gamtos ženklai

Šiais metais orai mus stebina savo permainomis, todėl įdomu, kokių gi orų tikėtis likusią vasaros dalį? Gamtos ženklus stebinti ir suprantanti Janina, įsikūrusi Dzūkijoje, atskleidė, ko tikėtis ir kada geriausia imti atostogas, kad spėtume pasimėgauti šiluma. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Janina, moteris tikino, jog tokie permainingi orai tęsis iki pat Žolinių – rugpjūčio 15 dienos.

Jau ilgą laiką besitęsianti žiema ir niūrūs, pilki orai skatina laukti pirmųjų saulės spindulių, žaliuojančių medžių ir  ryškių gamtos spalvų. Kristina gamtos ženklus stebi jau nuo vaikystės ir puikiai supranta, ką jie pranašauja apie būsimus orus.    Moteris stebi gamtą: miškus, paukščius, skruzdėlynus ir pagal tai gali pasakyti, kokie orai laukia.   Kristina sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Rytoj yra ypatinga diena – pirmoji Velykų diena. Tai gražiausia pavasario šventė, kurios metu norisi būti lauke ir džiaugtis saulės spinduliais bei šiltu, pavasariniu vėjeliu. Ši diena dar ypatinga tuo, kad nuo seno žmonės stebėdami gamtos ženklus, galėdavo nuspėti, kokie orai mūsų laukia. Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt atskleidė, į kokius gamtos ženklus reikėtų atkreipti dėmesį pirmąją Velykų dieną.

Artėjantį pavasarį jaučia visi. Ilgėjantis šviesaus paros metas leidžia daugiau laiko leisti gamtoje. Tėveliai džiaugiasi pailgėjusiu šviesaus paros meto, kai dažniau su vaikais galima keliauti į gamtą. Bet ką joje veikti? Ką pastebėti? Kokius ženklus liudijančius artėjantį pavasarį galima nesunkiai pastebėti ir parodyti vaikams? Vaikai tikisi, kad suaugusieji gali įminti visas gamtos paslaptis. Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę.

Jau ilgą laiką besitęsianti žiema ir niūrūs, pilki orai skatina laukti pirmųjų saulės spindulių, žaliuojančių medžių ir  ryškių gamtos spalvų. Kristina gamtos ženklus stebi jau nuo vaikystės ir puikiai supranta, ką jie pranašauja apie būsimus orus. Moteris stebi gamtą: miškus, paukščius, skruzdėlynus ir pagal tai gali pasakyti, kokie orai laukia.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Grabnyčios, dar vadinamos Perkūno diena. Šią dieną senoliai ne tik melsdavosi Perkūnui, bet ir imdavosi būrimų bei stebėdavo orus, pagal kuriuos spręsdavo, kokie orai laukia. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Sausio 25 dieną Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Pauliaus atsivertimo diena, dar vadinama pusiaužiemiu ar kirmėline. Šią dieną protėviai atidžiai stebėdavo gamtos ženklus, kurie išduodavo, kokie orai laukia. Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais, mato kiekvieną pokytį ir tik joje gali atsipalaiduoti – stebi miškus, paukščius, skruzdėlynus, žemės drėgmę, kaip išsprogsta pirmieji žiedai. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kada galima tikėtis orų atšilimo ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.

Kaip pastebi etnologas Libertas Klimka, gruodis – pats tamsiausias metų mėnuo. „Saulutė retsykiais švysteli pažeme ir nusidriekia ilgi pamėkšliški šešėliai. Dažni vėjai, tačiau sniego dar nedaug: 30–70 mm.

Šiandien Lietuvoje – ypatinga diena. Gruodžio 13-ąją minima šv. Liucijos, dar vadinama Šviesos diena. Ji ypatinga ne tik savo prasme, bet ir tuo, kad protėviai nuo šios dienos imdavosi spėti, kokie orai laukia visus ateinančius metus – stebėkite šiuos ženklus. Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv.

