grįžimas

Į Ukrainą praėjusį penktadienį grįžo pirma nelydimų vaikų grupė, teigia Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. „Penktadienį 34 vaikai išvyko į Ukrainą ir jie ją tikrai saugiai pasiekė, buvo perduoti savo tėvams. Tai pirma grupė, kuri grįžo į Ukrainą“, – BNS antradienį teigė tarnybos vadovė. Jos teigimu, tokį norą pareiškė šių vaikų tėvai, taip pat grįžti ruošiasi ir dalis ukrainiečių šeimų.

Daliai moksleivių leidus grįžti į mokyklas ne visi panoro pasinaudoti šia galimybe. Švietimo ministrė klaidų įžvelgia ir mokyklų bei savivaldybių darbe, ir teigia, kad klausimo, ar vaikai nori grįžti į mokyklas, net negali būti. Tokią mintį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Ją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Vyriausybei trečiadienį rengiantis tvirtinti planą, kaip grąžinti į mokyklas 5-11 klasių moksleivius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad sostinėje vyresnėliai tradicinių pamokų šiais mokslo metais greičiausiai nebeturės. Meras pabrėžia, kad 5-11 klasių moksleivių testavimas nėra numatomas, tačiau bus svarstoma galimybė per likusį pusantro mėnesio pusę pamokų organizuoti lauke.

Artėjant Velykoms, vis pilnesni lėktuvai emigrantų skrenda į Lietuvą. Nors būtent prieš pat šventes parskridę  tautiečiai vardija įvairiausias parvykimo priežastis ir tikina tikrai grįžta ne švęsti. Dalis žada sąžiningai izoliuotis, o štai kiti bus su šeimomis ir giminaičiais. Kauno oro uoste popiet leidžiasi „Raynair“ lėktuvas. Juo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą parvyksta emigrantai. Šiuo lėktuvu atvyko pusšimtis keleivių. Lietuviai grįžta į gimtinę švęsti Velykų.

Šią naktį į Lietuvą specialiu humanitariniu reisu parvyko daugiau nei pusšimtis Didžiojoje Britanijoje savaitę užstrigusių lietuvių. Dažnas Lietuvą pasiekęs tautietis sako grįžęs ne dėl džiugių priežasčių – palaidoti artimąjį. Kiti Britanijoje buvo užstrigę su mažais vaikais. Ir visi be išimties paplonino kišenes, mat skrydis žmogui kainavo per 200 eurų. Tiesa, žadama, kad jau netrukus bus atnaujinti įprasti skrydžiai tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.

Viską mesti ir išvykti vilnietei Jelenai Pacholčišinai (33) nereikėjo nei emigruojant, nei po 10 metų grįžtant namo. Išvykusi ji dirbo Jungtinėje Karalystėje ir tęsė Lietuvoje pradėtus mokslus, vėliau užsienyje įkūrė savo fotografijos verslą, kurį šiemet, dar iki antrojo karantino, parsivežė į Lietuvą.

Ambasada Jungtinėje Karalystėje registruoja asmenis, kuriems būtina pagalba grįžti į Lietuvą. Jų pargabenimas organizuojamas drauge su latviais ir estais, sako užsienio reikalų ministras. „Mūsų ambasada Jungtinėje Karalystėje nuo vakar pradėjo rinkti duomenis apie žmones, kuriems reikia vadinamojo humanitarinio grįžimo dėl aplinkybių šeimose ar dėl kokių nors besiklostančių situacijų, kurios reikalautų neišvengiamo grįžimo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Siautėjantis koronavirusas keičia kalėdinius emigrantų planus. Vieni su ašaromis akyse kelionių ir susitikimų su šeima atsisako, kiti – perka bilietus, tačiau už juos moka dvigubai daugiau nei pernai. Ir nors laikinasis ministras Aurelijus Veryga prašo emigrantus šventines keliones atidėti, skrydžių bendrovės gruodį žada ir daugiau krypčių, ir kone dvigubai daugiau skrydžių. Dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Aleksandras ruošia kelioninius krepšius.

