gripas

Nuo antradienio atšaukta gripo epidemija Klaipėdos mieste. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, gripo epidemija vis dar paskelbta septyniose savivaldybėse: Kauno mieste, Radviliškio, Lazdijų, Mažeikių rajonuose, Kazlų Rūdoje, Rietave ir Marijampolėje. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 24 savivaldybės iš 60. 2016–2017 metų gripo sezono metu iš viso registruoti trys mirties nuo šios ligos atvejai.

Gripo epidemija atšaukta Akmenės ir Prienų rajonuose. Šiuo metu ji lieka paskelbta 13 savivaldybių iš 60, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 24 savivaldybės. Praėjusią savaitę šalyje sumažėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Registruota 78,9 susirgimo atvejų 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo šiek tiek daugiau – 80,27 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Peršalimo ligų sezonas jau pačiame įkarštyje. Sloga, kosulys, temperatūra... visa tai sutrikdo mūsų įprastą gyvenimo ritmą, o pasireiškus pirmiesiems peršalimo požymiams esame pasirengę padaryti viską, kad tik nesusirgtume. Tačiau ne visi receptai veiksmingi. Pamėginkime aptarti labiausiai paplitusius mitus ir faktus apie peršalimą.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiandien gripo epidemiją atšaukė dar viena - Varėnos rajono savivaldybė. Vakar gripo epidemija atšaukta Šalčininkų ir Šilutės rajono savivaldybėse. Šią savaitę epidemiją atšaukė Zarasų, Kėdainių ir Šilalės rajono savivaldybės. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios 24 savivaldybės iš 60. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja, tačiau medikai ragina neprarasti budrumo.

Simptomai, kaip kosulys, sloga dažnai net nėra laikoma liga. Kol šie negalavimai per daug netrukdo gyventi įprasto gyvenimo einant į darbą, tol jie yra ignoruojami. Vis dėlto, taip nesirūpindami savo sveikata kenkiame ne tik sau, bet keliame riziką ir aplinkiniams. Daugumos sergančių ir einančių į darbą priežastis – baimė netekti darbo. „Dažniausiai tokią baimę išreiškia vyresnio amžiaus žmonės.

Gripo epidemija lieka paskelbta daugiau nei trečdalyje savivaldybių – 21-oje iš 60, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, pirmadienį gripo epidemija atšaukta Šilalės rajone, praėjusią savaitę apie epidemijos pabaigą pranešta Švenčionių ir Širvintų rajono savivaldybėse, tačiau ji prasidėjo Kazlų Rūdos, Rietavo, Marijampolės savivaldybėse ir Mažeikių rajono savivaldybėje.

Gripo epidemija šiuo metu paskelbta 22 iš 60 savivaldybių. Ketvirtadienį ji atšaukta Širvintų rajone ir paskelbta Mažeikių rajone. Šią savaitę epidemiją taip pat atšaukė Švenčionių rajono savivaldybė. Ji lieka paskelbta Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Visagino, Marijampolės, Rietavo, Kazlų Rūdos savivaldybėse, taip pat Šilutės, Akmenės, Ukmergės, Raseinių, Lazdijų, Jonavos, Varėnos, Prienų, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų, Radviliškio, Šilalės rajonų savivaldybėse.

Gripo epidemija jau paskelbta 22 iš 60 savivaldybių. Trečiadienį šį sąrašą papildė Marijampolės savivaldybė, anksčiau šią savaitę epidemija paskelbta Rietave ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Gripo epidemija taip pat paskelbta Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Visagino savivaldybėse, taip pat Šilutės, Akmenės, Ukmergės, Raseinių, Lazdijų, Jonavos, Varėnos, Prienų, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų, Radviliškio, Širvintų, Šilalės rajonų savivaldybėse.

Pastaruosius savaitgalius Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojų jau nestebina dideli sergančių mažųjų pacientų skaičiai. Pasak skyriaus vedėjo gyd. Dariaus Varaškevičiaus, gripo epidemija ir kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos sudaro apie 70 proc. pacientų.

Gripo epidemija dar apėmusi trečdalį šalies savivaldybių. Nuo antradienio epidemija atšaukta Švenčionių rajono savivaldybėje, tačiau paskelbta Kazlų Rūdos savivaldybėje. Gripo epidemija lieka paskelbta Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto, Visagino savivaldybėse, taip pat Šilutės, Akmenės, Ukmergės, Raseinių, Lazdijų, Jonavos, Varėnos, Prienų, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų, Radviliškio, Širvintų, Šilalės rajonų savivaldybėse.