Nedaugelis žino, kad gruodžio mėnesį protėviai spėdavo, kokie orai laukia ne tik žiemą, bet ir visus metus. Sužinokite, ką jie išduoda. Meteo.lt socialiniuose tinkluose pasidalino senolių spėjimais apie gruodį ir visų ateinančių metų orus. Orų spėjimai pagal gruodžio orus Pasirodo, senoliai pagal gruodžio mėnesio orus spėdavo ne tik tai, kokie bus žiemos orai – pagal tai jie spręsdavo, kokie bus visi ateinantys metai.

Artėja ypatinga diena – gruodžio 13-ąją bus minima šv. Liucijos, dar vadinama Šviesos diena. Nuo šios dienos protėviai stebėdavo gamtą ir spėdavo, kokie orai bus visais metų mėnesiais. Šiuo metu lietuviai nuo seno pradėdavo švęsti žiemos saulėgrįžą (tiksliai ta diena būna gruodžio 21 – 22 d). Šią dieną jau būdavo laukiama saulės sugrįžtant. Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su šv. Liucijos varduvėmis. Pasakojama, kad šv. Liucija (lot.

Rytoj, lapkričio 22 dieną, Lietuvoje bus minima neeilinė, šventosios Cecilijos diena. Ji taip pat vadinama muzikantų diena, tad pasižymi tam tikrais papročiais, kuriuos ne vienas jau pamiršęs. Europoje šventoji Cecilija buvo laikoma vargonininkų, instrumentų gamintojų, muzikantų, dainininkų ir poetų globėja. Išskirtinė diena šv. Cecilijos garbei Lietuvoje, sprendžiant iš nebuvimo su šia bažnytinio kalendoriaus diena susijusių prietarų, tikėjimų, nebuvo liaudyje populiari.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais, mato kiekvieną pokytį ir tik joje gali atsipalaiduoti – stebi miškus, paukščius, skruzdėlynus, žemės drėgmę, kaip išsprogsta pirmieji žiedai. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kokių orų galima tikėtis ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.   Moteris sako, kad dažnai stebi skruzdėlynus ir pagal juos sprendžia, kokie gali būti tolimesni orai.

Šiandien, rugsėjo 29-ą dieną yra minima Šv. Mykolo diena. Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir auksiniu rudeniu arba bobų vasara. „Visgi Mykolinės yra ir vėjo dienos šventė, kuomet žmonės tikrindavo kokia žiemą jų laukia”, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.  Mykolo diena ypatinga tuo, kad ryte patikrinus vėjo kryptį, galima nuspėti ateinančius žiemos orus.

Šiandien bažnytiniame kalendoriuje minima šv. Mato diena, kuri rodo, kad jau pasibaigė vasara ir metas ruoštis šaltesniam metų laikui. „Liaudiški papročiai ir tradicijos pamini šią dieną, yra sakoma „nuo švento Mataušo ir vanduo ataušo“, tai reiškia, kad nebegalima maudytis, nes tai jau pavojinga sveikatai, galima peršalti“, – apie Šv. Mato dieną pasakoja profesorius Libertas Klimka.

Socialiniame tinkle „Twitter“ latvių gamtos ženklų žinovas Vilis Bukšas pasidalino savo prognozėmis, kokia bus artėjanti žiema. Pasak vyro, žiema bus šilta, tačiau lietinga.  Štai tokią išvadą Viliui Bukšui padėjo padaryti tam tikri gamtos ženklai, kuriuos vyras stebėjo visą vasarą ir rudens pradžioje.  „Rugpjūčio 24 d. buvo šv. Baltramiejaus diena. Pirmieji nauji pumpurai ir žiedai ant varnalėšų pasirodė likus trims dienoms iki šios šventės.

Dzūkijos krašte, Marcinkonyse, gyvenanti Janina Janušauskienė nuo vaikystės stebi gamtos ženklus, kurie leidžia nuspėti būsimus orus. Į moterį neretai kreipiasi ir kiti, norėdami pasitikslinti, kokių gamtos išdaigų galima tikėtis. Apie tai, koks ruduo laukia lietuvių, Janina sutiko pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais.  Kartu su Janina Janušauskiene telefonu susiskambinome jai grybaujant Dzūkijos miškuose.

