gedimino kalnas

Šalies simboliu tapusiam Gedimino kalnui Vilniuje tvirtinti artimiausius trejus metus planuojama skirti 15 mln. eurų – ši suma numatyta 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte. Lėšos suplanuotos tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus išlaidų. Dar 8 mln. eurų muziejus prašo ant kalno lankytojus keliančio keltuvo rekonstrukcijai. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, suplanuotų 15 mln. eurų turėtų užtekti pirmajam darbų etapui.

Vyriausybė nutarė skirti per 436 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų sostinės Gedimino kalno tvarkymui – papildomomis lėšomis bus apmokėti šią vasarą atlikti priežiūros darbai. Kaip nurodoma kalną prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus rašte Finansų ministerijai, pastarųjų lėšų prašoma, siekiant atsiskaityti už šią vasarą atliktus stebėsenos sistemų darbus, laikinų laiptų remontą, pietvakariniame šlaite fiksuotos nuošliaužos padarinių ir neatidėliotinos avarijos grėsmės pašalinimo darbus.

Dar nenuslinkęs Vilniaus Gedimino kalno šlaitas taps meno drobe – prancūzų menininkas ant jo kurs didžiulę freską – joje vaizduojamos dvi susikibusios rankos. Vilniečiai ir miesto svečiai galės stebėti visą kūrybos procesą nuo pradžios iki galo. Kūrėjas piešiniui naudos savo sukurtus aplinkai draugiškus, natūralius dažus, todėl, pasak Nacionalinio muziejaus direktorės, Gedimino kalnui pakenkti neturėtų.

Trečiadienį Vilniuje prancūzų menininkas Saype pristatė savo naują kūrinį, kuriuo papuošė Gedimino kalną – čia ant šlaito vilniečiai ir miesto svečiai išvydo freską „Nepaisant sienų“. Šią savaitę menininkas Saype kartu su komanda darbavosi ant Gedimino kalno šlaito ir trečiadienio vakarą nekantraujantiems parodė savo freską. Kūrinyje vaizduojamos susikibusios rankos skelbia žmonių ir valstybių vienybės idėją.

Trečiadienį Vilniuje prancūzų menininkas Saype kviečia pirmą kartą iš arti pamatyti Gedimino kalną papuošusią freską „Nepaisant sienų“. Praėjusią savaitę piešimo darbus pradėjęs menininkas 19 val. ant Gedimino kalno lauks visų norinčių su juo susitikti, pasikalbėti ir simboliškai susikibti rankomis. Saype tapomas kūrinys yra viena iš Lietuvos sezoną Prancūzijoje atspindinčių programos „Prancūzijos atgarsiai Lietuvoje“ dalių.

Liepos pabaigoje Gedimino kalno pietiniame šlaite atsiradusią nuošliaužą Lietuvos nacionalinis muziejus tikisi sutvarkyti iki rugpjūčio pabaigos. „Šiuo metu visas nuslinkęs gruntas jau yra pašalintas, o nuošliaužos plote buvo pakloti drenažiniai vamzdžiai. Pabaigus pilti skaldą, virš jos esančiame nuošliaužos nepaveiktame plote bus paklotas gruntą sutvirtinantis tinkas“, – BNS šią savaitę nurodė muziejus atstovė. „Darbus ketinama baigti iki mėnesio pabaigos“, – teigiama atsakyme.

Gedimino kalno pietiniame šlaite po pirmadienį visą dieną trukusios liūties vakare fiksuota nuošliauža nesiplėtė, o jos padariniai pradedami šalinti, pranešė objektą prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus. Anot jo, minėta kalno šlaito vieta papildomai bus sutvirtinta pagal laikinųjų priemonių projektą.

Nuo sekmadienio Lietuvoje siautusi audra pridarė žalos Gedimino kalnui. Čia pirmadienio vakarą užfiksuota nauja nuošliauža. Nuošliaužą pietvakariniame Gedimino kalno šlaite apie 20 val. užfiksavo TV3 žurnalistas. Pažeistas gana didelis plotas. Ar yra pavojus pačiam kalnui, kol kas neaišku.  Tvirtino, kad pavojaus Gedimino kalnui nėra Dar prieš kelias valandas specialistai tvirtino, kad Gedimino kalno būklė yra stabili.

