Specialiai Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė planą, kaip bus tvarkomas ir konservuojamas sostinės Gedimino kalnas.
Pranešama, kad posėdyje, kuriame dalyvavo ne tik darbo grupės nariai, bet ir gausus būrys archeologijos, geologijos ir paveldosaugos specialistų bei ekspertų, buvo pristatytas ir aptartas Gedimino kalno esamos būklės stabilizavimo ir konservavimo I-ojo darbų etapo programos projektas.
Išklausytos specialistų nuomonės dėl laikino apsauginio stogo piliavietės aikštelės centrinėje dalyje, kuris turėtų apsaugoti kalną nuo neigiamo kritulių poveikio.
Kultūros paminklo – Gedimino kalno esamos būklės stabilizavimo ir tvarkymo priemonių planas susideda iš dviejų etapų: I-asis etapas apima neatidėliotinus Gedimino kalno esamos būklės stabilizavimo, II-asis – kultūros paminklo tvarkybos darbus.
Numatyta atlikti kritulių surinkimo ir šalinimo nuo Gedimino kalno sistemos remontą bei Gedimino kalno aikštelėje ir šlaituose atsiradusių įgriuvų ir smegduobių likvidavimo bei pėsčiųjų tako dangos remonto darbus.
Taip pat planuojama parengti ir įgyvendinti kompleksinį Gedimino kalno ir ant jo esančių Gedimino pilies bokšto ir kitų statinių ilgalaikio stabilizavimo, konservavimo ir restauravimo projektą (-us) bei įdiegti nuolatinę Gedimino kalno ir jos inžinierinės infrastruktūros stebėjimo sistemą. Pagal jos duomenis esą būtų laiku šalinami atsirandantys kalno šlaitų ir jo inžinierinės infrastruktūros defektai.
Kaip praneša Kultūros ministerija, lygiagrečiai su paminėtais darbais tęsiamas valstybinės institucijos už Gedimino kalną juridinės atsakomybės formalizavimas ir žemės sklypo, reikalingo šio objekto priežiūrai ir tvarkymui, suformavimo klausimų sprendimas.
Specialistai yra išsakę nuomonę, kad kliūčių tvarkyti Gedimino kalną kyla dėl to, kad jis nepriklauso nė vienai ten veikiančiai organizacijai.
Jau keletą metų pastebima, kad lietaus vanduo plauna gruntą ir taip susidaro nuošliaužos.