Rugpjūčio 24 d. daugelyje Lietuvos regionų minima šv. Baltramiejaus diena, su kuria, kaip teigiama, iš Lietuvos išskrenda gandrai. Ši diena taip pat praneša ir apie artėjantį rudenį, jo orus.  Profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad sulig šv. Baltramiejaus diena išskrenda ne tik gandrai, tačiau ir pastebimai sutrumpėja dienos, o svarbiausi vasaros darbai jau būna nudirbti.

Rugpjūčio 10-ąją minima Paskutinioji perkūno diena, vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su šv. Lauryno varduvėmis. Profesorius, etnologas Libertas Klimka sako – tai pirmoji šventė su rudens užuominomis.  Perkūnas protėviams buvo itin svarbus – jis globodavo šiltąjį metų pusperiodį, o štai nuo rugpjūčio 10 dienos jo jėgos ima silpti.

Vakar minėta septynių brolių miegančių diena leido pranašauti, ar į Lietuvą pagaliau atslinks lietus. Kaip pastebi etnologas, profesorius Libertas Klimka, panašu, kad sausi orai tęsis ir antroje vasaros pusėje.  Sakoma, kad jeigu per septynių brolių miegančių dieną palyja, lis septynias dienas arba lietingas periodas tęsis net septynias savaites. Tačiau lietus šalies neskalavo – greičiausiai, sausas periodas tęsis ir toliau.  „Ten, kur buvau, nelijo visiškai.

Prasidėjusi vasara neleidžia atsipūsti – pliskina kaitri saulė, o taip reikiamo lietaus vis nesulaukiame. Etnologo, profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, sulauksime lengvo lietaus, tačiau juo galės džiaugtis ne visi.  L. Klimka turi džiugią žinią – sulauksime bent kiek lietaus, tiesa, dar porą dienų nusimato sausos ir saulėtos. Vis tik, net palijus labai džiaugtis nebus kuo, nes šiemet gamta krečia išdaigas.  „Deja, lietus bus ne visur ir negausus, nes naktys šaltos.

Šiandien minima trečioji Sekminių diena. Etnologas prof. Libertas Klimka teigia, kad šiandieną geriau nesiimti jokių rimtų lauko darbų, mat kitaip, kaip buvo tikima anksčiau, vasarą iškritusi kruša gali nuniokoti visą derlių. Etnologas, gamtos ženklų stebėtojas prof. Libertas Klimka pasakoja, kad Sekminės – katalikams privaloma šventė, kuri yra trečioji po Kalėdų bei Velykų.

Paskutinį pavasario mėnesį žmonės mini dvi kilnojamąsias bažnytines šventes – Šeštines ir Sekmines. Tačiau, anot gamtos ženklų žinovo, etnologo prof. Liberto Klimkos, per šias dienas anksčiau žmonės taip pat žvalgydavosi ir į gamtos ženklus, kad galėtų nuspėti būsimus orus. Šeštinės yra minimos atsižvelgus pagal Velykų laiką – tarp gegužės 4 ir birželio 2 d. Įdomu tai, kad anksčiau šios dienos būdavo vadintos Kryžiaus dienomis. Šiemet Šeštinės buvo minimos gegužės 21 dieną.

Šiandien yra minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena. Etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka sako, kad anksčiau gaisrai būdavo didžiulė bėda Lietuvoje, todėl nieko keisto, kad ieškodami pagalbos žmonės likimą perdavė į sergėtojo rankas. Pasidalinti šios dienos išskirtinumu bei žinia, kokių orų galime tikėtis, etnologas sutiko ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Kelias dienas džiuginę kone vasariškai šilti orai, panašu, baigiasi – etnologas, profesorius Libertas Klimka pastebi, kad nusimato nemažai kritulių, tačiau yra ir gera žinia – kuo gausesni krituliai, tuo mažesnė tikimybė, kad užklups šalnos. Šiandieną, balandžio 25-ąją – Daržų diena, po šalies krikšto sutapatinta su šv. Morkaus švente. Tai – daržo sėjos pradžios metas. „Sakydavo, kad jau laikas pradėti rūpintis daržais. Bet, matyt, senovėje tai buvo su mitologija susijusi diena.