Ministrų kabinetas skyrė per 26 tūkst. eurų sostinės Gedimino kalno priežiūrai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė Lietuvos nacionaliniam muziejui atseikėti daugiau kaip 26 tūkst. eurų iš valstybės rezervo lėšų. Kaip nurodoma patvirtintame nutarime, asignavimai skirti valstybės lygio ekstremalios situacijos Vilniaus piliavietės teritorijoje padariniams šalinti.

Parinkus rangovą tvarkyti pietvakarinei Gedimino kalno Vilniuje daliai, pinigų atsiskaityti už darbus bus rasta, sako kultūros ministras Simonas Kairys. „Pinigų bus. Pernai diskutuojant dėl šių metų biudžeto, ta aplinkybė buvo įvertinta“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras. Anot jo, šių metų biudžete lėšų Gedimino kalnui tvarkyti nenumatyta, nes tuomet nebuvo nei projekto, nei darbų rangovo. „Iki šiol buvo neaiški konkreti suma, projektas ir kiti dalykai.

Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. Kaip pranešė muziejus, jame veiksianti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ pristatys Lietuvos istoriją ir kultūrą, taip pat supažindins lankytojus su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis. Pagrindiniai Lietuvos istoriją ir kultūrą lėmę veiksniai Pilininko name pristatomi temomis: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Istorijos lūžiai, Pasauliniai saitai, Veidai.

Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia rangovo konkursą, galutiniam pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymui. Planuojama, kad darbai galėtų būti pradėti pavasarį. Skelbiama, kad planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuvedimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūrą ir pamatus.

Pavasarį planuojama pradėti tvarkyti pietrytinę Gedimino kalno dalį Vilniuje. Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo ieško rangovo šiems darbams. „Sklandžiai įvykęs pirkimas leistų jau šį pavasarį pradėti ilgalaikio Gedimino kalno sutvarkymo projekto pirmojo etapo įgyvendinimą“, – teigiama antradienį išplatintame muziejaus pranešime.

Gedimino kalno pietiniame šlaite šią savaitę pradedami prevenciniai stabilizavimo darbai, pirmadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Darbų imtasi nuolatinės šlaitų stebėsenos metu užfiksavus nedidelį grunto įtrūkimą, kuris atsirado dėl rudenį vyravusių lietingų orų.

Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbų projektą baigs rengti įmonė „Hidroterra“, kitų metų pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą, planuojama pirkti naują keltuvą. Apie tai trečiadienį Seimo Kultūros komiteto narius informavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus, kad muziejus nepagrįstai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, pasak direktorės, ji su šia bendrove jau atnaujinta.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusiai įmonei „Hidroterra“ turės sumokėti per 0,5 mln. eurų skolos ir delspinigių, nusprendė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.

Vilniaus apygardos teismui patenkinus buvusio Gedimino kalno projektuotojo UAB „Hidroterra“ ieškinį ir Lietuvos nacionalinį muziejų (LNM) įpareigojus sumokėti už atliktus darbus, kyla grėsmė kalno būklei, įspėja įmonė.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) apskundė teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas buvusio Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusios įmonės „Hidroterra“ ieškinys, o muziejus įpareigotas sumokėti už atliktus darbus. Kaip pirmadienį pranešė įstaiga, Lietuvos apeliacinio teismo bus prašoma ieškinį nagrinėti skubos tvarka. „Manome, kad klausimas buvo per daug sudėtingas, kad jį būtų galima išnagrinėti dar pirmos instancijos teisme.

Lietuvos nacionalinis muziejus ketvirtadienį pranešė pralaimėjęs teisminį ginčą su Gedimino kalno tvarkybos darbų projektą parengti turėjusia „Hidroterra“, tačiau svarsto šį sprendimą skųsti. „Mūsų pozicija, jog Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas yra tik tarpinis ir ne galutinis, – pranešime teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.

Problemiškiausių Gedimino kalno vietų Vilniuje kapitalinis tvarkymas planuojamas pavasarį, šiuo metu projektuotojų pasiūlymai baigiami derinti su institucijomis. Kaip BNS informavo už kalno tvarkymą atsakingas Nacionalinis muziejus, gegužę bendrovei „Maspro“ perėmus darbus iš buvusio rangovo „Hidroterra“, šiuo metu jau baigiami derinti projektiniai pasiūlymai dėl pietrytinės kalno dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pamatų sutvirtinimo.