70-metę Mariją klastingasis gripas ant menčių paguldė  dar prieš savaitę. Norėdama išvengti ligoninės patalo moteris kurį laiką mėgino gydytis namuose, tačiau veltui. Staiga šokusi nevaldoma temperatūra ir sunkiai beištveriamas dusulys privertė šauktis medikų pagalbos. Į ligoninę paguldytą Mariją jau kamavo visa puokštė išsivysčiusių ligų. O gripo sukeltas komplikacijas dabar tenka gydytis ne tik lašinėmis, stipriais vaistais, bet ir deguonimi.

Gripo epidemija paskelbta jau beveik trečdalyje Lietuvos – 19-oje ir 60 savivaldybių. Pastarosiomis dienomis epidemija paskelbta Akmenės, Ukmergės, Raseinių, Lazdijų ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse. Jau anksčiau ji paskelbta Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Visagino savivaldybėse ir Jonavos, Varėnos, Prienų, Švenčionių, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų, Radviliškio, Širvintų, Šilalės rajonų savivaldybėse.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga visoje Lietuvoje ir jau perkopė epideminį lygį. Iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė trylika.

Lietuvoje toliau auga sergamumas gripu - epidemija paskelbta vienuolikoje savivaldybių iš 60. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro trečiadienio duomenimis, gripo epidemija paskelbta Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, taip pat Jonavos, Varėnos, Prienų, Švenčionių, Zarasų, Kėdainių, Šalčininkų ir Radviliškio rajonuose. Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) epideminį lygį perkopęs yra visoje Lietuvoje.

  Sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) visoje Lietuvoje perkopus epideminį lygį, antradienį epidemiją skelbia ir Klaipėdos savivaldybė.

  Panevėžyje nuo antradienio skelbiama gripo epidemija, pranešė savivaldybė.   Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Panevėžyje pasiekė 246,78 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pirmadienį gripu ir ŪVKTI sirgo 2279 panevėžiečiai, iš jų 1160 – vaikai.

Gripo virusas šiemet itin agresyvus – serga gerokai daugiau žmonių, nei pernai, o ir komplikacijos dažnesnės. Tai patvirtina ir medikai. Gydytoja, žurnalistė Irena Pivoriūnienė sako, kad gripas yra pavojinga liga, galinti kainuoti gyvybę. Todėl būtina žinoti, ko imtis su ja susidūrus. Paaiškino, kaip gripas kelia grėsmę gyvybei Gydytoja paaiškino, kaip veikia gripo virusas, patekęs į organizmą. „Gripo virusas patenka per kvėpavimo takus ir pradeda sparčiai daugintis.

Sergamumas gripu artėja prie piko, o sergančiųjų skaičius jau dabar dvigubai didesnis nei buvo prieš metus. Negana to, klastinga liga grasina itin sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi. Nors visu šimtu procentų nuo gripo apsidrausti neįmanoma, imantis priemonių tikimybė susirgti gerokai sumažėja. „Tai turi būti pastovus darbas ir rūpestis savo organizmu“, - apie organizmo atsparumo virusams stiprinimą sako vaistininkė Kristina Vaičaitienė.

Šiuo metu sergamumas gripu ir viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis labai sparčiai didėja. Jau užregistruota virš 2000 gripo atvejų, – praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Per šį gripo sezoną mirė jau 3 asmenys. Visi jie vilniečiai, vyresni, nei 80 metų. Visi mirties atvejai registruoti sausio mėnesį. Visa šalis prie epidemijos slenksčio ULAC Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė sako, kad nedaug trūksta, jog gripo epidemiją būtų galima skelbti visos šalies mastu.

Lietuvoje vykstantys staigūs orų pokyčiai lemia tai, kad plinta gripas ir kitos peršalimo ligos. Vos prieš kelias dienas pranešta, kad jau paskelbtos pirmosios gripo epidemijos. Pranešama, kad šią savaitę Vilniuje nuo gripo mirė dar vienas žmogus.  Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.

