Apie tai trečiadienį Seimo Kultūros komiteto narius informavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus, kad muziejus nepagrįstai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, pasak direktorės, ji su šia bendrove jau atnaujinta.
„Sutartis su „Hidoterra“ yra formaliai atnaujinta, gegužės 26 dieną su jais sutartį atnaujinome. Tik dar laukiame iš jų tam tikrų reikiamų dokumentų, kurie paliudytų, kad „Hidroterra“ gali tęsti mūsų projektavimo darbus, gali tęsti sutartį. Gavus dokumentus iš esmės galėtų prasidėti darbai“, – tvirtino R. Kačkutė.
Tuo metu sutartis su bendrove „Maspro“, pernai pavasarį perėmusia projektavimą, bendru sutarimu nutraukta.
Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybės institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus sutartį su šia įmone nutraukė 2021 metais. Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui. Dviejų instancijų teismai konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai.
Pasak R. Kačkutės, jeigu nekils nesklandumų, projektavimo darbai turėtų būti baigti šių metų pabaigoje, o kitų metų pavasarį, prieš tai atlikus viešuosius pirkimus, būtų galima pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą.
Jos teigimu, pirmuoju darbų etapu iki 2027 metų planuojama šį šlaitą sutvirtinti, sutvarkyti Aukštutinės pilies rūmų liekanų pamatus, gynybinės sienos pagrindą ir įrengti naują keltuvą.
Pirminiais skaičiavimais, šiems darbams reikės per 13 mln. eurų.
„Keltuvas eksploatuojamas virš 15 metų, atsarginių dalių jam nebėra ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje, nes tai šveicariškas keltuvas. Prieš pusę metų nusipirkome paskutines dalis, ir dabar kai keltuvas suges, jo nebebus galima pataisyti. Artimiausiu metu gali būti, kad keltuvas į Gedimino kalną nustos veikti“, – trečiadienį sakė R. Kačkutė.
Jos teigimu, naujam keltui pirkti gali reikėti apie 6 mln. eurų.
Išgirdęs šią sumą Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis replikavo, kad už tiek „galima kiekvieną lankytoją rankomis užnešti“.
Įgyvendinus pirmąjį etapą tikimasi iš esmės išspręsti ekstremalią situaciją kalne. Anot muziejaus vadovės, klausimą dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos atšaukimo būtų galima kelti pradėjus antrąjį Gedimino kalno tvarkymo etapą.
Jis numatytas 2027–2032 metais ir apima likusių šlaitų tvirtinimą. Pirminiais skaičiavimas, tam reikės dar maždaug 48 mln. eurų.
R. Kačkutė siūlė Gedimino kalnui tvarkyti parengti investicinį projektą ir finansuoti iš valstybės biudžeto. Dabar dėl teismų nespėta panaudoti 10 mln. eurų, skirtų iš Europos Sąjungos fondų.
„Jos perskirstytos kitiems tikslams“, – sakė muziejaus direktorė.
Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko teigimu, praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė 633 tūkst. eurų spręsti Gedimino kalno problemas. Didžioji dalis šių lėšų – per 0,5 mln. eurų – bus skirta apmokėti „Hidroterrai“ priteistą skolą ir delspinigius.
Kokia suma kitų metų biudžete galėtų būti skirta Gedimino kalnui tvarkyti, kancleris nesiryžo prognozuoti.
R. Kačkutės teigimu, šiuo metu kalno būklė stabili, nes yra sausa.
„Naujausia nuošliauža įvyko pernai birželį. Nuo tada atėjo ramesnis periodas. Žiemą pragyvenome, sakyčiau, labai ramiai. (...) Kalnui grėsmės nekyla, tikimės ir ateityje taip bus. Stebime kalną 24 val. per parą“, – sakė ji.
Vilniaus centre esančio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.