Dar vis pasitaikančios nuošliaužos nekelia grėsmės Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje stabilumui, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. „Nuošliauža yra ir vizualinė tarša, bet tai nekelia grėsmės pačiam kalno stabilumui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė. „Grėsmės pačiam kalnui nėra. Jo šerdis yra stabili“, – tvirtino ji.

Į Gedimino kalną nuo antradienio patekti galima tik keltuvu. Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, iki pastarosios nuošliaužos buvęs atviras istorinis takas liks uždarytas iki liepos vidurio. Funikulierius iš Senojo arsenalo vidinio kiemo Arsenalo gatvėje lankytojus kelia kasdien nuo 10 iki 20 valandos, keltuvo kaina į abi puses – 2 eurai. Praėjusią savaitę po intensyvaus lietaus kalne vėl nuslinkus nuošliaužai, jis buvo uždarytas lankytojams.

Trečiadienio rytą Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota nuošliauža. Įvykusi paviršinio grunto nuošliauža nekelia grėsmės kalno stabilumui, o avarijos likvidavimo darbai jau yra pradėti. Istorinis takas į Gedimino kalną nuo Vilnios upės pusės kurį laiką bus uždarytas lankytojams, tačiau patekti į jį galima keltuvu iš Senojo arsenalo vidinio kiemo.

Gedimino kalno projektavimo darbus perims bendrovė „Maspro“, šių darbų vertė – 718 tūkst. eurų. Lietuvos nacionalinis muziejus informavo, jog sutartis su tarptautinį konkursą laimėjusia įmone sudaryta gegužės 19-ąją. „Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kalno tvarkymo klausimą ir užtikrino darbų tęstinumą“, – pranešime praėjusią savaitę teigė muziejus.

Lietuvos nacionalinis muziejus skelbia konkursą galimoms naujoms Gedimino kalno nuošliaužoms tvarkyti. Kaip BNS sakė muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas, konkursas galimiems skubiems darbams skelbiamas besibaigiant dabartinei trejų metų sutarčiai su bendrove „Rekreacinė statyba“ – ši bendrovė jau baigė tvarkyti vasarį, po kelerių metų pertraukos, įvykusią nuošliaužą. Pasiūlymų laukiama iki balandžio 11 dienos. Naujos sutarties bendra suma neturėtų viršyti 242 tūkst.

Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė viešąjį pirkimą Gedimino kalno tvarkybos projektavimo darbams užbaigti. Muziejus pranešė ieškantis projektuotojo, galinčio kaip įmanoma greičiau pakoreguoti projektą ir gauti trūkstamą statybos leidimą. Anot pranešimo, tai leis pradėti darbus siekiant užtikrinti Gedimino kalno stabilumą, kuriam kyla grėsmė esant blogoms oro sąlygoms.

Vakarų Lietuvą pastarąsias savaites be gailesčio talžančios audros, lietūs nepasigailėjo ir vieno įspūdingiausių šiame regione kuršių Kartenos piliakalnio (Kretingos r.). Savaitgalį (vasario 19-20 d.) buvo pastebėta didžiulė nuošliauža šio archeologinio paminklo rytiniame šlaite, todėl pirmadienį apžiūrėti piliakalnio vyko delegacija kompetetingų atstovų. Įdomiausia yra tai, kad prie šlaito slinkimo galėjo prisidėti ir... lapės, kurios jame yra išraususios olų tinklą.

Tvarkoma Gedimino kalno nuošliauža pietrytiniame šlaite, kalno būklė toliau intensyviai stebima, penktadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Pasak muziejaus, nuošliaužos, užfiksuotos vasario 7-ąją, tvarkymo darbai pradėti jau po dviejų dienų: pirmiausia nuo pagrindinio tako išvežtas nušliaužęs gruntas, šią savaitę sunkiąja technika išvalomas atitrūkęs paviršinis gruntas pačioje nuošliaužoje. Darbus atlieka įmonė „Rekreacinė statyba“, sudariusi sutartį su muziejumi.