Kovo 10-oji – 40-ties paukščių diena. Ši diena taip vadinama neatsitiktinai – apytikriai tiek rūšių paukščių išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o pavasarį pradeda sugrįžti į Lietuvą. Senoliai laukdavo sugrįžtančių paukščių ir šią dieną spėdavo, kokie orai laukia. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pažymi, kad protėviams, ypač besiverčiantiems žemės ūkiu, paukščių sugrįžimas buvo svarbus – jie praneša apie sugrįžtantį pavasarį.

Vos prasidėjus kovo mėnesiui, visi jau laukia šiltų, pavasariškų orų. Tačiau jų, panašu, dar teks palūkėti, nes pavasaris ateiti neskubės. Daugelis kovo mėnesio švenčių pavadintos paukščių vardais. Kovo 4-ąją minima varnėnų diena, o kovo 10-ąją minėsime 40-ties paukščių dieną, o bažnytiniame kalendoriuje ši diena prilyginama 40 kankinių dienai.

Šiandien – kalendorinės žiemos pabaiga, o kovo 1 diena žymi kalendorinio pavasario pradžią. Nors gamta pamažu rodo, kad artėja pavasaris, jis neskuba pasirodyti. Vis dėlto, senoliai pirmąsias keturias kovo dienas stebėdavo orus ir spėdavo, kokie orai lydės visais keturiais metų laikais. Kovo pirmoji diena atspindėdavo, koks bus pavasaris, antroji – vasarą, trečioji – rudenį, o ketvirtoji parodo, ko tikėtis žiemą.

Už lango čiulbantys paukšteliai ir pamažu iš žiemos užmigdytos žemės lendantys pirmieji žibuoklių žiedeliai primena, kad kalendorinės žiemos dienų liko visai mažai. Nors dažniausiai tikimės greitu metu sugrįžtant šiltų ir gaivių pavasario orų, tačiau gamtos ženklus stebintis Libertas Klimka sako turintis liūdnų žinių – pavasaris atplauks dar negreitai. Vienas pirmųjų paukščių, kuris pavasarį sugrįžta atgal į gimtinę iš šiltųjų kraštų yra vieversėlis.

Ne daug kas žino, kad vasario 2 dieną yra minima Perkūno diena. Teigiama, kad ši šventė, dar kitaip vadinama Grabnyčiomis, žymi antrąjį gamtos žingsnį link pavasario. Šią dieną, taip pat kaip ir per pusiaužiemį, verta atkreipti dėmesį į gamtos siunčiamus ženklus. Etnologas prof. Libertas Klimka teigia, kad šie padės nuspėti ateities orus. „Kaimo žmonės jau kadaise bus pastebėję, kad antrajam metų mėnesiui stojus, keičiasi vyraujančio vėjo kryptis.

Kalendoriuje sausio 25-oji žymi pusiaužiemį. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad ši diena parodo, kokių orų galime tikėtis likusią žiemą bei pavasarį. Gamtos ženklus stebintis vyras pasakė, į ką šiandieną reikėtų atkreipti dėmesį. Senų senovėje žmonės laukdavo žiemos vidurio, kad galėtų tą dieną nuspėti būsimus orus ir planuoti į ateitį darbus. Teigiama, kad pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.

