gripas

Peršalimo ligos staigiai įsisiautėjo, o penktadalis savivaldybių jau paskelbė gripo epidemiją. Specialistai neprisimena, kada gripas visas Lietuvos apskritis apėmė taip staigiai. Gripu jau serga keli tūkstančiai žmonių, ligoninėse daugiausia vaikai, kuriuos medikai jau guldo ir į reanimaciją. Apsigauti šiemet galima ir dėl mažos temperatūros ir pilvo problemų. Į Kristinos ranką rytą lėtai kapsi lašelinė. Lėtai eina ir antra diena Infekcinėje ligoninėje Vilniuje.

Sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sparčiai didėja. Auga ir dėl gripo hospitalizuotų asmenų skaičius. Kai kurie miestai jau paskelbė gripo epidemiją. Dauguma skuba į vaistines, ieškodami vitaminų ar kitų priemonių, galinčių juos bei artimuosius apsaugoti nuo siaučiančių ligų. Tačiau medikai pataria neskubėti: vitaminai negydo ir nuo ligų neapsaugo. Gripo epidemijos jau paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės savivaldybėse.

Pirmadienio vakarą pranešta, kad pavienės savivaldybės jau ėmėsi skelbti gripo epidemijas. Vakar vakare buvo aišku, kad gripo epidemijos paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės savivaldybėse. Trečiadienį patikslinta, kad iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją jau paskelbė vienuolika. Antradienio popietę paaiškėjo, kad prie šių savivaldybių jau jungiasi ir Prienų (148,5/10tūkst. gyventojų per savaitę), Švenčionių (202,8/10tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę smarkiai išaugo visoje Lietuvoje. 4-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 22-28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 135,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Šiauliuose prasidėjo gripo ir peršalimo ligų protrūkis. Virusai pirmiausiai įsisuko į miesto ugdymo įstaigas. Į ligos patalą vienas po kito atgula mažiausieji – priešmokyklinukai ir pradinukai. Paskelbė karantiną Nuo savaitės pradžios karantinas paskelbtas net šešiose miesto mokyklose.Tiesa, kol kas tik atskirose klasėse, tačiau baiminamasi, kad sergamumas tik didės. Be gripo ir peršalimo tarp vaikų šiuo metu siaučia ir žarnyno infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. 2018 m. 3-ąją savaitę (sausio 15-21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis buvo 98,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 3-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Vartojant cheminius vaistus įprasta laikytis gydytojo nurodymų ir jų neperdozuoti, tačiau renkantis vaistažoles, daugeliui atrodo, jog tai nepavojingi natūralūs vaistai. Vis dėlto, žolininkas Jurijus Merzlikinas tikina, kad neatsakingai vartojamos vaistažolės gali tapti nuodais. Žolininkas aiškina, kad vaistažolės tinka ne visiems, kadangi vienus jos gali veikti gydomai, o kitus atvirkščiai – dar labiau susargdinti.

Naujausiais duomenimis, sergamumas gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vis auga. Daugiausiai sergančiųjų Vilniuje bei Alytuje. Medikai įspėja ir apie siaučiančias žarnyno infekcijas. Tuo tarpu Europoje vis sparčiau plintantis „australiškasis“ gripas ir toliau šienauja gyvybes.

Įsibėgėjus žiemai gripas pakerta vis daugiau žmonių, tačiau nėščiosioms ši liga ypač pavojinga. Gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Kravčenkienė atkreipia dėmesį, kokie simptomai gali kelti grėsmę motinai ir vaisiui bei įvardina būdus, padėsiančius išvengti gripo infekcijos. „Pirmiausia reikia suprasti, kad gripo virusas nepatenka tiesiogiai per kraują, todėl vaisiaus užkrėtimas per placentą mažai tikėtinas. Daugiausia komplikacijų vaisius patiria dėl motinos susirgimo infekcija.

