gyventojai

Vilniaus gyventojams atliekų išvežimas per dešimtmetį pabrango beveik septynis kartus. O kad taip būtų kilę atlyginimai. Aplinkos ministerija ragina visoje šalyje už atliekų išvežimą įvesti abonentinį mokestį. Jau nuo naujųjų metų siūloma įvesti dvinarę rinkliavą, kurią sudarytų pastovus abonentinis mokestis už infrastruktūrą ir papildoma dalis, kurią kiekvienas būsto savininkas mokėtų už nerūšiuotų šiukšlių kiekį.

Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti steigiamos partijos „Neapmokestinamų pajamų didinimas“ pateiktų duomenų tikrumą, įstatų ir kitų dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Vasario 1 d. Teisingumo ministerijai pateiktuose partijos steigimo dokumentuose buvo nurodyti 2385 partijos steigėjų, dalyvavusių partijos steigiamajame suvažiavime, duomenys.

Lietuviai vis labiau nerimauja dėl nelegalios migracijos grėsmių saugumui, rodo penktadienį paskelbta apklausa. Tyrimo metu paprašyti įvardyti tris svarbiausias viešojo saugumo problemas, nelegalią migraciją pasirinko 19 proc. respondentų - penkiskart daugiau nei metais anksčiau, kai šią grėsmę įžvelgė 4 proc. apklaustųjų.

 Pietinėje Klaipėdos dalyje is pat ryto – svirduliuojantys vyrai ir pilnos pakampės pigiausio alaus ir vyno butelių: šiukšlių tiek, kad rodos, jos čia nekuoptos metus. Tačiau šiukšlės vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose – tik viena bėda. Čia netrūksta ir nusikaltimų: užvakar iškrypėlio užpulta iš mokyklos einanti dešimtmetė, prieš kurį laiką ekshibicionistas sumušė jį sudrausminusią moterį, o kur dar rankinių ir pirkinių maišelių vagys.

 Reaguodamas į Rusijos užsienio politiką, Vakarų pasaulis ne tik įvedė jai ekonomines sankcijas, tačiau svarstė savo karinių strategijų pokyčius. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad vis mažiau užsienio šalių gyventojų pasitiki Rusija kaip valstybe, o šansų, kad situacija ims gerėti praktiškai nėra. Šie dalykai ėmė ženkliai blogėjančius Rusijos ir kitų valstybių santykius – skelbia rbcdaily.ru portalas.

Gyventojus nuolat nepatenkintus šildymo kainomis, šį mėnesį pasiekė geros naujienos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje centralizuoto šildymo kainos mažėjo maždaug 40 procentų, palyginus su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vidutinė šilumos kaina, su 9 procentų PVM, šių metų lapkritį siekė 5,6 euro ct/kWh. Tai 1,3 euro ct mažiau nei praeitų metų lapkritį.

Vieno Panevėžyje esančio daugiabučio gyventojai daug metų visus mokesčius nešdavę namo pirmininkei sužinojo, kad jų namo remontui skirtoje kaupiamų pinigų sąskaitoje švilpauja vėjai. Yla iš maišo išlindo, kai pirmininkė pasimirė, mat po jos mirties išgaravo ir įspūdinga daugiau kaip 40 tūkst. eurų suma. Beržų gatvės 43 daugiabučio gyventojai apstulbę ir nežino, kur yra pradingę jų ne vieną dešimtmetį namo remontui kaupti pinigai.

Daugiausia lėšų iš gyventojų pervestos pajamų mokesčio dalies šiemet gaus kariuomenė, iš partijų - Liberalų sąjūdis. Įvairias organizacijas šiemet nusprendė paremti 547 tūkst. gyventojų, skirdami joms apie 15 mln. eurų. Iš jų beveik 67 tūkst. gyventojų skyrė paramą partijoms - kiek daugiau nei 876 tūkst. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI duomenimis, kariuomenei dalį savo sumokėto pajamų mokesčio skyrė 6,5 tūkst gyventojų ir suma siekia per 276 tūkst. eurų.

 Gyventojų perspėjimo sistemos bus atnaujinamos per kelerius metus europinėmis lėšomis, tam planuojama skirti beveik 4,8 mln. eurų, nurodė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Kitų metų valstybės biudžeto projekte šios lėšos nėra numatytos, tačiau reikiami pinigai bus skiriami iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos dalies, skirtos klimato kaitai, informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Pagal aprašą projektams numatoma skirti iki 4,781 mln.

