gedimino pilis

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia mokyklas dalyvauti atrankoje, kuriai bus perduota saugoti 2023 metų Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinė vėliava. Visus metus Gedimino bokšte plevėsuojanti vėliava iškilmingai nuleidžiama Vėliavos dieną – sausio 1-ąją. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistąją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai perduoda saugoti pilietiškiausiai šalies mokyklai.

Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbų projektą baigs rengti įmonė „Hidroterra“, kitų metų pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą, planuojama pirkti naują keltuvą. Apie tai trečiadienį Seimo Kultūros komiteto narius informavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus, kad muziejus nepagrįstai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, pasak direktorės, ji su šia bendrove jau atnaujinta.

Vilniaus apygardos teismui patenkinus buvusio Gedimino kalno projektuotojo UAB „Hidroterra“ ieškinį ir Lietuvos nacionalinį muziejų (LNM) įpareigojus sumokėti už atliktus darbus, kyla grėsmė kalno būklei, įspėja įmonė.

Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų – sostinėje prasidėjo ir šventinių renginių maratonas. Ta proga Švenčiantis merui merui net teko viešai pašokti, vienas restoranų tinklas miestiečiams nemokamai išdalino 700 picų, sveikinimai liejosi ir iš kitų miestų, mokyklų ir darželių. O Gedimino pilies bokšte pradėtas eksponuoti gimtadienį liudijantis originalus dokumentas – Gedimino laiško išrašas Vakarų Europos visuomenėms, kuriame pirmąkart paminėtas ir Vilniaus vardas.

Vilnius ruošiasi šventei – jau rytoj sostinė minės 700-ų metų jubiliejų. Šia proga tikrosios Gedimino pilies pašonėje iškilo paminklas Gedimino laiškams. O Valdovų rūmai primena, kad miestas gyvavo gerokai iki oficialaus paminėjimo ir pristato rekonstruotą medinį namelį, kuris Vilniuje stovėjo dar anksčiau nei valdė Gediminas. Seniausias ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos medinis pastatas. Tiksliau, jo dalis. Pušinius rąstus tyrinėtojai rado Valdovų rūmų teritorijoje.

Minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte sausio 1 d. surengta Trispalvės pakėlimo ceremonija. Ši proga šiemet minima jau 103-ąjį kartą, tęsiant 1919 m. pradėtą tradiciją. „Čia suplevėsavusi Trispalvė – tiek prieš 103 metus, tiek dabar – įkūnijo bendrystės ir tapatumo jausmą. Šiandien, kai susiduriame su daugybe grėsmių ir iš išorės, ir šalies viduje, turime to nepamiršti. Galų gale, nepaisant visų savo skirtumų, esame viena tauta.

Vilniaus savivaldybė nukabino Trispalvės alėjoje prie Gedimino pilies sausio 1-ąją užklijuotą lipduką su Kazio Škirpos alėjos pavadinimu bei žada kreiptis į policiją dėl vandalizmo. Kai BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, lipdukas su ankstesniu neseniai pervadintos alėjos pavadinimu nuimtas ketvirtadienį. „Lipdukas jau nuplėštas, mes kreipsimės į policiją, nes tai – eilinis vandalizmo aktas.

Gedimino pilis turi konkurentę. Vilniaus pakraštyje iš sniego ir ledo iškilo, kaip jos autorius sako – mažasis Gedimino bokštas. Kartu su šeimyna saulėje blizgantį šedevrą apie dvi savaites kūrė šiemet 70-metį švęsiantis senjoras. Energingas vyras pasakoja, kad šioje gyvenvietėje įsikūrė dar prieš pusšimtį metų, savo rankomis čia pasistatė ir namą.O išėjęs į pensiją vis prisigalvoja veiklos. Sportuoja, važinėja dviračiu ir meistrauja.

Važiuojant iš Biržų į Rokiškį pastaruoju metu ne vienas vairuotojas priverstas gerokai pasikrapštyti akis ir įsitikinti, kad nesivaidena. Mat Pandėlio mieste ant kalniuko, medžių paunksmėje stovi tikrų tikriausia Gedimimo pilis. Tiesa, šis pandėliečių rankų darbo kūrinys mūrytas ne iš plytų, o sumaniai sumeistrautas iš medžio. Beje, kūrinys tik baisiai panašus į originalą, pati pilis miniatiūrinė Gedimimo pilies sostinėje kopija. Nors ir čia plevėsuoja iškilmingai iškelta trispalvė.

Gedimino kalno paviršių sparčiai išvagojusios nuošliaužos sukėlė masinę paniką o dėl kalno būklės paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu. Tačiau už kalno tvarkymą atsakinga Kultūros ministerija ramina, kad visos prevencinės priemonės įgyvendintos ir kalnas galės ramiai žiemoti. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius trečiadienį Seimo Kultūros komitetui pristatė Gedimino klano tvarkymo darbus Jo teigimu, ekstremali situacija išlieka, bet galime lengviau atsipūsti.