Apie gripą sklando daugybė mitų. Gripas ir jo komplikacijos kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių. Pernai gripas buvo itin piktas, liga dažniau nei įprasta komplikavosi į pneumoniją ir širdies nepakankamumą. Šaltuoju sezonu padažnėjusios pagyvenusių žmonių mirtys nuo insulto ar miokardo infarkto taip pat siejamos su gripo komplikacijomis, todėl kiekvienas turi būti pasiruošęs atpažinti gripą, jo neplatinti ir efektyviai gydytis. Mitas Nr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja. 2-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 8-14 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 77,5 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 96,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Žiemai įpusėjus ir laikantis gana šiltiems, drėgniems orams, Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas gripo infekcija. Gripas itin pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Pediatras, vaikų pulmonologas medicinos mokslų daktaras Rimvydas Ivaškevičius atkreipia tėvelių dėmesį, kad labai svarbu nustatyti, kokia virusinė infekcija užpuolė vaiką, ir nedelsiant pradėti gydyti, nes su gripu susidoroti padedantys priešvirusiniai vaistai efektyviausiai veikia pirmosiomis ligos dienomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje padidėjo. Lyginant su paskutiniąja gruodžio savaite - situacija tik blogėja. Tada ULAC skelbė, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. 1-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Lietuvos gyventojams perkamos vakcinos yra kokybiškos, saugios ir atitinka nustatytus tarptautinius reikalavimus, tad žmonėms nereikėtų nerimauti ir tikėti skleidžiamais mitais, sako ekspertai. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), reaguodami į viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie gripo vakcinas, tvirtina, kad žmonės neturėtų būti klaidinami.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. Paskutiniąją – 52-ąją šių metų savaitę (2017 m. gruodžio 25-31 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 72,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarosiomis savaitėmis pasaulyje žaibiškai daugėja žmonių, sergančių gripu. Tiesa, ne bet kokiu, o ypač pavojinga jo versija. Daugėja ženklų, kad pasaulis gali išgyventi tikrą epidemiją. Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) šalies gyventojus įspėja dėl galimos gripo epidemijos 2017-2018 m. žiemą po to, kai Australiją ir Naująją Zelandiją jau sukrėtė didžiausios šių šalių istorijoje gripo epidemijos.

Gripas – vienas populiariausių sezoninių virusinių susirgimų. Jis nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį. Praeitą savaitę, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų, sergamumas Lietuvoje gripu sumažėjo, bet padaugėjo šios infekcijos komplikacijų. Kas jas sukelia ir kokių rūšių jos būna, komentuoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

 Dėl gripo komplikacijų į ligonines praėjusią savaitę paguldyta 11 žmonių, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Ligoninėje gydomas vienas jaunesnis nei dvejų metų vaikas, keturi nepilnamečiai bei šeši suaugusieji. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis sumažėjo ir siekė 66,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 80,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

 Modelis, kuri dėl toksinio šoko sindromo neteko vienos kojos, prabilo apie tai, jog kitos jos galūnės laukia lygiai toks pat likimas. Savo pasakojimu ji nori perspėti kitas moteris apie šios infekcijos pavojingumą. Lauren Wasser (28 m.) toksinis šoko sindromas ištiko 2012-aisiais, kai mėnesinių metu ji naudojo tamponą. Viskas prasidėjo nuo gripą primenančių simptomų, tačiau vėliau Lauren ištiko širdies smūgis, ji buvo prijungta prie gyvybę palaikančių medicininių aparatų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per savaitę Lietuvoje šiek tiek sumažėjo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad (ULAC) gruodžio 11–17 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 80,3 ligos atvejo, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 81,2 susirgimo. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas registruotas Šiaulių, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje (čia 10 tūkst. gyventojų teko 99 susirgimai). Į ligoninę dėl gripo paguldytas vienas žmogus.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 49-ąją šių metų savaitę (2017 m. gruodžio 4-10 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 71,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje didėja. 48-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 64,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje auga. 47-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 20-26 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 61,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Su šaltuoju metų laiku ateina ne tik visų laukiamos žiemos šventės, bet ir peršalimo ligos. Atšalus orams organizmas tampa mažiau atsparus įvairiems virusams, todėl ypač svarbu žinoti, kaip elgtis pasireiškus pirmiesiems peršalimo ligų simptomams ir pradėti tam ruoštis bei stiprinti imunitetą jau dabar. Gydytoja – dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė sako, kad vaisto nuo visų ligų nėra, bet subalansuota mityba gali sustiprinti organizmą ir sumažinti vaistų poreikį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje vėl padidėjo. 46-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 13-19 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 60,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 57,5 atv./10 tūkst. gyventojų.

Gripas jau dabar rimtai guldo tautiečius – ir vaikus, ir suaugusius. Keletas jų atsidūrė net reanimacijoje. Žmones jau smarkiai puola ir peršalimo ligos, šiuo metu dėl jų kamuojasi 20 tūkstančių lietuvių. O dėl gripo medikai ragina nejuokauti ir pajutus simptomus kreiptis į gydytojus. Uždelsus gydymą pacientams gresia labai rimtos komplikacijos ar net mirtis. Kauno klinikinėje ligoninėje knibžda mažųjų pacientų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje vėl auga. 45-ąją šių metų savaitę (2017 m. lapkričio 6-12 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 52,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Ligų sezonas – jau visai čia pat. Nepaisant to, kad oras lauke dar gana šiltas, o kai kuriomis dienomis mus pradžiugina ir saulės spinduliai, toks oras – labai apgaulingas. Gripo sezonas yra skelbiamas nuo 40-osios metų savaitės, laimė, 43-iąją savaitę Kėdainiuose šios ligos atvejų dar nebuvo užfiksuota. Vis dėlto peršalimo ligomis sergančiųjų – sočiai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. 44-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 44,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Įsibėgėjus gripo sezonui, šalyje padidėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Vilniuje, mažiausias – Šiaulių apskrityje. Gripo viruso išsigandę tautiečiai suskubo ir skiepytis. Kai kuriuose miestuose nemokamų vakcinų gali ir pritrūkti. Nemokamų skiepų poreikis toks didelis, kad atsargos senka ne dienomis, o valandomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų teigimu dėl gripo 2 vaikai buvo paguldyti į ligoninę.