 Ar galite įsivaizduoti gyvenimą daugiabutyje, kuriame dėl nuolatinio triukšmo ir nepakeliamos smarvės negalima atsidaryti langų? Gyventi tokiomis sąlygomis esą priversti sostinės Pašilaičių mikrorajono gyventojai, mat jiems po pat langais pastatyta net 10 šiukšlių konteinerių. „Triukšmas, smarvė, ramybės vaikam nėra. Žaist čia tikrai nehigieniška. Varnų apkakota viskas“, - guodžiasi Vilniaus Gabijos g. 32 namo gyventoja Žydrė Vaičiūnė.

Kiaurai perpučiami sovietinės statybos daugiabučiai nėra pagrindinė urbanistinė problema. Net ir sparčiai vykdoma jų renovacija neišspręs didžiuosiu miestus užklupusios ydos. Redakciją pasiekė gyventojų skundai dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliekamos daugiabučio renovacijos Vilniuje. Jie skundėsi, kad statybininkai vienuose butuose pašalino plastikinius langus, o kituose paliko be jokių paaiškinimų, tačiau už naujus langus turės mokėti visas namas.

Šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms nuo kitų metų pradžios ketinama įvesti akcizą, tačiau buitiniai vartotojai bei paramą ir labdarą gaunančios organizacijos nuo šio mokesčio bus atleistos. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Akcizų įstatymo pataisoms ir teiks jas svarstyti Seimui. Pataisas parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, apmokestinus akcizais gamtines dujas valstybės biudžetas papildomai gautų apie 3,1 mln. eurų pajamų. „Poveikis būtų minimalus.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą birželio mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir mėnesio gale sudarė 1,047 mlrd. EUR. Kreditavimosi aktyvumas finansų ir kitose įstaigose skaičius išliko panašus į buvusį gegužę, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

Lietuvos gyventojų kiekvienais metais vis mažėja, o savivaldybėje dirbančių valdininkų skaičius su kiekvienais metais vis auga. Pamatykite, kiek valdininkų jums tenka išlaikyti. Savivaldybių administracijų dydį patogu lyginti santykine išraiška. Tam naudojamas rodiklis ─ užimtų pareigybių skaičius administracijoje, tenkantis 1000- iui gyventojų.

Po euro įvedimo kai kurios kainos gyventojus tiesiog šokiruoja. Šviežių vaisių ar daržovių užsukę nusipirkti į turgų žmonės sako nesuprantantys, kodėl už kilogramą trešnių šįmet moka trigubai daugiau nei pernai, kodėl pabrango braškės ar net paprasčiausi agurkai. Gerokai išsipūtusias kainas ne tik turguje, bet ir kavinėse ar restoranuose savo kailiu patyrė net ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis tikina, jei gyventojai per daug nesipriešina ir tyli, pardavėjui yra stimulas kainas kelti.

 Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas.   61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus.

„Sodra“ šią savaitę pradėjo mokėti trečiąją dalį kompensacijų už krizės metais sumažintas pensijas. Išmokas gaus daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, iš viso jiems bus išmokėta apie 16,9 mln. eurų. Išmokos iki birželio 26 dienos mokamos tiems, kas pensijas gauna namuose arba pašto skyriuose. Pinigus gaunantiems į sąskaitas banke, jie bus pervedami birželio 15-16 dienomis, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Trys ketvirtadaliai Lietuvos namų ūkių taupo ir gyventojai statistiškai turtingėja, taip „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas. „Namų ūkiai, kuriuos mes apklausėme, vis dėlto taupo, ir taupo nemaža jų dalis. Turime tris ketvirtadalius namų ūkių, kurie sakė, kad jiems pavyko bent šiek tiek sutaupyti.

2014 metais sumokėti paskolos įmokas 60 ir daugiau dienų vėlavo maždaug dešimtadalis paskolas turinčių namų ūkių, o labiausiai vartojimo paskolų turėtojai. Šie duomenys skelbiami Lietuvos banko paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalgoje. 2014 metais iš visų vartojimo paskolų turėtojų vėluojančių mokėti įmokas dalis sudarė 14,8 proc. arba 1,2 proc. p. daugiau nei užpernai. Išperkamosios nuomos įsipareigojimus vykdyti vėlavo mokėti apie 10,5 proc. (2013 m. – 11 proc.) namų ūkių.