Šiandieną minima ypatinga diena – saulėgrįžos šventės pabaiga, kitaip žinoma kaip Trijų Karalių diena. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad saulėgrįžos šventė truko lygiai 12 dienų ir per šį laiką prisidėjo tiek pat minučių šviesaus paros laiko. Kuo įdomi Trijų Karalių diena ir kokių orų galime tikėtis, etnologas sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Šiandien – trumpiausia metų diena, kitaip vadinama saulėgrįža. Jau šį savaitgalį švęsime šv. Kalėdas, kurios yra ne tik kūdikėlio Jėzaus gimimo diena, tačiau ir saulės sugrįžimo šventė, kuri žymi ilgėsiančių dienų pradžią. Kuo ypatingas šis laikotarpis ir kokių orų galime tikėtis per šventes sutiko pasidalinti etnologas, gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Saulėgrįžos šventės – žiemos ir vasaros dalija kalendorių į dvi dalis.

Gruodžio 13-ąją minima itin graži diena – Šviesos diena, atkeliavus krikščionybei sutapatinta su Šv. Liucijos diena. Ji žymėjo ne tik tikrąjį didžiųjų žiemos švenčių laukimą, nuo šios dienos ik Šv. Kalėdų senoliai spėdavo ateinančių metų orus. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šviesos diena sureikšminta ne šiaip sau, o Šv. Liucijos dieną mini daugelis Baltijos jūros skalaujamų valstybių.

Lapkričio 30-ąją minima Šv. Andriejaus diena, dar vadinama Saulės grįžtuvių laukimo pradžia, jau nuo seno laikyta pirmąja žiemos švente, tad senoliams buvo itin svarbi. Be to, įžengiama ir į adventą, rimties, susikaupimo metą. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakojo, kad Šv. Andriejaus, lietuvių dažniau vadinto Andriumi, diena protėvių buvo labai sureikšminta, tai tarsi slenkstis į ramybės laikotarpį. „Sako, kad Šv.

Lapkričio 11 dieną minima Šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šv. Martyno diena yra paskutinė rudens šventė, paskutinioji rudens diena. Po jos prasideda priešžiemis, kuris dažniausiai tęsiasi iki Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios.

Lapkričio 3-oji – Šv. Huberto arba kitaip žinoma Medžiotojų diena. Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad nors ši šventė nėra tradicinė mūsų krašto diena, tačiau šiuo laikotarpiu medžiotojų dienos nepamiršdavo paminėti ir lietuviai. Be to, vyras atskleidė, kokių orų galime tikėtis lapkritį ir į kokius gamtos ženklus reikės atkreipti dėmesį kitą savaitę, norint sužinoti, ko tikėtis per Kalėdas. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad Šv. Huberto dieną švęsdavo labiau dvarininkai, kadangi Šv.

Šiemet ruduo nedžiugina saule ir šiltomis dienomis – staiga karščius pakeitė vėsa ir lietus, kurio kuo toliau, tuo bus daugiau, sako gamtos ženklus stebinti ir pažįstanti Janina, įsikūrusi Marcinkonyse, Varėnos rajone. Staiga atvėsus orams, daugelis ėmė laukti bobų vasaros. Ji, kaip sako Janina, ateis, tačiau tęsis neilgai. O ir likę du rudens mėnesiai bus itin rudeniški, su rūkais ir šalnomis.

Rytoj, rugsėjo 21-ąją, minima kalendorinė bobų vasara. Tai laikotarpis, pasižymintis gerais orais, primenančiais jau prabėgusį šiltąjį sezoną. Vis tik, etnologas, profesorius Libertas Klimka sako, kad šiemet bobų vasara šiltomis dienomis gali nenudžiuginti. Nuo seno rugsėjo 21 diena būdavo laikoma bobų vasaros pradžia ir dažniausiai trukdavo iki rugsėjo 29 dienos, tačiau etnologas pabrėžia – nėra aiškaus ir apibrėžto laiko, kada šis laikotarpis prasideda ir baigiasi.

Rytoj, liepos 20-ąją, senoliai minėdavo Perkūno dieną, kuri, į Lietuvą atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su Šv. Elijaus debesų valdytojo diena. Senovėje Perkūnas buvo itin svarbi mitinė būtybė, tačiau ir šiandieną nevertėtų pamiršti jo svarbos, juk visuomet laukiame pirmojo griaustinio, kuris praneša apie ateinantį šiltąjį sezoną, o, be to, jis gali išduoti ir artėjančius orus.