Jau nebe pirmą savaitę sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje nemažina apsukų, o netrukus turėtų pakilti ir dar labiau – lapkritis šioms ligoms yra kone pats palankiausias mėnesis. Vaistininkai tikina, kad rudens mėnesiais įprasta sulaukti daugiau sergančiųjų, tačiau šiųmetis sergamumas lenkia tiek pernykštį, tiek visų pastarųjų metų rezultatus. Išvada viena – žmonės nebesirūpina savo imunitetu.

 Neseniai dviejų vaikų mama tapusi Monika Mačiulienė džiaugiasi ant rankų sūpuodama sveiką mergaitę. Tačiau artima moters draugė, nėštumo metu susirgusi gripu, išgyveno neramų laiką. Laimei, komplikacijų tiek jaunai mamai, tiek mažyliui išvengti pavyko.  Tačiau tokios istorijos ne visuomet baigiasi sėkmingai. Duomenys rodo, kad 2009-2010 metų gripo epidemijos metu Lietuvoje sirgusioms nėščiosioms sunki ligos forma buvo keturis kartus dažnesnė nei bendrai populiacijoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. Labiausiai sergamumas peršalimo ligomis augo Tauragėje. 42-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 16-22 d.) Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Tauragės administracinėje teritorijoje buvo 46,8 atv./10 tūkst. gyventojų, o praėjusiąją savaitę (2017 m. spalio 23-29 d.) – 54,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Dienas užplūstant šaltiems orams, o vasariškas nuotaikas keičiant rudeniškoms svarbu pasirūpinti savo sveikata. Egzistuoja gausybė natūralių būdų stiprinti savo organizmą. Vienas iš labiausiai šiuo metu plintančių organizmo stiprinimo būdų - pasinaudoti naudingosiomis grybų savybėmis, kurių atrandama vis daugiau. Apie grybų naudą sveikatos stiprinimui šaltuoju metų periodu pasakoja „Grožio deivė“ vadovas Ramūnas Garčinskas. Ruduo – metas kai pagausėja peršalimo ligų.

 Peršalusių pacientų užklupti medikai skelbia naujus rekordus. Tokio aukšto sergamumo gripu ir peršalimo ligomis kaip praėjusią savaitę neturėjome nei pernai, nei ištisą dešimtmetį. Medikai sako, kad didžiausias puolančių ligų kaltininkas – permainingas oras ir nusilpęs imunitetas. O sinoptikai palankių orų sveikatai tikrai nežada. Priešingai – orai virusams plisti bus kaip niekad palankūs. Šiomis dienomis į poliklinikas plūsta šimtai susirgusiųjų peršalimo ligomis.

Rudens periodu, kai aplinkiniai čiaudo, kosti ir sloguoja, pats metas pasirūpinti ir savo imunitetu. Į pagalbą pasitelkite natūralias priemones. Feisbuko puslapio ,,Meškos virtuvė“ autorė Rita Žitaveckaitė siūlo jums natūralią antivirusinę, antibakterinę ir atigripininę profilaktikos priemonę.  1. Česnaką susmulkinau (sutraiškiau), užpyliau tyru alyvuogių aliejum, gardinau druska ir brusketos prieskoniais. 2. Viso grūdo duoną gerai paskrudinau duonos skrudintuvėj, kad skaniai traškėtų.

Ruduo įsibėgėja, o kartu su lietumi bei dargana sparčiai auga ir peršalimo ligų pavojus. Sloga ir kosulys – dažniausi šaltojo sezono palydovai, tačiau medikai įspėja ir apie kur kas didesnes problemas galintį sukelti gripą. Todėl specialistai ragina užkirsti jam kelią, kol epidemija dar neįsisiautėjo. Juolab kad susirgus gripu kenčia ne tik sveikata, bet ir piniginė. Kiek kainuoja vaistai? Neretai eilės vaistinėse praneša apie sezoninių ligų pradžią šalyje.

