Mitas: sezoninis gripas nemalonus, tačiau nekenksmingas
Savu laiku labai daug kalbėjome apie kiaulių bei paukščių gripo keliamus pavojus, tačiau sezoninis gripas – ne mažiau pavojingas. Daugelis turi susidarę klaidingą nuomonę, kad gripas – tai paprasčiausias peršalimas, o iš tiesų gripą galima vadinti epidemijų karaliumi. Nė viena iš šiuo metu žinomų ligų neplinta taip greitai kaip gripas. Kasmetinių epidemijų metu suserga maždaug 15% visų žemės gyventojų. Skaičiai – tiesiog milžiniški.
Amerikos mokslininkai tvirtina, kad vidutinio sunkumo gripas sukelia tokį organizmo išsekimą, kuris gyvenimą sutrumpina vieneriais metais. Sergant sunkia gripo forma, tikėtinos įvairios komplikacijos: plaučių uždegimas, ausų uždegimai, sinusitai ir t.t. Be to, gripo virusas aktyvuoja chroniškas ligas, tokias kaip tuberkuliozė. Tiesa, nuo paties gripo praktiškai nemirštame, tačiau nuo jo sukeltų komplikacijų – gana dažnai.
Mitas: vakcina nuo gripo gali tapti susirgimo priežastimi
Skiepuose nuo gripo nėra gyvo viruso, todėl vakcina niekaip negali sukelti ligos. Tačiau vakcina gali sukelti imuninį organizmo atsaką – gali atsirasti lengvi ligos simptomai: nedidelis karščiavimas, raumenų skausmai ir t.t.
Be to, dažniausiai po vakcinavimo susirgę žmonės kaltina skiepus. O iš tiesų kalti gali būti tiesiog kiti virusai. Sezoninio gripo metu dažniausiai pastebimas ir kitų virusų paūmėjimas, taigi ne visuomet kaltas gripas. Beje, po vakcinos antikūniai organizme atsiranda tik po 2-3 savaičių, taigi šiuo periodu organizmas iš esmės nėra apsaugotas.
Mitas: gripo gydyti nereikia, jis pats praeis
Praeiti, žinoma, gal ir praeis, tačiau ligos sukeltas galimas komplikacijas vienaip ar kitaip teks gydyti. Todėl geriau gydyti patį gripą, kad apsisaugotumėte nuo galimų papildomų rūpesčių. Be to, negydomas gripas tiesiog ilgiau tęsiasi, o tai sukelia grėsmę ne tik jums, bet ir aplinkiniams.
Mitas: gripas gydomas antibiotikais
Tai – labai paplitusi klaidinga nuomonė. Antibakteriniai preparatai (būtent tokie ir yra antibiotikai) nekovoja su virusinėmis ligomis. Tais atvejais, kuomet gripas sukelia tam tikras komplikacijas, pavyzdžiui, sinusitą – nusilpusį organizmą ima pulti nebe virusai, o bakterijos. Būtent kovai su bakterijomis ir skiriami antibiotikai. Kadangi pats gripas – virusinė, o ne bakterinė liga, antibiotikai nėra reikalingi.
Mitas: jei jau persirgote gripu, šiam sezonui turite imunitetą
Gripas – ne vėjaraupiai. Vieną kartą persirgus imuniteto šiai ligai įgyti neįmanoma. Taigi klysta tie, kurie mano, kad persirgus gripu vieną kartą, skiepytis ar saugotis kitais būdais neverta.
Mitas: gripą sukelia šaltas oras
Gripą sukelia ne šaltas oras, o virusas, perduodamas oru lašeliniu būdu. O tai, kad gripu sergame dažniausiai rudenį ir žiemą, labiausiai susiję su temperatūrų skirtumu lauke ir namuose. Tiesiog šiuo periodu gripas patalpose išsilaiko ilgiau. Kadangi šaltuoju periodu daugiau laiko praleidžiame patalpų viduje, tikimybė užsikrėsti – gerokai didesnė.