Išaugus sergamumui peršalimo ligomis gripo epidemija nuo antradienio paskelbta Jonavos rajone. Pirmadienį epidemija paskelbta Kauno mieste. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Kauno mieste sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis praėjusią savaitę viršijo 138 atvejus 10 tūkst. gyventojų, Jonavos rajone 10 tūkst. gyventojų teko per 134 susirgimus.

  Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sparčiai didėja, pirmadienį informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kauno mieste nuo pirmadienio jau paskelbta gripo epidemija, pranešė savivaldybė.   Sausio 9-15 dienos bendras Lietuvos sergamumo peršalimo ligomis rodiklis viršijo 96 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę 10 tūkst. teko beveik 88 susirgimai.

Šakių „Vyčio“ komandos traumų ir ligų prakeiksmas niekaip nesibaigia. Dėl užklupusio gripo vėl tenka atšaukti klubo rungtynes. Gripo virusas į lovas išguldė kone visą Šakių ekipą: tiek žaidėjus, tiek abu trenerius, tiek klubo gydytoją. Artėjantį savaitgalį „Vytis“ kovoti turėjo su „Telšiais“ ir Raseinių „Rasais“. NKL turnyrinėje lentelėje „Vytis“ po pirmojo etapo liko šeštas. Tai, beje, jau antrasis kartas šį sezoną, kai dėl sveikatos problemų šakiškiai turi atkelti susitikimus.

Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos - virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos - širdies raumens, smegenų uždegimas. Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims. Tačiau nereikia užmiršti ir to, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms, netinkamai gydant gripą.

Praūžus kol kas didžiausiems šios žiemos šalčiams meteorologai tvirtina, kad šią savaitę tradicinė žiema ilgai nesilaikys ir jau savaitės pabaigoje orus sujauks atšilimas ir krituliai, o vėliau šaltis vėl didės. Tai sveikatos specialistų nuomone, nieko gero nežada, mat tokia permaininga temperatūra pati palankiausia peršalimą bei gripą sukeliantiems virusams plisti.

Trijuose Prancūzijos regionuose - Žero, Landų ir Aukštutinių Pirėnų – jau pradėtos masiškai naikinti antys ir žąsys. Tokių paukščių augintojams skaudžių priemonių imtasi po to, kai čia praeitą mėnesį įsisuko pražūtingas paukščių gripo virusas H5N8. Prancūzijoje, kurioje veisiami didžiausi paukščių pulkai visoje Europos Sąjungoje, jau užregistruoti 89 paukščių gripo atvejai. Kad virusas būtų sustabdytas, iki sausio 20 d. bus sunaikinta maždaug 1 mln. 300 tūkst. paukščių.

Medikai informuoja, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia net keli klastingi virusai, nuo kurių būtina kuo skubiausiai apsisaugoti. Tokių pranešimų apie virusus ypač padaugėjo pastarosiomis savaitėmis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja. Tiesa, tai ne vienintelis virusas, kurio derėtų saugotis.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį padidėja sergamumas ne tik peršalimo ligomis, bet ir ūmiomis žarnyno infekcijomis. Sergantys ne retai galvoja, kad virusinių žarnyno infekcijų užsikrėtimo būdas yra toks pat kaip gripo ar viršutinių kvėpavimo takų – oro lašelinis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skirtingus ligų plitimo kelius ir jų prevenciją. Rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.

Kroatija penktadienį paskelbė, kad nedidelėje šeimyninėje paukštininkystės fermoje prie šalies šiaurinės sienos su Vengrija aptiktas itin užkrečiamo paukščių gripo židinys. H5N8 paukščių gripo atmainos protrūkis buvo užfiksuotas vienoje fermoje Kriznicos kaime prie Dravos upės, pranešė Kroatijos žemės ūkio ministerija. Skelbiama, kad iš viso kaime veikia 22 nedidelės paukštininkystės fermos. Dėl ligos protrūkio imtasi prevencinių priemonių siekiant užkirsti viruso plitimui.

Medikai perspėja, kad artėja epidemija. Žmonių susibūrimo vietos ir šilta žiema – palankios sąlygos virusams plisti. Ir šie pastaruoju metu dauginasi it pasiutę. Priešpaskutinę metų savaitę į gydymo įstaigas Lietuvoje dėl gripo jau kreipėsi 515 žmonių, o prieš šventes vos 210. Kitomis ūminėmis kvėpavimo ligomis skundžiasi daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų. Jau keturi tautiečiai paguldyti ir į intensyviosios terapijos skyrius. Daugiausiai sergančiųjų – sostinėje.