Įpusėjus rudeniui ypač svarbu kalbėti apie tinkamą imuninės sistemos stiprinimą. Besikeičiantis klimatas, didesnės darbų apkrovos ir vitaminų stoka – priežastys, lemiančios pirmuosius imuniteto silpnėjimo požymius. Pasak „Camelia“ vaistininkės Kristinos Zacharevič, žmonės turėtų atidžiau puoselėti savo organizmą, atkreipti dėmesį į kintantį gyvenimo režimą, o vaikų imunitetu pradėti rūpintis jau dabar, nelaukiant galimų sveikatos sutrikimų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog prasidėjus gripo sezonui, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai sumažėjo. Nors bendras sergamumo rodiklis sumažėjo, gripo atvejų užregistruota daugiau. Todėl medikai primena – laikas skiepytis nuo gripo. 41-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 9-15 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 69,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Dalis šalies gydymo įstaigų jau baigė pirmą nemokamos gripo vakcinos partiją, vakcinos iš naujos siuntos jas turėtų pasiekti netrukus, žada Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Iš viso Valstybinė ligoninių kasa šiemet nupirko per 120 tūkst. vakcinos „Influvac“ dozių ir kol kas Lietuvą pasiekė kiek daugiau nei pusė jų. „Į Lietuvą atkeliavo kiek daugiau nei pusė nupirktos vakcinos – 70 tūkst. dozių, tiekimas numatytas dviem dalimis, likę 53 tūkst.

Po kiaušinių užkrėtimo fipronilu skandalo niekaip neatsigaunantys Nyderlandų ūkininkai susidūrė su nauja problema: šalyje užfiksuotas paukščių gripo protrūkis, dėl kurio reikia išpjauti tūkstančius vištų. „Viename paukštininkystės ūkyje Zelandijos provincijoje užfiksuotas H5 atmainos paukščių gripo protrūkius“, – pranešė ekonomikos ministras Henkas Kampas. Šiame ūkyje teks išpjauti visus 42 tūkst., vištų dedeklių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja apie didesnį nei įprasta užkrečiamųjų ligų paplitimą. „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad nors žmonės žino, kaip reikėtų saugotis nuo virusų, gripo sezono metu dažniausiai renkasi tiesiog dažniau plauti rankas. Gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, rankų plovimas yra nors ir įprasta, tačiau labai svarbi peršalimo ligų profilaktikos dalis. „Rankas peršalimo laikotarpiu turime plauti itin dažnai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. 40-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 59,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Nors praėjusią savaitę palyginti su 39-ąja metų savaite sergamumas ŪVKTI ir gripu buvo mažesnis, užregistruota daugiau gripo atvejų.

 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirkta gripo vakcina, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė šalies gydymo įstaigas. Taigi Lietuva jau yra tinkamai pasirengusi atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją. Šiais metais VLK nupirktas gripo vakcinų kiekis yra didžiausias per pastaruosius kelerius metus – net 123 470 dozių. Kai tuo tarpu pernai buvo nupirkta 110 000, užpernai – 95 280 gripo vakcinos dozių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, jog šalyje jau skelbiamas gripo sezonas. Ligos atvejai fiksuojami visose didžiųjų miestų savivaldybėse. Ūmios peršalimo ligos taip pat nesitraukia. Tarp sergančiųjų daugiausiai – vaikai. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos mėnesiais, t. y. gruodį ir sausį, tačiau didesnis atvejų skaičius pradedamas registruoti jau spalio mėnesį ir gali tęstis net iki gegužės.

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

Rugsėjo 8-9 dienomis Vilniuje buvo surengta šešioliktoji Baltijos šalių konferencija, skirta aptarti skiepijimo aktualijas. Tradicija tapęs renginys šiemet subūrė daugybę mokslo ir medicinos sričių specialistų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Nors oras ir pamažėle šyla, pasibaigus šildymo sezonui poliklinikose padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vieni pacientai skundžiasi skaudančia gerkle, kiti aukšta temperatūra ir smarkiu kosuliu. Specialistai pastebi, kad sergančiųjų daugiau dar ir dėl to, kad pašildžius saulei dažnas nevengia ir išsirengti. O tai kol kas pavojinga, mat dabar jutiminė temperatūra prilygsta kovo pradžiai. Pasitepa kremu, ir taip deginimosi sezoną pradeda pensininkė Alina.

Kosulys – vienas iš tų negalavimų, kurie pasireiškia itin dažnai. Atrodytų, jau tikrai šia populiaria tema žinome viską. Tačiau kodėl tuomet kosulį ne visada gydome teisingai? Į šiuos ir kitus svarbius klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja dr. Eglė Tamulevičienė. - Kas yra kosulys – liga ar simptomas? - Kosulys yra simptomas.