Gedimino kalno šlaitu nudardėjo nuošliauža – vėl. Ir vėl pasigirdo kalbos apie dirvožemyje besikaupiantį vandenį – tarsi tai pirmas lietus Gedimino kalno istorijoje. Juk lydavo ir prieš 10 ir prieš 20 metų, bet šlaitai kažkodėl laikėsi. Kodėl?  Padarykime nedidelę ekskursiją. Vilniečiai galėtų nukreipti žvilgsnį į Trijų Kryžių kalną – šlaitas į Vilnelę dar statesnis nei Gedimino kalno, bet kažkodėl niekas niekur negriūva ir nešliaužia.

Nuošliaužos kartosis iki kol kalnas nebus pilnai sutvarkytas, TV3 Žinių „Dienos komentare“ tvirtino geologas Jonas Satkūnas. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame Gedimino kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža, kuri esą esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, tačiau ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.  Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ geologą J. Satkūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Po penkių metų pertraukos ir milijoninių investicijų tvarkant Gedimino kalno šlaitus – vėl nauja nuošliauža. Kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus tikina, kad dėl to kalti orai. Vis tik specialistai teigia, kad nuošliaužos kenkia tik vizualinei kalno išvaizdai, tačiau ne jo stabilumui. Yra gąsdinančių signalų – vandens kiekis kalne padidėjęs. O tai, esą, gali pridaryti daugiau žalos.

Nuo šalies simboliu tapusio Gedimino kalno ir toliau siunčiami aliarmo signalai. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža. Nors jį prižiūrinti įstaiga ir Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina, kad atsiradusi nuošliauža esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.

Gedimino kalno Vilniuje pietrytiniame šlaite pirmadienį užfiksuota nauja nuošliauža, Lietuvos nacionalinis muziejus sako, kad kalnui grėsmės nėra, tačiau nerima kelia besikaupianti drėgmė. „Gedimino kalno pietrytiniame šlaite po kelias savaites trukusių itin nepalankių orų užfiksuota nuošliauža.

Kol teisme sprendžiamas ginčas dėl Gedimino kalnui tvarkyti reikalingų leidimų, kalno būklė nuolat stebima, atsirandantys plyšiai lopomi, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. „Kalnas nuo 2018 metų turi įdiegtą visą stebėsenos sistemą. Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė. Anot jos, muziejus rezerve laiko 0,5 mln.

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo projekto rengėjai įspėja apie naujas grėsmes, Nacionalinis muziejus tikina nuolat stebintis situaciją ir pasirengęs reaguoti aptikus net ir nedidelių įtrūkimų.

Konfliktas dėl biurokratinių procedūrų tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus ir projektuotojų skandina Gedimino kalno tvarkymą. Ginčas kilo nesutarus, kokie darbai turės būti atlikti: tvarkybos ar statybos. Liūdniausia, kad dėl šių peštynių Lietuva greičiausiai praras dešimt milijonų eurų, skirtų rekonstruoti Gedimino kalną. Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų pabaigos toli gražu nematyti. Darbai visiškai sustojo.

Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projektą parengusi  projektavimo paslaugų įmonė „Hidroterra“ nesutinka su Nacionalinio muziejaus reikalavimais kai kuriuos kalno tvarkymo darbus perkvalifikuoti į statybos. Bendrovė ketvirtadienį taip pat pranešė teikianti 584 tūkst. eurų ieškinį teismui, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.

Lietuvos nacionalinis muziejus siekia nutraukti sutartį su Gedimino kalno ilgalaikių tvarkymo darbų projekto rengėju  – įmone „Hidroterra“ dėl techninių klaidų, bus skelbiamas naujas pirkimas. Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje informavo muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas, projektavimo darbai buvo sustabdyti prieš kelias savaites, tačiau dėl vėlavimų , muziejus greičiausiai praras 10 mln.

Gedimino kalno papėdėje surastas paskutinis nežinomas Vilniaus Žemutinės pilies bokštas – elektrinės tomografijos būdu lokalizuota bokšto vieta. „Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas. Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.

Pavojus iškilo Kernavės piliakalniams. Vieną piliakalnį sudarkė dvi didžiulės žemių nuošliaužos. Kitą sueižėjo pavojingi įtrūkimai. Kernavės rezervato vadovybė skubiai tariasi, kaip gelbėti UNESCO sąraše esančius piliakalnius. O geologijos tarnyba priekaištauja, kad jau prieš metus buvo įspėjusi apie gresiantį pavojų. Pavojus iškilo UNESCO paveldo sąraše esantiems Kernavės piliakalniams. Dvi žemių nuošliaužos sudarkė Gedimino sosto piliakalnį.