Sergamumui gripu ir peršalimo ligomis augant it ant mielių, medikai įspėja – leiskime organizmui pačiam kovoti su karščiavimu. Nepulkime temperatūros mažinti kada panorėję, ir kaip panorėję. Mat dažnas griebiasi piliulės vos termometro stulpelis peržengia trisdešimt septynių ribą. Negana to, kūno temperatūra numažinama pačiais įvairiausias būdais, pavyzdžiui vyniodamiesi į šaltame vandenyje mirkytą paklodę. Sergančiųjų eilę Karoliniškių poliklinikoje papildo vilnietė Rimantė.

Dėl gripo praėjusią savaitę į ligoninę paguldyti trys žmonės, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praeitą savaitę padidėjo. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 61,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau jis siekė 57,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Sergamumas padidėjo visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos ir Tauragės administracines teritorijas.

Išradingiausiai nuo gripo ir peršalimo besisaugančia įmone buvo išrinkta „Wisdom Events“. Šios įmonės atsiųsta nuotrauka surinko 750 portalo tv3.lt lankytojų balsų. Dėkojame visiems konkurso dalyviams ir linkime nepasiduoti virusams peršalimo sezono metu.

Manydami, jog peršalimas nėra rimta liga, dažnai ignoruojame simptomus ir stengiamės neatsilikti nuo įprastos kasdienės rutinos. Ilgainiui tai perauga tik į dar sunkiau pakeliamus negalavimus, tačiau užuot gydydamiesi namuose, darbuotojai toliau užsispyrusiai keliauja į darbą. Įdomu, ką apie tokius darbuotojų įpročius mano darbdaviai, vėlyvą rudenį vis dažniau susiduriantys su šiais iššūkiais? „Žinoma, sirgdami darbuotojai į darbą eiti neturėtų.

Kai orai šąla, specialistai dalija patarimus, kaip nesusirgti ne tik gripu, bet ir kitomis peršalimo ligomis. Aiškėja, kad ligos negriebia sportuojančių, sveikai besimaitinančių ir imunitetą stiprinančių žmonių. Štai Tymo turguje meškinį česnaką dalija Rasa. Moteris sako, kad šio augalo gimtinė Sibiras. Ir pavasarį pasirodančius stiebus mielai ragauja iš žiemos miego pabudusios meškos. Manoma, kad taip gyvūnai pastiprina organizmą, imuninę sistemą.

Susirgus peršalimo ligomis ypatingai vengiame „lovos režimo“. Atrodo, jog tada gyvenimas sustoja, ima kauptis nenudirbti darbai ir net pradeda graužti kaltės jausmas. Vis dėlto šio vieno iš veiksmingiausių gydymosi būdo vengti nevertėtų. „Kreiptis į gydytoją ir sveikti lovoje rekomenduojama esant aukštai temperatūrai, karščiavimui nesumažėjus ir neišnykus per 3 dienas nuo ligos pradžios. Taip pat staigiai atsiradus kosuliui su švokštimu, dusuliu, atsiradus bėrimui ar krūtinės skausmui.

Įsigalint permainingiems ir vis bjūrantiems orams, pasigauti virusą ar rudeninį peršalimą tampa itin lengva. Nepaisant nedraugiško oro, nerimą kelią ir aplink daugėjančių sergančių kolegų, atrodo, vis besitaikančių perleisti savo ligą šalia sėdintiems. Be abejo, suvaldyti ligų antplūdį dideliuose kolektyvuose yra sudėtinga, tad kalbiname UAB „Palink“, valdančio prekybos tinklą „IKI“ vykdantįjį direktorių Darių Malakauską apie tai, kaip paskatinti darbuotojus atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą.

