Pagal ULAC surinktus duomenis, praeitą savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo komplikacijų į ligoninę paguldyta 11 asmenų. Iš jų – 1 vaikas iki 2 metų amžiaus, 4 – iki 17 metų, kiti – suaugusieji.
Daugelis žmonių, susirgę virusine infekcija gripu pasveiksta savaitės – dešimties dienų bėgyje.
Tačiau Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė pasakoja, kad neretai praėjus tokiam laikotarpiui, pacientas nepasveiksta.
„Prasideda 38,5 laipsnių ar aukštesnės temperatūros karščiavimas. Gali būti pūlinga sloga ar ausies skausmai, bet kokie kiti simptomai, kurie atskleidžia organizmo negalavimus“, – sako gydytoja.
L. Bukauskaitė išskiria pagrindines galimas gripo komplikacijas:
– Pažeisti kvėpavimo takai. „Dažniausios komplikacijos yra susijusios su kvėpavimo takais.
Pavyzdžiui, po gripo išsivysto bakterinė bronchito infekcija, plaučių uždegimas. Šiek tiek rečiau – ausies, sinusų infekcijos ar sinusitas, retesnis reiškinys – meningitas“, – vardija ji.
– Pažeistas širdies raumuo. „Gripo komplikacijos metu pažeidžiamas širdies raumuo (miokarditas) ar širdiplevė (perikardas, uždegimas vadinamas perikarditu)“, – sako gydytoja.
– Sepsis. „Sepsis gali pasireikšti kaip komplikacija bet kurios bakterijų pažeistos organizmo dalies.
Šiuo atveju, taip pat tas faktorius gali būti ir gripas ar plaučių uždegimas“, – komentuoja L. Bukauskaitė.
Silpniausia – pažeidžiama grupė
Gripo komplikacijų priežastys visada gali būti skirtingos. Tačiau gydytoja L. Bukauskaitė pabrėžia, kad tai dažniausiai atsitinka tam tikrai pažeidžiamai grupei.
„Labiau yra pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.
Greičiau susirgti gripo komplikacija gali ir pacientai, kurie turi imuninės sistemos problemų, jiems buvo taikytas chemoterapinis gydymas, sergantys ŽIV liga ar turi sisteminius susirgimus ir vartoja medikamentus“, – sako ji.
Vis dėl to, gripas yra pavojingiausias mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nėščioms moterims. Bet tai nereiškia, kad gripas sukelti komplikacijų negali jauniems pacientams.
„Gripo komplikacijos gali ištikti ir jaunus aktyvius žmones, kurie nesigydo, nesilaiko jiems paskirto režimo, eina į darbą. Nors kartais ir ne visada yra iki galo aiškios priežastys. Virusinės infekcijos negalime diagnozuoti ir nuspėti šimtu procentu“, – mano gydytoja.
Komplikacijos ištinka kiekvienais metais
Kaip ir gripo komplikacijų, taip ir jų gydymų yra įvairių. Tačiau ne visada pacientą yra reikalinga guldyti į ligoninę. Gydytoja L. Bukauskaitė pasakoja, kad paskirtas gydymas priklauso nuo sergančiojo būklės ir organizmo pažeidimų.
„Jeigu matome komplikacijas, intoksikaciją, kvėpavimo bei inkstų nepakankamumą, o uždegiminiai rodikliai yra aukšti, pacientui reikia intraveninių antibiotikų, papildomų tyrimų, lašinių infuzijų, tada sergantysis yra guldomas į ligoninę.
O jeigu bakterinę komplikaciją galima išgydyti, laikantis režimo ir vartojant paskirtus medikamentus, tada į ligoninę pacientas nėra guldomas. Visada vertiname jo būklę ir pagrindinius sveikatos pakitimus“, – sako ji.
Lietuvoje gripo komplikacijų būna kiekvienais metais, tačiau L. Bukauskaitė pastebi, kad šiais metais jos dar nėra taip greitai įsibėgėjusios kaip praeitaisiais.
„Šiuo metu dar neturime taip stipriai įsibėgėjusio gripo sezono, todėl masiškai visi gripu dar neserga. Gripo komplikacijų būna kiekvienais metais“, – teigia gydytoja.