Antradienį vieną lankomiausių šalies turistinių objektų – Gedimino pilį aplankę turistai buvo šokiruoti. Čia pradėjęs siautėti lietuvis rasistas vaikė atvykėlius iš svečių šalių, teigdamas, kad užsieniečiams čia ne vieta. Įvykį iš šono stebėjusi lietuvė Laura Novikovaitė negali atsistebėti, kad tokioje vietoje pilį saugančios tarnybos buvo bejėgės, o policija neatvyko labai ilgai. „Po ilgo laiko atėjau į Gedimino pilį, nesitikėjau to išvysti. Ir nesitikėjau būti to įvykio dalimi.

„Mes esame ištroškę didybės. Ieškome to, kas galėtų įrodyti kažkokią iš amžių glūdumų iškylančią lietuvių stiprybę ir taip įtvirtinti save dabartyje!“ – sako istorikas Vytautas Volungevičius, tuo pačiu primindamas keistą mūsų visuomenės polinkį į mistifikacijas ir ezoteriką. Gedimino kalno šlaituose pastebimos nuošliaužos, plyšiai ir įgriuvos nėra pats blogiausias dalykas, kurį galima pamatyti užlipus ant kalno.

 Minint Jungtinių Tautų 70-metį, šeštadienio vakarą Gedimino pilis nušvito mėlynai.  Taip Lietuva prisijungė prie tarptautinės akcijos „Nuspalvink pasaulį mėlynai, JT spalva“. Užsienio reikalų ministerija kvietė vilniečius ir miesto svečius taip pat švęsti JT jubiliejų bei Lietuvos narystę JT Saugumo Taryboje - įamžinti šią akciją nuotraukose ir filmukuose bei su žymėmis #UN70 ir #UNBlue dalytis jais socialiniuose tinkluose.

Minint Jungtinių Tautų 70-metį, mėlyna šviesa bus apšviesta Gedimino pilis. Vienas geriausiai atpažįstamų sostinės ir Lietuvos simbolių nušvis mėlynai šeštadienio vakarą, Lietuvai prisijungus prie tarptautinės akcijos „Nuspalvink pasaulį mėlynai, JT spalva“. Užsienio reikalų ministerija kviečia vilniečius ir miesto svečius taip pat švęsti JT jubiliejų bei Lietuvos narystę JT Saugumo Taryboje - įamžinti šią akciją nuotraukose ir filmukuose bei su žymėmis #UN70 ir #UNBlue dalytis jais socialiniuos...

Minint Lietuvos vėliavos dieną ketvirtadienį pakeista Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, plevėsuojanti trispalvė. 2014 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi vėliava perduota saugoti Telšių Žemaitės gimnazijai. Šiai gimnazijai vėliava įteikiama už istorinės atminties puoselėjimą. Nuo 2006-ųjų metų senoji Gedimino pilies bokšto vėliava iškilmingai įteikiama mokyklai, pasižyminčiai pilietiniu ir tautiniu mokinių ugdymu, kurią nominuoja Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos.

Mielieji, kad būtų aiški istorijos dėstymo mokyklose kryptis - mirtina grėsmė Lietuvos valstybei buvo ir yra iš Rytų, iš Rusijos imperijos, čia pateikiau istorinį vaizdelį, kaip fantastinio grožio sostinė Vilnius "TVANO" metu,1655 m., buvo paverstas pelenų (ačiū Dievui ne radioaktyvių) krūva. Šiandien Kremlius, Ukrainos okupacijos fone, grasina pasaulį paversti radioaktyvių pelenų krūva. Tokia Kremliaus – valstybinio teroristo, tautų žudiko retorika.

Vilniaus širdyje esančios Aukštutinės pilies vakariniame bokšte, su pasididžiavimu vadinamame Gedimino pilimi, prasideda fasadų plytų mūro tvarkybos darbai. Vakarinio bokšto liekanos, priklausančios Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, yra valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklas. Bus atlikti bokšto fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai.

I.VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA Jau mokyklos suole Istorija formuoja asmenybės mentalitetą. Atėjo laikas Lietuvos istorijos vadovėliuose mokykloms pateikti esminius tragiškos Lietuvos istorijos faktus apie laukinių rusų ordų antplūdį 1654-1655 metais („TVANAS“), apie 17 amžiaus vidurio lietuvių genocidą, kai buvo nužudyta 70 proc., apie 2 milijonai Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius, buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų. Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

Vilniaus miestas turi naują komunikacijos strategiją, kuriai sukurti ir išvystyti prireikė devynių mėnesių. Naujas sostinės ženklas – Gedimino pilies bokšto kontūrai – viešai užsienyje bus pristatyti gegužės mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame „Eurovizijos“ konkurse. Šiemet Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovausianti dainininkė Vilija Matačiūnaitė ir jos komanda bus pirmieji žmonės, visai Europai pristatysiantys naują Vilniaus simbolį. Mūsų sostinės logotipe pavaizduotas Gedimino pilies bokšto siluetas.