Peršalimo ligos perduodamos oru, tad jomis užsikrėsti labai lengva – ypatingai darbo vietoje. Didelis kolegų būrys ar nuolatinis tiesioginis bendravimas su klientais šią riziką padidina dar daugybę kartų, tad kaip nuo to apsisaugoti? Didžiausio Lietuvoje buitinės technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklo „Topo centras“ generalinis direktorius Remigijus Štaras dalinasi patirtimi, kaip tokiame dideliame kolektyve pavyksta apsiginti nuo ligų virtinės.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje šiek tiek didesnis nei pernai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centras. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 63,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo šiek tiek mažiau – 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligos dažniausiai pasireiškia sloga, sausu ar drėgnu kosuliu, gerklės skausmu arba perštėjimu. Taip pat jaučiamas silpnumas, prakaituojama, kamuoja čiaudulys bei karščiavimas. „Pajutus pirmuosius ligos simptomus patariama gerti kuo daugiau šiltų skysčių: žolelių, liepžiedžių, aviečių stiebelių, juodosios ir žaliosios arbatos bei geriamo filtruoto vandens. Be to, rekomenduojama drėkinti ir vėdinti patalpų orą.

  Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža. Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc.

Pastarąją savaitę šiek tiek padidėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, spalio 17–23 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 63,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų (iš viso diagnozuoti 23 gripo atvejai). Ankstesnę savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 61,9 susirgimo (14 gripo atvejų). Mažiausias – 44,7 atvejo 10 tūkst.

Kai rudeniniai orai tokie permainingi ir nedžiuginantys, peršalti tampa vis lengviau. Namų vaistinėlės pilnos įvairiausių vaistų, gelbėjančių nuo visokių negalavimų, deja, tokie gydymosi būdai ne visuomet pakankamai veiksmingi. Tokiais atvejais pradedama gręžiotis į natūraliąją mediciną, kuri gali kuo puikiausiai net užkirsi kelią peršalimo ligoms. „Ypatingai šiuo laikotarpiu būtina saugoti vaikus, kadangi toks mažas žmogutis yra bejėgis apsiginti prieš milžinišką mikrobų ataką.

Šiandien biuruose pirmenybė teikiama atviroms erdvėms, skatinančioms kolegų tarpusavio, bendravimą, atvirumą ir komandinį darbą. Vis dėlto artėjant gripo epidemijoms ir peršalimo antplūdžiams šie privalumai nublanksta, kada nepasigauti viruso nuo šalia sėdinčio kolegos tampa itin sudėtinga. Visgi, nors rizika ir didelė, tačiau ligų išvengti įmanoma.

Medikai perspėja, kad šiais metais gripo sezonas prasidėjo neįprastai anksti. Didėjant sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ragina gyventojus pasiskiepyti nuo gripo.  Nuo 2007-2008 metų gripo sezono Lietuvoje visi gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai, skiepijimas apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.

Retas kuris staiga atšalus orams nesiskundžia sveikata: peršalimas, gripas, sloga ir daugelis kitų negalavimų tampa mūsų kasdienybe. Vis dėlto ar tikrai dėl šių ligų kaltas tik šaltis? Kol esame sveiki per daug nesukame galvos dėl būtino imuniteto stiprinimo, papildomų vitaminų ar šiltos aprangos, tačiau be reikalo. Mūsų požiūris į sveikatą gali nulemti, ar šiuo šaltuoju laikotarpiu karščiuodami gulėsime lovoje, ar galėsime mėgautis savo produktyvumu ir nešlubuojančia sveikata.

Gripas – tai liga, kuria iš esmės galima susirgti bet kuriuo metų laiku. Jeigu neturite nė menkiausio noro pakliūti į jos nagus, arba jau pakliuvote, tačiau nežinote, kaip greičiau išsikapstyti, siūlome keletą nemedikamentinių ir neįprastų būdų tai padaryti. Bėgte į lovą, 3 l skysčių per dieną! Gripo virusas labai klastingas – jis „įsikuria“ žmogaus organizmo audinių baltymuose. Kadangi ši „medžiaga“ sudaro didžiąją mūsų kūno dalį, be išimties nukenčia visi organai ir jų sistemos.

Gydytojai kartais juokauja, kad kovoti su mitais apie gripą ne ką lengviau, nei su pačia infekcija. Atrodytų, liga visiems puikiai pažįstama, tačiau iš tiesų tiek nedaug apie ją žinome. Taigi šį kartą sklaidome mitus. Mitas: sezoninis gripas nemalonus, tačiau nekenksmingas Savu laiku labai daug kalbėjome apie kiaulių bei paukščių gripo keliamus pavojus, tačiau sezoninis gripas – ne mažiau pavojingas.