Nuo kitos savaitės mokiniai gali grįžti į mokyklas, tačiau karantino metu reikės laikytis tam tikrų sąlygų ir rekomendacijų: išlaikyti bent vieno metro atstumą, vengti skirtingų klasių kontakto, prioritetą teikti grupinių veiklų organizavimui lauke. „Švelnėjant karantino sąlygoms ir po truputį įprastam gyvenimui grįžtant į savo vėžes, atsiveria ir mokyklos. Privalome rūpintis ir užtikrinti sveikatai saugią aplinką mokiniams, mokytojams, kitiems mokyklos darbuotojams.

Nuo pirmadienio duris pilnai atveriantys vaikų darželiai bus užpildyti ne daugiau nei 60 proc., teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Mūsų skaičiavimais, geriausiu atveju, vaikų skaičius pasieks 60 proc. visos apimties. Tėvų apklausos rodo, kad skirtingose savivaldybėse lankys nuo 30 iki 60 proc., ir nemaža dalis vaikų liks namuose“, – trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė ministras.

Kol vis daugiau valstybių nusprendžia uždaryti savo teritorijos sienas, o pasaulyje masiškai yra atšaukiami skrydžiai, bene sunkiausia užduotimi šiai dienai tampa susigrąžinti visus lietuvius, esančius užsienio šalyse. Šį kartą pagalbos šauksmą siunčia lietuvaičiai iš Indijos, mat jie neįsivaizduoja, kokiu būdu galėtų sugrįžti atgal į tėvynę.

Izoliacija, visiems, grįžtantiems iš užsienio, šiuo metu yra privaloma. Dalis žmonių glaudžiasi viešbučiuose, kiti – savo namuose. Tiesa, nors izoliacijoje viešbučiuose tautiečiai gyvena dar vos parą, bet nusikaltimų, nusiskundimų ir viešai transliuojamo nepasitenkino yra itin daug. Visgi skundžiasi ne visi, iš tolimų kraštų grįžę žmonės džiaugiasi, kad Lietuvoje blogiau tikrai nebus.

Vis daugiau emigrantų svarsto galimybę sugrįžti į Lietuvą. Jeigu 2018 metais į projekto „Renkuosi Lietuvą“ organizatorius patarimų, ką būtina žinoti ketinant sugrįžti, kreipėsi vos per du tūkstančius lietuvių, pernai jų buvo jau keturis kartus daugiau. Ar ir šiemet pastebimos tokios tendencijos? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir projekto koordinatore Emilija Oleškevič. Girdime, kad didėja emigrantų susidomėjimas grįžti į Lietuvą.

Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei emociniai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl „Brexit‘o“ pasekmių. Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, kuria prieš artėjantį „Brexit‘ą“ siekė pamatuoti vyraujančias nuotaikas.

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti.

Atstatydintas Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as trečiadienį pareiškė nebesutiksiantis vėl būti paskirtas šio Ispanijos regiono lyderiu, Madrido vyriausybei spaudžiant neleisti jam grįžti į valdžią. „Valstybės nepakantumas ir nepagarba Katalonijos piliečių valiai aiškiai atsiskleidė pasaulio akivaizdoje“, – C. Puigdemont'as sakė vaizdo pranešime iš Vokietijos, kur jis kovą buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį.

Įtarimų dėl seksualinio priekabiavimo sulaukęs ir Seimo nario mandato atsisakęs Kęstutis Pūkas negrįš dirbti ir į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį bendru sutarimu netenkino jo prašymo pripažinti vietą porinkiminiame visuomeninio komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ sąraše. VRK teigimu, K. Pūkas ne tik pavėlavo pateikti tokį prašymą, bet ir tai padarė netinkama forma.

