Štai tokią išvadą Viliui Bukšui padėjo padaryti tam tikri gamtos ženklai, kuriuos vyras stebėjo visą vasarą ir rudens pradžioje.
„Rugpjūčio 24 d. buvo šv. Baltramiejaus diena. Pirmieji nauji pumpurai ir žiedai ant varnalėšų pasirodė likus trims dienoms iki šios šventės.
Visai kaip ir lygiai prieš metus, 2022 m. Toks požymis leidžia prognozuoti, kad žiema bus kupina kritulių ir atšilimų“, – teigia jis.
Be to, pasak latvių gamtos ženklų stebėtojo, nustatyti tokią prognozę leido ir žydintys gluosniai.
„Kaip ir prieš metus, taip ir šiemet, baigiantis kalendorinei vasarai, rugpjūčio 25 dieną pasirodė pirmieji gluosnių pumpurai ir žiedai.
Šio gamtos ženklo prasmę paaiškina vienas prietaras: „Jei vasaros pabaigoje ant gluosnių pasirodo žiedai, galima tikėtis lėtos ir švelnios žiemos.“
Gandrų diena
Šv. Baltramiejaus dieną orus Lietuvoje stebėjo ir etnologas, gamtos ženklų žinovas profesorius Libertas Klimka. Su šia diena minimas ir gandrų išskridimas į šiltuosius kraštus.
Profesorius Libertas Klimka anksčiau pasakojo, kad sulig šv. Baltramiejaus diena išskrenda ne tik gandrai, tačiau ir pastebimai sutrumpėja dienos, o svarbiausi vasaros darbai jau būna nudirbti.
„Manoma, kad atsisveikinimo su gandrais diena užbaigdavo vieną metų rato laiko tarpsnį, kuris senovėje buvo reikšmingas sudarant žemdirbiškąjį kalendorių, paremtą gamtos reiškiniais.
Juk sakoma: „Lyg Baltramiejaus bręsta, po Baltramiejaus vysta“. Iš to, tikėtina, kilęs ir gandro kaip ypatingo paukščio Lietuvoje išaukštinimas“, – pasakojo etnologas.
Pasak pašnekovo, Dzūkijoje merginos netgi mėgdavo pasiburti, ar iškeliaudamas gandras „neišneš“ jų dalios.
„Savo ateitį spėdavo taip: kur nors rugių ražienose iškas duobutę ir stebės, kas joje po dienos ar kitos atsiras. Jei vorelis tinklą ten nuaus – ištekės už turčiaus, jei skruzdėlytė ropinės – už varguolio, o jei varlę – nevertėjo net prasidėti su tais burtais…“, – juokėsi prof. L. Klimka.
Įdomu tai, kad po šios dienos neišskridę palieka tik sužaloti ar ligoti paukščiai.
Šv. Baltramiejaus dieną stebėjo būsimus orus
Senovėje sakydavo, kad nuo rugpjūčio 24 dienos naktys būna vėsios, todėl virš vandens telkinių rytmečiais draikosi rūko tumulai. Nuo šv. Baltramiejaus nebegirdėti ir varlių kurkimas:
„Dievas varlei užrakina dantis nuo šv. Baltramiejaus. Sakmė pasakoja, kad varlė norėjusi visus žiemkenčių grūdus, beriamus į dirvą, sušlamšti, tad Dievas ir nubaudęs ją už godumą. Taip primenama, kad jau laikas ruoštis svarbių svarbiausiam rudens darbui – rugių sėjai.“
Be to, profesorius tąkart priminė, kad būtent tą dieną būna pranašiški orai, leidžiantys nuspėti, kokio rudens tikėtis.
Jeigu lyja lietus – ruduo bus šlapias, tačiau tai jokiu būdu nėra blogas ženklas.
„Šiaip jau artimiausių dienų orus vasarą padėdavo atspėti gandras: jei neša snape lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei žagarą ar kokį virbą – lauk vėtros. Jei stovi ant vienos kojos – rytoj bus giedra. Todėl ir palyginama – „mandras kaip gandras“. Jei rugpjūčio 24-ąją oras gražus, galima tikėtis sauso rudens“, – paaiškino gamtos ženklus, kuriuos būtina stebėti etnologas.