Gedimino kalno Vilniuje ilgalaikius tvarkymo darbus planuojama pradėti rugsėjį, penktadienį informavo Lietuvos nacionalinis muziejus. Pasak muziejaus, praėjusių metų pabaigoje bendrovė „Hidroterra“ pabaigė rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektą, juo numatyta darbus vykdyti dviem etapais. Pirmuoju etapu bus tvarkoma pietrytinė kalno dalis.

Šalia Gedimino kalno esančiame Pilininko name atrastas iki šiol nežinomas rūsys. „Mes iki šiol žinojome, kad yra trys rūsiai, kurie buvo naudojami ir anksčiau, bet yra ir ketvirtas rūsys, kuris mums buvo naujiena“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė. Rūsys atrastas pernai metų pabaigoje, kartu su juo atrasti ir iki šiol nežinomi keturi mūriniai tuneliai – įėjimai į rūsius. „Buvo atrasti keturi mūriniai tuneliai – įėjimai į namo rūsius.

Gedimino kalne rasti devynioliktojo amžiaus sukilėlių palaikai sostinės Rasų kapinėse bus iškilmingai palaidoti lapkričio 22-ąją, ketvirtadienį patvirtino Vyriausybė. Iškilmingos ceremonijos metu palaikai bus atgabenti į Vilniaus katedrą, o iš ten bus pervežti į Rasų kapines. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad spalio 8-ąją Vyriausybėje dar vyks išsamus ceremonijos aptarimas.

Gedimino kalne Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai baigė tyrimus, per kuriuos rasta 20 iš 21 sukilėlių palaikų. Kaip BNS informavo muziejus, nepavyko rasti pirmosios 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje vykdytų egzekucijų aukos – sukilėlio kunigo Stanislovo Išoros palaikų. Mokslininkai konstatavo, kad ne visų sukilėlių, kuriems įvykdytos egzekucijos, palaikai buvo užkasti toje pačioje vietoje. Kur galėtų būti S. Išoros palaikai lieka neaišku.

Nacionalinis muziejus skelbia po konkurso sukirtęs ranką su rangovais, kurie žada netrukus paruošti projektą kaip galiausiai sutvarkyti Gedimino kalną. Už daugiau nei du milijonus eurų konkurso laimėtojai žada išsamius tyrimus ir tris variantus, kaip gi byrantį kalną tvarkyti. O jau patys tvarkymo darbai, spėjama, valstybei kainuotų dešimtis milijonų eurų. Prie keltuvo į Gedimino kalną, aplankyti Lietuvos simbolio, lankytojų eilė rikiuojasi nuo pat ryto.

Tebetvarkomo Gedimino kalno būklė išlieka stabili nuo 2018 metų pradžios, tačiau atšaukti ekstremalios situacijos dar neketinama. Tolimesniems kalno tvarkymo darbams gali prireikti maždaug 30 mln. eurų. Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Ingrida Veliutė pažymi, kad šiuo metu Gedimino kano būklė yra gana stabili. „Nuo 2017 metų lapkričio neįvyko nė viena nauja deformacija.

Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė išskirtiniai kadrai: pačiame Vilniaus centre, ant Gedimino kalno užfiksuoti laukiniai kiškiai. Ilgaausiai stačiuose šlaituose laksto vidury dienos. Beveik nekreipdami dėmesio į miesto šurmulį jie skabo žolę. Kiškiai Vilniaus mieste nėra didelė retenybė: juos galima pamatyti parkuose, dažniau naktį ar paryčiais, kai miestas ištuštėjęs. Tačiau vidury dienos pačiame miesto centre baikščius žvėrelius retai pamatysi.

  Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).   Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra teigia kol kas neturinti teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tvarkant Gedimino kalną Vilniuje. Neatlikus kalno inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų nėra galimybių įvertinti atliktų darbų tikslingumo bei tinkamumo ilgalaikėje perspektyvoje, o be to prokuratūra negali įvertinti Gedimino kalno sutvarkymo darbų teisiniu aspektu, teigiama Generalinės prokuratūros BNS perduotame komentare.