Marcinkonyse gyvenanti Janina Janušauskienė gamtos siunčiamos ženklus ėmė stebėti dar vaikystėje. Moteris įsitikinusi, kad pati gamta parodo, kokie laukia artėjantys orai. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams dzūkė sutiko papasakoti, kokia vasara mūsų laukia šiemet. Pasak Janinos Janušauskienės, vasara bus itin permaininga. Moters teigimu, dažniau sulauksime vėjuotų dienų. „Vasara bus labai permaininga. Karštis, kuris bus, nebus toks kaip įprasta. Bus šaltas vėjas.

Prabėgus šešioms savaitėms po šv. Velykų, minima kita graži šventė – Šeštinės. Nors tai bažnytinė šventė, etnologas Libertas Klimka pabrėžia, kad čia netrūksta ir kaimiškų tradicijų, kai kurias jų galėtume pritaikyti ir šiandieną, o kai kurios nustebina. Etnologas, profesorius L. Klimka pasakoja, kad anksčiau ši diena kartais vadinta ir Kregždžių diena, mat šios panašiu laiku sugrįždavo iš šiltų kraštų, ant savo sparnų parnešdamos šilumą.

Sulig kiekviena diena vis labiau artėjant vasarai, dažnas pasvajoja apie šiltas jos dienas, puikius orus, kuomet kūną glosto šilto vėjo prisilietimai. Vis dėlto, net ir žaliuojant medžiams bei besiskleidžiant gėlėms, gali tekti nusiminti, sužinojus, kad šių metų vasara, tikėtina, jog nebus panaši į tokią, kokią turėjome pastaruosius kelis metus.

Nuo senų senovės mūsų protėviai orus spėdavo atsižvelgdami į gamtą, o ypač svarbios buvo didžiosios metų šventės. Šie stebėjimai pritaikomi ir šiandien, o jų rezultatai ganėtinai tikslūs. Tad kada galime tikėtis sulaukti šilumos bei ką gamta rodo apie tolimesnius orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.

Įsibėgėjant kovo mėnesiui, orai išties lepina – jau kelias savaites, diena iš dienos, kasdien lepina saulė ir šilti orai. Nors kartais vėjas neleidžia pasidžiaugti šiluma, o naktys vis dar šaltos, tačiau neįmanoma nuneigti, jog už lango jau tikras pavasaris. Kovo mėnuo jau persirito į antrąją pusę ir daugelis jau ima galvoti apie vieną gražiausių pavasario švenčių – Velykas bei kokie orai laukia, kad galėtų imtis įvairiausių susigalvotų veiklų.

Vis dažniau iš už debesų išlenda saulutė ir atrodo, kad jau tuoj prasidės pavasaris, tačiau Varėnos rajone, Marcinkonių kaime gyvenanti Janina Janušauskienė, suprantanti gamtos ženklus, ragina nepaslėpti šiltų drabužių ir neapsigauti, už lango išvydus saulę. Koks pavasaris mūsų laukia, ar greitai galėsime pasidžiaugti šiluma, o gal priešingai, Janina papasakojo naujienų portalui tv3.lt, o jos pastebėjimai daugelio tikrai nenudžiugins.

Šiandien, sausio 25-ą dieną, yra Pusiaužiemis. Sakoma, kad pagal šios dienos orus galima nuspėti kada sulauksime pavasario. Apie tai kalbėjomės su profesoriumi etnologu Libertu Klimka. Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop.

Nuo senovės protėviai gruodžio 13-ąją minėjo Šviesos dieną – ši ne tik reiškė, jog vakarai jau nebetrumpėja bei jau galima laukti grįžtančios saulės, bet ir leido nuspėti visų metų orus stebint gamtos ženklus. Etnologas, profesorius Libertas Klimka priduria, jog į Lietuvą atkeliavus krikščionybei Šviesos diena sutapatinta su Šv. Liucijos diena, tačiau ši šventoji ir buvo šviesos bei tyrumo simbolis.