Justė Petkevičiūtė Didžiojo lokių ežero kurortuose, Jungtinėse Valstijose, pavasariu nė nekvepia. Čia žieminius paltus iš spintų priversti išsitraukti ne tik amerikiečiai. Kad nesušaltų, vietos gyventojams tenka aprengti ir keturkojus. Žiemiški orai pietų Kaliforniją užklupo netikėtai. Dėl to čia teko atšaukti dešimtą kartą turėjusias vykti dviračių lenktynes. Vietos valdžia nutarė, kad kelio danga dviratininkams pavojinga, tad renginys buvo perkeltas į kitą kurortą, kurio sniegas nenuklojo.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

 Lietuvos gyventojų skaičius mažės sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES), ir 2060 metais šalyje gyvens mažiau nei du milijonai žmonių, prognozuojama antradienį paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje. Briuselio ekspertų skaičiavimais, gyventojų skaičius mažės pusėje ES šalių. Lietuvai prognozuojamas 38 proc. nuosmukis. Jei niūri prognozė pasitvirtins, šalyje po 45 metų bus 1 mln. 800 tūkst. gyventojų.

Prieš vidurnaktį Šilutės rajone didžiulis gaisras sukėlė ant kojų gyventojus ir ugniagesius. Viską niokojanti ugnis artinosi prie penkioms šeimoms priklausančio namo. Anot liudininkų, pirmiausiai užsidegė prie upelio esanti pašiūrė. „Gaisrą pamatė šalia gyvenanti kaimynė. Atbėgo pas mus į namus, sako, dega. Mes pagalvojome, kad dega namas, bet žiūriu, kad dega garažas.

Nedidelės investicijos, gyventojų sąmoningumas ir profesionalų pagalba daugiau nei 1600 daugiabučių namų Lietuvoje praėjusį šildymo sezoną užtikrino mažesnes šildymo sąnaudas. O Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje trys daugiabučiai tapo rekordininkais, kuriuose per 5 metus itin ženkliai sumažėjo šilumos suvartojimas.

 Nors ekonomika auga ir nedarbas mažėja lėčiau, vidutinės realiosios namų ūkių pajamos pernai didėjo visose trijose Baltijos šalyse: dėl didesnio darbo užmokesčio bei pensijų ir itin mažos infliacijos. Vis dėlto didesnių pajamų gyventojai vartojimo reikmėms neišleido – gerokai papilnėjo ir indėlių, ir ilgalaikių taupymo priemonių sąskaitos, – skelbiama naujausioje SEB Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje.

Artėjant paskutiniam pajamų deklaravimo terminui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ragina gyventojus tai daryti internetu ir taip išvengti eilių. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Vilniuje prie VMI skyriaus nusidriekė didžiulės eilės. VMI atstovas Mindaugas Almantas sako, kad gyventojai linkę viską daryti paskutinę akimirką. „Svarbiausia, kad šiais metais (ir kiekvienais metais) pabrėždavome – prašome deklaruoti internetu.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą kovo mėnesį padidėjo 1 mln. EUR ir laikotarpio pabaigoje sudarė 1,043 mlrd. EUR. Skolininkų skaičius praktiškai nepakito, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Didžiausi gyventojų skolų sumos pokyčiai – bankiniame sektoriuje.

Jei turėtų daugiau pinigų, trečdalis lietuvių juos skirtų būsto remontui, 16 proc. – įsigytų naują automobilį, o 15 proc. – buitinės technikos. Tuo metu 41 proc. gyventojų teigia, kad šiuo metu buityje jiems nieko nestinga. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu kovo pradžioje atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Nors daugiausiai žmonių nurodė, kad norėtų atsinaujinti būstą ar įsigyti automobilį, taip pat nemažai gyventojų (12 proc.

Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras civilinių bylų skaičius auga, taigi Lietuvos verslas į teismus kreipiasi rečiau, o gyventojai – vis dažniau. Verslo bylinėjimosi tendencijos Lietuvos pirmosios instancijos teismai 2014 m. sulaukė 198 tūkst. civilinių bylų, tai yra net 7 proc.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Remontas – tokią priežastį įvardijo Lietuvos gyventojai, paprašyti nurodyti rizikingiausią veiklą namuose, dėl kurios gali būti sugadintas turtas. Taip teigė net pusė respondentų, kurie dalyvavo draudimo bendrovės BTA užsakytame tyrime. Kitos respondentų įvardintos veiklos, kurios gali sukelti žalą namams – skalbimas, maisto gaminimas, svečių priėmimas, maudymasis. „Regis, remonto metu namai atnaujinami, o ne griaunami.

Rytų Ukrainoje, karinio konflikto su prorusiškais separatistais zonoje nesiliauja sprogimai, pavojinga važinėti, nes užminuota daugelis kelių. Vos 30 kilometrų nuo karo veiksmų nutolusios Donecko srities kaimo gyventojai skundžiasi blogėjančiu gyvenimu, vėluojančiomis pensijomis, didėjančiu nedarbu. Labiausiai jie sako trokštantys taikos. Dmitrijus prie Donecko–Dniepropetrovsko greitkelio prekiauja obuoliais nuo sausio mėnesio – privertė gyvenimas.

