Virusų evoliucija kelia didelį mokslininkų susirūpinimą
Ypatingo dėmesio sulaukė Hanoverio veterinarinės medicinos universiteto profesoriaus Alberto Osterhauso pranešimas, skirtas gripo virusų evoliucijai aptarti. „Skiepai neapsaugos, kol jų neįskiepysite“, – akcentavo A. Osterhausas. „Virusai keliauja, todėl mokslininkams pirmiausiai labai svarbu identifikuoti naują gripo virusą pačioje atsiradimo pradžioje. Iš Azijos virusas gali atkeliauti į, pavyzdžiui, Europą.
Tai nutinka oro lašeliniu būdu, kai žmonės keliaudami patys perveža virusus, arba migruojant paukščiams – priklausomai nuo viruso tipo. Tačiau kur kas blogiau yra tai, kad virusai mutuoja. Aš tikiuosi, kad per ateinančius dešimt metų tobulėjančių mokslo technologijų dėka, mes sugebėsime visus procesus suvaldyti laiku“, – sakė profesorius.
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, A. Osterhausas išskyrė skiepų svarbą, tačiau ne kartą pabrėžė, kad didžiausias efektyvumas tikėtinas tuo atveju, jei skiepysis ne dalis, o visa visuomenė. Pasak profesoriaus, skiepai yra būtini vaikams, kurie nuolat bendrauja darželiuose, mokyklose ir gali lengvai užsikrėsti vieni nuo kitų, bei pagyvenusiems žmonėms, kurių atsparumas virusams yra ženkliai mažesnis.
Gripo rizikos grupėje – vyresnio amžiaus žmonės
Kad gripas itin klastingas vyresniems žmonėms pritarė infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis. „Gripo infekcija išlieka ypač aktuali kaip liga, kuri gali sukelti daug nepageidaujamų pasekmių, ypatingai suaugusiems ir senyvo amžiaus žmonėms.
Kol kas visuomenė neįvertina rizikos ir iki šiol galvoja, kad gripas yra lengva liga. Tačiau vyresniems žmonėms, kurių dauguma serga lėtinėmis ligomis, gripo virusas gali išprovokuoti trombembolines ligas ir jų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktas arba insultas, taip pat gali sukelti lėtinių gretutinių ligų paūmėjimą.
Visa tai didina brangiai visuomenei kainuojančios hospitalizacijos apimtis ir mirties atvejų padidėjimą. Įdomu tai, kad du trečdaliai hospitalizacijų gripo sezono metu tarp senyvo amžiaus žmonių įvyksta ne dėl pačios gripo infekcijos, o dėl gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo, kurį sukėlė gripo virusas.
Jau seniai įrodyta, kad vakcinacija nuo gripo sumažina hospitalizacijos ir mirties riziką. Deja, Lietuvoje vos 20 proc. žmonių, priklausančių rizikos grupėms, ir kuriems priklauso nemokami skiepai, pasinaudoja galimybe pasiskiepyti nuo gripo“, – nuogąstavo A. Ambrozaitis.
Tobulėja ir vakcinos
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima pasiskiepyti ir vėliau.
Konferencijos metu buvo pristatyta naujiena, skirta sezoninio gripo virusui pažaboti – keturvalentė vakcina.
Pasaulio sveikatos organizacija jau kurį laiką skatina keturvalenčių gripo vakcinų kūrimą, tačiau Lietuvoje iki šiol buvo prieinamos tik trivalentės vakcinos. „Trivalentėje vakcinoje yra du gripo A viruso tipai ir viena B gripo viruso padermė.
Tačiau pasaulyje matoma tendencija, kad vienu metu cirkuliuoja dvi B tipo padermės (Victoria ir Yamgata).
Dažniausiai labai sunku nuspėti, kuri B gripo viruso padermė cirkuliuos visuomenėje per ateinantį gripo sezoną. Todėl kartais vakcinoje esanti B gripo viruso padermė neatitinka tos viruso padermės, kuri cirkuliuoja visuomenėje. Tai gali iš dalies sumažinti vakcinos klinikinį efektyvumą ir padidinti visuomenės nepasitikėjimą skiepais.
Nuo šiol, turėdami keturvalentę vakciną, galime garantuoti apsaugą nuo abiejų B gripo tipo padermių“, – komentavo profesorius A. Ambrozaitis. „Tikiuosi, kad ši vakcina greitai ras savo kelią Lietuvoje ir bus aktyviai naudojama skiepijant visuomenę. Ji išties pranašesnė nei įprastinė trivalentė gripo vakcina“, - sako profesorius.