Parskrendančių į Lietuvą ir tik besiruošiančių iškeliauti emigrantų skaičiai nepalyginami, bet norinčių grįžti netrūksta. Vis dėlto grįžti kartais yra sunkiau, nei atrodo – buvusiems emigrantams iškyla sunkumų ieškant darbo, kuriant verslą. Dešimtmetį Londone praleidęs palangiškis atvirai pasakoja, kas labiausiai stabdo norinčius grįžti tautiečius. 2015 m. į Lietuvą grįžo per 18 tūkst. emigrantų, 2016 m. – kiek daugiau nei 14 tūkst.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad visi 74 paleistieji iš nelaisvės Donbase ukrainiečiai po mainų jau yra Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje. „Visi 74 ukrainiečiai įkaitai jau namie, mūsų armijos kontroliuojamoje teritorijoje“, – parašė P. Porošenka savo paskyroje feisbuke.

 Vokietijos rinktinės puolėjas Mario Gomezas grįžta į „Stuttgart“ klubą, su kuriuo yra laimėjęs Bundeslygos čempiono titulą 2007 metais. Jis pereina iš „Wolfsburg“ komandos. „Stuttgart“ pranešė, jog su 32 metų M.Gomezu sudarė sutartį iki pat 2020 metų. M.Gomezas pradėjo karjerą Štutgarto jaunimo komandoje. Jis debiutavo Bundeslygoje 2007 metais, o paskui žaidė Miuncheno „Bayern“, Florencijos „Fiorentina“ ir Stambulo „Bešiktas“ klubuose, prieš prisidėdamas prie „Wolfsburg“ 2016 metais.

 Vokietija nori paremti atvykėlius, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmesti, kad šie savanoriškai sugrįžtų į savo gimtąsias šalis, ir jiems išmokėti vienkartinę 3 tūkst. eurų išmoką. Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad prašymą dėl išmokos galima pateikti iki vasario 28 d., o pinigus žmonės gaus tuomet, kai grįš namo.

Seimo opozicijai siūlant grįžti prie vieno Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigia, kad Kultūros komitetas yra labai svarbus artėjant Lietuvos šimtmečiui. „Manau, kad jų darbotvarkė yra užpildyta kultūros klausimais ir labai svarbu pasitinkant Lietuvos šimtmetį tokio komiteto buvimas“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.

 Du Lietuvos piliečiai grįžta iš uragano „Irma“ nusiaubtos Šv. Martyno salos Karibų jūroje. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vienas pilietis parskrenda į Londoną, kitas – į Vilnių. Jie evakuoti bendradarbiaujant su Ispanijos užsienio reikalų ministerijos krizių centru. Ministerijos žiniomis, Šv. Martyno ir Šv. Bartolomiejaus salose Karibų jūroje dar lieka septyni Lietuvos piliečiai.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad europarlamentaro Viktoro Uspaskicho sugrįžimas prie Darbo partijos vairo būtų neperspektyvus žingsnis. Jis taip pat teigė, kad, jo vertinu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos rinkėjai yra skirtingi, todėl nemano, kad Darbo partija galėtų pervilioti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos elektoratą. „Aš manau, kad tikrai, bent jau tikiuosi, kad nėra mūsų elektoratas tas pats, tikrai tuo noriu tikėti.

Sekmadienį Sen Kventine, netoli Prancūzijos sostinės Paryžiaus, pasibaigusio septinto Europos dviračių treko čempionato medalių lentelėje Lietuvos rinktinė, kurios atstovės iškovojo du aukso ir du bronzos medalius, užėmė septintą vietą. Simona Krupeckaitė sprinte iškovojo auksą, keirine ir komandų sprinte kartu su Migle Marozaite – bronzą, o Aušrinė Trebaitė pelnė aukso medalį skrečo rungtyje.