Per savivaldos rinkimus Alytaus rajono gyventojų skaičius buvo padidėjęs 2054. Dabar vėl viskas grįžta į ankstesnes vėžes, rašo „Lietuvos rytas“. Alytaus rajonas rinkimų migrantų skaičiumi vėl, kaip ir prieš ketverius metus, pirmavo šalyje. Tačiau Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje jokių pakeitimų neatsirado, nes tokie piliečiai savivaldybių civilinės metrikacijos skyriams ar seniūnijoms nepateikė naujų gyvenamosios vietos deklaracijų.

 Sakoma, kad šios nuotraukos buvo padarytos dar 1931-aisiais, tik ilgą laiką jos buvo dingusios ir vieną dieną visai netyčia rastos archyvuose. Akivaizdu, kad originaliai jos nėra spalvotos, tik neaišku, kada tiksliai jos galėjo būti nuspalvintos. Kad ir kaip ten bebūtų, šios nuotraukos puikiai atspindi tuometinį Rusijos sostinės gyventojų kasdienį gyvenimą. Pirmąją dalį rasite čia.

Sakoma, kad šios nuotraukos buvo padarytos dar 1931-aisiais, tik ilgą laiką jos buvo dingusios ir vieną dieną visai netyčia rastos archyvuose. Akivaizdu, kad originaliai jos nėra spalvotos, tik neaišku, kada tiksliai jos galėjo būti nuspalvintos. Kad ir kaip ten bebūtų, šios nuotraukos puikiai atspindi tuometinį Rusijos sostinės gyventojų kasdienį gyvenimą.

Nutarus įsigyti būstą, reikėtų nepagailėti pastangų ir išsiaiškinti ką ir iš ko perkate, ar neįsigysite būsto su suvaržymais arba „gyventojais“, kurių po to negalėsite iškeldinti, ir pan. Priešingu atveju, galite įsigyti ne tik būstą, bet ir su juo susijusių problemų, turėti neplanuotų išlaidų arba dar blogiau – sumokėję dalį ar visą būsto kainą – būsto neturėti ar negalėti juo naudotis.

Margarita Pūdžiuvienė Tauragės miesto Aerodromo g. 13 namo dviejų kambarių buto savininkas, perskaitęs iš bendrovės Tauragės butų ūkis gautą pranešimą, kad už neseniai pakeistus renovuojamo namo langus mokės apie 2900 eurų, negalėjo patikėti. Vyras per pusdienį aplankė daugumą Tauragėje langus montuojančių įmonių prašydamas apskaičiuoti, kiek jam būtų kainavęs langų keitimas pas juos. Sužinojęs nustėro – kaina buvo perpus mažesnė.

Asta Bareišaitė, LRT Radijas, LRT.lt Nors buvo laukiama didžiulės pūgos visoje rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, stichija siautė tik dalyje teritorijos. Niujorko ir Naujojo Džersio valstijų pūga rimčiau nepalietė. Niujorko pareigūnai teisinasi, kad specialiųjų priemonių imtasi siekiant apsaugoti gyventojus. Mieste atkuriamas viešasis transportas, atidaromi parkai, mokyklos, gyventojai ruošiasi į darbus. Tuo metu Masačiusetso valstijoje prisnigo apie puse metro.

Žinių radijas Vilniaus savivaldybėje atsiradus siūlymui daugiabučių kiemų problemą spręsti apmokestinant automobilius, dalis gyventojų pasipiktino gresiančių nauju mokesčiu, tačiau Vilniaus meras Artūras Zuokas Žinių radijui tvirtino, kad tokios tvarkos prašė patys vilniečiai. „Gyventojai skundžiasi, kad, kai pastato komercinį objektą prie gyvenamųjų namų, dažnai automobiliai statomi tų pačių gyventojų namuose.

Nauji metai atėjo kartu su nauja valiuta – euru. Vieni šiems pasikeitimams buvo pasiruošę labiau ir keblumų atsiskaitydami už prekes bei paslauga nepatyrė, kitiems – sekėsi kiek sunkiau. Tačiau ne vienas tautietis pripažino ir tai, kad kainos eurais atrodo „mažesnės“, todėl kyla didesnė pagunda pirkti daugiau. „Labai keblu palikti arbatpinigių padavėjai, nes pasižiūri į tą penkių eurų banknotą ir galvoji: „Ai, pitakas.

