Tokią mintį Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Ją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Šiomis dienomis išgirdome ir tai, kad jūs apgailestaujate, jog leidus 5–11 klasių mokiniams grįžti į mokyklas, grįžo tik 3000. Jūs teigėte, kad vis tiek raginsite mokyklas ir savivaldybes tai peržiūrėti. Bet pasižiūrėkime į Kauno atvejį, leido vaikams sugrįžti – šoktelėjo sergamumas. Ar iš tiesų tos rizikos yra įvertintos? Ar tikrai vaikus reikėtų grąžinti?
Esu įsitikinusi, kad taip, nes mokykla nėra vien mokslo įstaiga. Ten ne tik mokomės matematikos, skaitymo ar rašymo, ten stipriname ir socialinius, emocinius įgūdžius, o šiandien vaikų psichologinė situacija yra tikrai labai prasta. Sugrįžimas, kad ir porai savaičių, yra tikrai labai svarbus.
Mane kai kurių mokyklų ir savivaldybių sprendimai tikrai labai nuvylė, nes mes sutarėme dėl jų apsisprendimo. Tai yra, kad sugrįžimas turi būti saugus. Sudarėme sąlygas tiek testavimosi, tiek turime visas tvarkas, todėl kai kurių mokyklų klausimas tėvams, ar jūs norite, kad jūsų vaikas sugrįžtų, yra absoliučiai neteisingas.
Klausimas mūsų turėtų būti tik dėl testavimosi, nes mums reikia tėvų leidimo testuotis, ir tai, kad mokykla ir savivaldybė turėtų užtikrinti tą testavimo procesą ir saugų sugrįžimą į mokyklas. Čia centrinė valdžia nepadarys, tai vyksta savivaldybėje. Procesą reikia organizuoti šalia žmonių, bet klausimo, ar sugrįžti, neturėtų būti.
Sugrįžimas turi būti, bet jis turi būti saugus. Tai, jei savivaldybė ir mokykla gali užtikrinti saugų sugrįžimą, privalome sugrįžti. Čia gali būti tik visiškai kiti klausimai, tai mane labai nustebino toks klausimynas, kuris buvo paleistas į mokyklas, ir buvo paklausta, ar vaikai nori grįžti į mokyklas, šitokio klausimo net negali būti.
Tačiau visi suprantame, kad čia reikia įdėti darbo ir pastangų. Lietuvoje didelė dalis mokyklų, praktiškai pusė, yra mažesnės nei 200 mokinių. Tai tikrai galima surasti ir vietos, ir būdų, kaip vaikus grąžinti saugiai.
Aš tikrai nesitikėjau, kad tai bus visos. Turime tikrai sudėtingą situaciją ir Vilniuje, kur pandeminė situacija yra sudėtinga ir didelės mokyklos, dideli vaikų skaičiai, bet nedėti jokių pastangų, kad mokiniai sugrįžtų į mokyklas, yra tikrai neleistina ir aš tikrai tam nepritariu.
Šiandien dar pristatėte savo naujieną – tūkstantmečio mokyklą. Kas tai yra?
Tai programa, pagal kurią bus nuosekliai atnaujinamos ir stiprinamos mokyklos visoje Lietuvoje. Mes stipriname jau esamas mokyklas, tai nėra naujos sistemos kūrimas.
Vienas pagrindinių jos aspektų – įtraukaus ugdymo ekosistemos sukūrimas mokykloje. Lietuva ir mes visi įstatymu esame įsipareigoję iki 2024 metų sudaryti visas sąlygas vaikams, kurie turi įvairių specialių poreikių, mokytis bendrojo ugdymo mokyklose.
Lietuva šiandien šiuo klausimu atrodo labai prastai. Yra tik kelios mokyklos, kai kuriose savivaldybėse tik kelios klasės. Tai vienas iš šios programos tikslų yra sudaryti sąlygas visiems vaikams ugdytis bendrojo ugdymo mokyklose.
Bendrai pagrindinis tikslas yra, kad mažėtų ugdymo rezultatų atotrūkiai Lietuvoje, kurie šiandien gali siekti net ir du metus. Tai, kad nesvarbu, kur vaikas gyvena, ar Vilniuje, ar Šilutėje, jis turėtų tokias pačias galimybes mokytis geroje mokykloje.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