Įsismakaujantis grybavimo sezonas tampa tikru darbymečiu pareigūnams. Pasiklydusių grybautojų paieškos tampa vis dažnesniu reiškiniu. Ir ne visada pavyksta išvengti tragedijos.  Rugpjūčio 25 d. apie 12.20 val. Kaišiadorių rajono pariegūnai gavo pranešimą, jog rastas negyvas vyras (gimęs 1952 m.). Paaiškėjo, kad tai tas pats asmuo, kurio nuo rugsėjo 24 d. vakaro ieškojo gausios pareigūnų pajėgos. Gavus pranešimą apie dingimą įtarta, jog vyrui galėjo sutrikti sveikata.

 Vėlų pirmadienio vakarą Vilniaus tarptautiniame oro uoste būrys gerbėjų ir žiniasklaidos atstovų pasitiko jau iš 10-ojo Dakaro ralio parvykstantį Antaną Juknevičių. Kartu su šturmanu Mindaugu Slapšiu 2016-ųjų žmogaus ir technikos ištvermės išbandymą įveikęs sportininkas nė kiek nenusiminė dėl banguotos ir gedimų apkartintos ralio pradžios ir džiaugėsi pažintimi su naujuoju „Overdrive“ automobiliu bei iškovota 27-ąja vieta bendroje įskaitoje.

Popiežius Pranciškus Kalėdas pasitiko ragindamas tikinčiuosius atmesti materializmą, kuris yra persmelkęs šį dovanų teikimo sezoną, ir rinktis „paprastas, harmoningas“ vertybes, smurtui prislopinus iškilmes Šventojoje Žemėje. Pontifikas, aukodamas Kalėdų Nakties (Bernelių) mišias Vatikano Šv.

Prancūzijos piliečiams, grįžtantiems iš Sirijos, gali būti „taikomas namų areštas“ ir griežtas sekimas, pirmadienį nurodė vienas šaltinis vyriausybėje. Šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad prezidentūra svarsto galimybę „įvesti drakoniškas sekimo sąlygas“ visiems asmenims, grįžtantiems iš karo krečiamos Sirijos, po penktadienį įvykdytų atakų Paryžiuje, nusinešusių 129 žmonių gyvybes.

 Pabėgėlių antplūdis, sukėlęs Europoje politinę krizę, turi ne tik pasekmių, apie kurias mes daug kalbame, bet ir priežasčių, apie kurias nedaug žinome ar norime žinoti. Šiandien girdime, kaip Europa ieško būdų kovoti su nevaldoma trečiųjų šalių emigrantų banga, tačiau pasigirsta tik viena kita idėja, kaip reikėtų pradėti kovoti su priežastimis, kurios iki šiol miglotai įvardytos. Nepašalinus krizės priežasčių, problemos tik augs, pabėgėlių skaičius tik didės.

 Prie „Lietuvos ryto“ rungtynių mikrofono grįžo 2014-2015 m. sezoną praleidęs Jonas Radzevičius. Iki autoįvykio jis buvo ilgametis „Lietuvos ryto“ rungtynių balsas. Naujajame „Tete-a-Tete Casino-LKL“ sezone J.Radzevičius darbuosis vilniečių rungtynių pranešėju „Lietuvos ryto“ ir „Siemens“ arenose. Tv3.lt primena, kad prieš daugiau nei metus vyras padarė avariją, kurios metu žuvo pėstysis. Deja, radijo ir televizijos laidų vedėjas prie vairo tąkart sėdo neblaivus.

 Kelerius metus Norvegijoje praleidęs Artūras Marcinkevičius ir Danijoje dirbęs jo bičiulis Ramūnas Venslovaitis nuo pirmų emigracijos dienų žinojo, kad gyventi ten tikrai neliks. Galvoje pradėjus suktis verslo idėjoms grįžimas į Lietuvą tapo tik laiko klausimu. Dabar vyrai jau yra kone pusmetį Šakiuose veikiančios sulčių spaudyklos „Sulčiukas“ įkūrėjai. Nors abu sutinka, kad pradžia buvo nelengva, rezultatu vyrai džiaugiasi ir nesigaili pasiryžę veikti.

Ne tik tėvynės ilgesys į Lietuvą parvilioja emigrantus – jie skuba lankytis pas gydytojus. O nusiskundimai – lyg didžiausias medicinos vadovėlis. Vasarą ir prieš didžiąsias metų šventes Lietuvos medikai atokvėpio neturi: emigrantai čia grįžta pas odontologus, šeimos gydytojus, parveža gydyti vaikus, lanko visas grožio procedūras. Medikai sako, kad kartais emigrantai ir bando gydytis toje šalyje, kur dirba, bet paskui vėl varsto duris čia.

Į Lietuvą po sulaikymo Kipre trečiadienį atskrido Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, kurį, nevyriausybinių organizacijų teigimu, Maskva persekioja dėl politinių motyvų. A.Nekrasovas trečiadienio rytą atskrido į Vilniaus oro uostą iš Kipro per Rygą, tačiau praėjus valandai po lėktuvo nusileidimo dar buvo pas pasienio pareigūnus. „Jis yra Vilniaus oro uoste“, - BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos oro uosto užkardos vadas Audrius Šantaras.

 Daugiausiai rezultatyvių perdavimų "Juventus" komandos istorijoje atlikęs krepšininkas ir vėl vilkės raudonus Utenos krepšinio klubo marškinėlius, informuoja ekipos svetainė internete. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalių laimėtojai sudarė vienerių metų sutartį su 29 metų 185 cm ūgio gynėju Aidu Viskontu.

 Du iš penkių per turistinio autobuso avariją Turkijoje nukentėjusių Lietuvos piliečių nutraukė atostogas ir šį savaitgalį grįžta namo. „Taip, jie grįžta šį savaitgalį“, - šeštadienį BNS sakė kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė. Anot jos, nors turistų sveikata gera, jie jaučia diskomfortą, todėl nutarė grįžti. Kiti trys nukentėjusieji nusprendė tęsti poilsį Turkijoje.

 Tūkstantis Norvegijos kairiosios Darbo partijos jaunimo organizacijos narių penktadienį susirinko Utiojos saloje netoli Oslo – pirmąkart po skerdynių, kurias prieš ketverius metus toje vietoje surengė ekstremistas Andersas Behringas Breivikas. Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas 2011 metų liepos 22 dieną nužudė 69 žmones, daugiausia paauglius, pradėjęs šaudyti nedidelėje širdies pavidalo saloje ežero viduryje, kur tradiciškai rengiama kasmetinė Darbo partijos jaunimo sparno (AUF) stovykla.

 Du iš penkių per turistinio autobuso avariją Turkijoje nukentėjusių Lietuvos piliečių namo parskris anksčiau nei planuota, BNS patvirtino kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė. „Trys turistai tikrai lieka (...) atostogauti, bet du pareiškė norą grįžti. Artimiausiu metu jie bus parskraidinti. Jų sveikata yra gera, tačiau žmonės jaučia diskomfortą“, - penktadienį sakė I.Aukštuolytė.

 Klaipėdoje iš prieglaudos paimta kalytė nuo naujųjų šeimininkų pabėgo ir po paros grįžo atgal į prieglaudą. Keturkojė įveikė keliolika kilometrų. Gyvūną iš prieglaudos paėmusi Samanta su dviračiu, o jos teta su automobiliu apvažiavo visą Dituvą. Jos visur ieškojo šuniuko, iškabino skelbimus, paskambino visiems, kurie pamatę kalytę praneštų. Tačiau paieškos rezultatų nedavė.

Įmonės pasinaudojusios rizikos kapitalo investuojamomis Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis iš vietinės reikšmės įmonių tampa europinio lygio bendrovėmis. Kaip prie to prisideda Ūkio ministerija, skirdama ES struktūrinių fondų lėšas, žiūrėkite video reportaže.

 „Jeigu dailidė Londone uždirba 8 ar 10 kartų daugiau, jokia komisija neprivers jo grįžti. Manau, koncentruotis būtent ir reikia į darbo vietų kūrimą, į efektyvesnį ES struktūrinių fondų panaudojimą, į smulkų ir vidutinį verslą. Žinoma, reikia ugdyti ir pagarbų požiūrį į darbuotoją. Kaip man sakė vienas žmogus, nesvarbu, kiek moka, svarbu, ar laiko žmogumi ir vertina kompanijoje“, – dėl sukurtos Migracijos komisijos naudos abejoja seimo narys Audronius Ažubalis.

„Geriau turėti mažesnę dalį didelės įmonės nei didelę dalį mažos ir nestabilios“, – sako prieš dvejus metus grįžęs ir su draugais verslą įkūręs Tomas Vonžodas. Studijuojant Danijoje jaunuoliui ir dar dviem jo draugams kilo idėja Lietuvoje įkurti maisto užsakymo į namus platformą. „Patys gyvenome Danijoje, naudojomės tokia sistema, nes buvo sunku pasakyti savo gyvenamosios vietos adresą. Niekada neišeidavo iš karto ištarti taip, kad tave teisingai suprastų“, – teigia „Lėkštė.

Karolis Baltaduonis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors namo grįžtančiųjų daugėja, emigracijos mastai šalyje išlieka gana dideli, rodo statistika. Tai neramina demografus, pasak kurių, jau beveik neliko kam išvykti iš Lietuvos. „Kaimai, kaip žinome, jau absoliučiai tušti. Ir jaunų žmonių likę labai mažai. Miestuose jų dar šiek tiek yra, bet tas potencialas labai smarkiai sumažėjęs“, – teigia demografijos specialistė Dovilė Krupickaitė.

Edvardas Kubilius, LRT radijas, LRT.lt Statistikos departamentas skelbia, kad pastaruoju metu į Lietuvą sugrįžta vis daugiau emigrantų. Pernai, palyginti su 2010 metais, atvyko ketvirtadaliu daugiau emigravusių piliečių. Pasak Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Danguolės Svidlerienės, pastaruoju metu ne tik daugiau žmonių sugrįžta, bet ir mažiau išvyksta iš Lietuvos.

Dažnai atrodo, kad svečioje šalyje žolė žalesnė. Masiškai emigruojantys lietuviai, atrodo, tik patvirtina šią taisyklę. Tačiau yra ir grįžtančiųjų – tik ta nedidelė žmonių grupė dažniausiai ne tik mažai girdima, bet ir palaikoma nevykėlių rinkiniu – juk “užjūrio šalyse, kur pinigai ant medžių auga” jie nesugebėjo įsitvirtinti ir grįžta vargti į tėvynę. Tačiau vos praėjusią savaitę į Lietuvą grįžusi Balsas.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Gyventojai migruoja lygiai taip pat kaip paukščiai. Tai, kad pastarieji grįžta, su džiugesiu prisimename kiekvieną pavasarį, tačiau apie grįžtančius tautiečius nesame linkę kalbėti. Aišku, lengviau skųstis, kiek daug jų emigruoja. Žmogus greitai gali priprasti prie nuolatinių kelionių po egzotiškas šalis, baseinų, palmių, bet vis tiek pradeda ilgėtis namų, to, kas sava. Tą patį pripažino ir leidinio „Ekonomika.

Šeštadienį, gegužės 3 d., Didžiosios Britanijos sostinėje įvyko išeivijos lietuviams skirtas renginys „Backto.lt“. Šūkiu „Atgal į Lietuvą!” pristatytame renginyje Lietuvos verslo, politikos ir žiniasklaidos atstovai pristatė naujas galimybes šalyje ir skatino išeivius apsvarstyti galimybę grįžti namo.

Žinių radijas Lietuvius sugrįžti į Tėvynę paskatintų čia pasikeitęs psichologinis klimatas, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui. Tai rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytis Čiubrinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad pasaulis globalus ir mobilumo jame tik daugės. Migraciją, anot profesoriaus, vadinkim mobilumu ir tada esą bus daug lengviau žiūrėti į šią problemą.

  Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.