lietuvą atvyko gyventi daugiau žmonių nei bet kurį ankstesnį mėnesį, tęsiantis teigiamoms migracijos tendencijoms. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, liepą į Lietuvą atvyko 5211 žmonės, o emigravo 3507 asmenys. Anot ekspertų, didesnį atvykstančiųjų skaičių daugiausiai lemia augančios gyventojų pajamos, tačiau didėjanti imigracija iš trečiųjų šalių gali kelti socialinių iššūkių. Beveik 64 proc.

Per liepos mėnesį į Lietuvą atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų. Be to, per liepą registruota lygiai 3 tūkst. gyventojų. Tai didžiausi šios srities rodikliai per pastaruosius kelerius metus. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad rugpjūčio 1 d. mūsų šalyje gyveno 2 793 397 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 2 877 gyventojais daugiau nei balandį, kai fiksuotas mažiausias Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičius.

Balandžio mėnuo buvo pirmas po daugelio metų, kai mūsų šalyje nuolatinių gyventojų skaičius didėjo. Gegužė buvo antras mėnuo iš eilės, kai fiksuotos panašios tendencijos, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Birželio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo 2 791 133 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 463 žmonėmis daugiau nei ankstesnio mėnesio pradžioje. Tiesa, 2019 m. sausio 1 d. mūsų šalis turėjo 3 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paragino iš esmės pertvarkyti imigracijos sistemą, kad pirmenybė atvykti į šalį būtų teikiama aukštos kvalifikacijos ir anglų kalbą mokantiems darbuotojams. Prezidentas taip pat sakė, jog reikia užtrenkti duris Amerikos prieglobsčio sistema piktnaudžiaujantiems migrantams. Ši reforma, apie kurią D. Trumpas paskelbė savo kalboje Baltųjų rūmų Rožių sode, būtų pirmoji reikšminga imigracijos sistemos pertvarka per daugelį dešimtmečių.

Sunku patikėti, bet metai iš metų fiksuotas lietuvių mažėjimas, panašu, pasibaigė. Statistikos departamentas užfiksavo, kad gegužės pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo daugiau nei prieš mėnesį. Išankstiniais duomenimis per balandį gyventojų skaičius padidėjo 150 – nuo 2 790 322 iki 2 790 472. Daugelį mėnesių ir metų iš eilės šis oficialus skaičius vien tik mažėjo. Bene daugiausia prie tokių tendencijų prisidėjo migracija.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

Ruošiantis galimam kietajam Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES), Lietuva žada nustatyti britams palankesnes gyvenimo šalyje sąlygas, nei kitiems trečiųjų šalių piliečiams. Tai numatyta įvairių ministerijų pateiktuose teisės aktų projektuose. Vyriausybė juos turėtų svarstyti kitą savaitę.

2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 39 381 nuolatinis gyventojas. Tai 5 990, arba 13,2 proc.  asmenų mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.  Į Lietuvą 2018 m. sausio–lapkričio mėn. imigravo 34 437 žmonės - 16 108 (1,9 karto) žmonėmis daugiau negu 2017 m. sausio–lapkričio mėnesiais. Daugumą, net 66 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai.

Spalio mėnesį gyventojų Lietuvoje sumažėjo dar 1510 asmenų, arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu gyvena Kudirkos Naumiestyje. Tačiau gera žinia ta, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai Lietuvoje stabilizuojasi. Nors spalį iš šalies emigravusių žmonių skaičius, lyginant su rugsėju, kiek paaugo, tačiau juos atsvėrė spartėjanti imigracija.  Iš viso, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spalį šalyje gyveno 2 mln. 795 tūkst. 674 žmonės. Tai 1510 mažiau nei rugsėjį.

Tendencija, kad Lietuvoje mažėja gyventojų pastebima jau ne vienerius metus. Antradienį Statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis. Spalį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 797 184 žmonės. Nuo rugsėjo Lietuvoje jau gyvena mažiau nei 2,8 mln. žmonių: tą mėnesį, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 2 799 127 žmonės.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Gegužę į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko – tai pirmas toks mėnesis nuo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) pradžios 2004 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Iš Lietuvos šiemet gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys. „Gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų mes turime teigiamą balansą: tai yra daugiau yra atvykusių į Lietuvą negu išvykusių.

Jungtinė Karalystė daugelį metų buvo vienas populiariausių lietuvių emigrantų pasirinkimų. Tačiau šaliai nusprendus imtis „Brexit“ ir palikti Europos Sąjungą kilo nerimo banga, kad emigrantams teks susidurti su daug reikalavimų ir prasidės masinis išsikėlimas iš Jungtinės Karalystės. Tačiau paviešinti statistiniai duomenys rodo, kad tokios baimės realybe kol kas nevirsta, rašo dailymail.co.uk.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Sparčiai augant imigracijai iš Ukrainos, Lietuvos vyriausybė trečiadienį nusprendė nustatyti kvotas kai kurių profesijų darbuotojams iš užsienio. „Gali prasidėti mūsų piliečių išstūmimo iš darbo rinkos procesas, nes tai yra pigesnė darbo jėga“, – BNS trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė vicekancleris Deividas Matulionis. Jo teigimu, šiuo metu šis klausimas ypač aktualus dėl augančio ukrainiečių vairuotojų ir statybininkų skaičiaus.

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Vasarį iš Lietuvos emigravo kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių, lyginant su sausiu, šis skaičius sumažėjo trečdaliu. Kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys, vasarį išvyko 3 018 gyventojų (sausį – 4 458), tuo metu imigravo 2 598 (sausį – 3 307). Lyginant 2017 ir 2018 metų vasarį, fiksuoti ryškūs migracijos statistikos pokyčiai – 2017 metais per mėnesį Lietuvą paliko 6 894 gyventojai, o imigravo 1 700. Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, Lietuvoje per visus 2017 metus g...

Lietuvoje fiksuojama rekordinė imigracija, o didžioji emigracijos banga kiek prislopo, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 3307 žmonės – tai didžiausias skaičius per pastaruosius kelerius metus. Tarp jų 69 proc. sudaro grįžtantys lietuviai, 31 proc. – užsieniečiai. Ekspertai sako, kad imigracijos augimą pastaruoju metu daugiausia lemia dirbti atvykstantys užsieniečiai.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.