Vilniaus miestas turi naują savo ženklą, kuriam sukurti ir išvystyti prireikė devynių mėnesių. Būtent per tiek laiko ir gimsta kūdikiai. Vilniaus „kūdikis“ – Gedimino pilies bokšto kontūrai. Šis ženklas pirmiausia viešai bus pristatytas užsienio šalims gegužės mėnesį Kopenhagoje vyksiančiame tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse.

Gedimino pilies bokštas – Vilniaus ir Lietuvos simbolis sulaukia didžiausio į sostinę atvykstančių užsienio turistų susidomėjimo. Pilies bokšto mūro sienos mena senuosius laikus miesto ir valstybės kūrimosi pradžią. Lietuvos nepriklausomybės dieną Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į istorijos pažinimo pamokas Gedimino pilies bokšte. Teminėse ekskursijose ir edukacinėse programose pristatoma pilies, sostinės ir valstybės istorija. Kovo 11-ąją ekskursijos Gedimino pilies bokšte vyks 11 val.

Šeštadienį grupė Lietuvos piliečių, susivienijusių į viešąją įstaigą, surengė akciją Vyčio vėliavos naudojimo išplėtimui paremti. Dešimt vėliavnešių pakilo į Gedimino pilies bokštą, kur šalia Lietuvos trispalvės daugiau nei po 200 metų pertraukos iškėlė Vyčio vėliavas. „Vyčio vėliava nepelnytai primiršta ir per mažai naudojama. Per pilietines akcijas mes galime šią vėliavą atgaivinti.

Tapatybės paieškos. Kas esame – po pasaulį išsivaikštanti darbščių pavyduolių tauta, iš atminties stumianti praeities atributus – senas sodybas, koplytstulpius ir kryžius? Ar karžygių kraštas, lemtingomis akimirkomis prisimenantis, kad lietuviui visais laikais už nugaros stovėjo, jį gynė ir globojo protėvių vėlės?   Stereotipinis lietuvis Koks yra lietuvis? Pirmiausia pavydus, paskui – darbštus, dar svetingas ir uždaras, bet nepasižymintis geromis manieromis.

Šiomis dienomis Radži galvoje verda ypatingi  planai. Dainininkas tarsi iš naujo žvelgia į Vilnių, į Lietuvą, į savo namus  Panevėžyje ir ruošiasi neeiliniam  įvykiui. Mat Radžiui buvo pranešta, kad artimiausiu metu jis sulauks  garbingiausių  svečių. Aplankyti  anūko  pagaliau atvyksta  Ukrainoje gyvenantis senelis. „Senelis jau seniai sakė, kad nori atvažiuoti į Lietuvą ir pažiūrėti, kaip čia jo anūkas gyvena.

Vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną susirinko iškilmingai pagerbti Lietuvos savanorių žygdarbį – 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą virš Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė. Sausio 1–ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte kariai iškėlė Lietuvos vėliavą, bokšte plevėsuosiančią naujaisiais metais.

Tiriant avarinės būklės Gedimino kalną, tikimasi surasti okupantų čia paliktus karinius bunkerius ir galbūt juos pritaikyti turizmo tikslams. Gedimino kalno tvarkybos darbams šįmet išleista 640 tūkst. litų, antrojo etapo kalno tvarkymo darbams 2011 metų biudžete numatoma 1,4 mln. litų.

Specialiai Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė planą, kaip bus tvarkomas ir konservuojamas sostinės Gedimino kalnas. Pranešama, kad posėdyje, kuriame dalyvavo ne tik darbo grupės nariai, bet ir gausus būrys archeologijos, geologijos ir paveldosaugos specialistų bei ekspertų, buvo pristatytas ir aptartas Gedimino kalno esamos būklės stabilizavimo ir konservavimo I-ojo darbų etapo programos projektas.

Liūtys išplovė sostinės Gedimino kalno šlaitus, atsirado realus nuošliaužų pavojus. todėl, kaip pranešė LNK žinių tarnyba, ieškoma Gedimino kalno šeimininkų. Išsiaiškinus kalno juridinę priklausomybę būtų galima skirti lėšas kalno tvarkymui. Teigiama, kad vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi. Anksčiau jis priklausė apskričiai kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.

Vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną kviečiami pagerbti Lietuvos savanorių žygdarbį - 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą virš Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė. Sausio 1 dieną, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte bus iškelta Lietuvos vėliava, bokšte plevėsuosianti naujaisiais metais. Iškilminga trispalvės pakeitimo ceremonija prasidės 13.30 val. Katedros aikštėje. Nuo čia vėliavos grupė žygiuos į Gedimino kalną.

Sausio 1 d., minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno pilies bokšte Vilniuje kariai iškels Lietuvos trispalvę, bokšte plevėsuosiančią ateinančiais metais.