 Gelbėtojų komandoms šeštadienį nesiseka pasiekti vandens užlietų teritorijų Malaizijos šiaurės rytuose, o nukentėjusieji kaltina vyriausybę per lėtai siunčiančią pagalbą, kai šalį apėmė smarkiausi per kelis dešimtmečius potvyniai. Malaizijos žmonės liejo pyktį ant premjero Najibo Razako (Nadžibo Razako), kai socialiniuose tinkluose paplito nuotraukos, kuriose lyderis matomas žaidžiantis golfą su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) tuo metu, kai jo šalį niokojo audros.

Nekilnojamasis turtas nuolatos domina gyventojus: vieni ieško pirmą kartą, kiti renkasi jau ne pirmus namus, nori investuoti ir žvalgosi investicijoms tinkamų nekilnojamojo turto skelbimų. Aruodas.lt tyrimas atskleidė, kad gyventojų būsto pasirinkimo įpročiai susiformavę, paskutinius kelerius metus didžiausias dėmesys skiriamas panašiems kriterijams kaip anksčiau, o suma, kurią įsigydami būstą galėtų mokėti dauguma perkančiųjų, šiuo metu yra didesnė nei beveik prieš dvejus metus.

„Labai nelaukiu euro įvedimo, nes bijau prekių ir paslaugų kainų kilimo. Taip, visi žurnalistai kalba, kad verslininkai pasirašė ten kažkokį euro memorandumą ir pasižadėjo nekelti kainų, tačiau ar tikrai visos tos institucijos sužiūrės verslininkus ir apsaugos mus, paprastus žmones? Kas užtikrins, kad verslininkai piktybiškai nekels kainų? Manau, kad niekas“, – savo nuomonę apie artėjantį euro įvedimą ir Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą išsakė senjorė Jadvyga.

Ištyrus, dėl ko labiausiai baiminasi Baltijos šalių gyventojai, paaiškėjo, kad lietuviai, latviai ir estai labiau bijo netekti savo būsto ar darbo nei nukentėti nuo smurto. 47 proc. Estijos, 55 proc. Lietuvos ir 60 proc. Latvijos gyventojų atsakė bijantys prarasti savo darbą ir nesusirasti kito, 62 proc. estų, 69 proc. lietuvių ir 71 proc. latvių nerimauja, jog senatvėje neturės užtektinai pajamų pragyventi.

 Indrė Urbaitė, LRT Radijas, LRT.lt Visi gyventojai, pateikę prašymus dėl išperkamos žemės kompensavimo, nuo šeštadienio gali kreiptis ir dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu. Vyriausybė taip pat nusprendė nukelti piniginių kompensacijų mokėjimą, nes biudžete tam lėšos kol kas nenumatytos. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nuosavybės teisės į mieste turėtą žemę dar neatkurtos beveik 10 tūkstančių gyventojų.

Taip, aš žinau naują sritį, kur visi euro priešininkai, acto garintojai, žemės saugotojai, violetiniai nuokvaišos, raudantys vargdieniai ir, žinoma, supermamytės dabar gali susitelkti ir net iš jų mažų protelių gali būti tam tikros naudos.

Dar rugpjūčio mėnesį Vyriausybėje ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio viceministrės Rasos Noreikienės kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas jau davė rezultatų – sąžiningai perskaičiuoti kainas įsipareigojo daugiau nei tūkstantis įmonių.

  Socialinių pašalpų teikimą perdavus savivaldybei, Kauno rajone pašalpų gavėjų per metus sumažėjo perpus. Rugsėjį Kauno rajono gyventojams buvo išmokėta 376,2 tūkst. litų socialinių pašalpų. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu -619,4 tūkst. litų, rašo dienraštis „Kauno diena“. Iš viso 2012 metais Kauno rajono savivaldybėje socialinėms pašalpoms buvo išmokėta 11,15 mln. litų, 2013 metais - 9,75 mln. litų. Šiemet socialinėms išmokoms jau skirta 4,87 mln. litų.

Biuro „Creditinfo“ duomenimis, maždaug 10 proc. Lietuvos gyventojų turi pradelstų skolų už finansines, telekomunikacijų bei kitas paslaugas ir prekes. Vienam įsiskolinusiam tenka vidutiniškai po 13 tūkst. litų skolų. Beveik 1,5 proc. Lietuvos gyventojų turi nedidelių, neviršijančių 100 litų skolų, kurios greičiausiai atsirado dėl užmaršumo. Ekspertai primena, kad pradelstos skolos gali apriboti galimybes gauti paslaugų ar prekių, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos.