Vasario mėnesį, saulėtomis dienomis galime išgirsti intensyviai giedančios didžiosios zylės giesmę. Zyles vaikai dažnai gerai pažįsta, bet ar jie atkreipia dėmesį, kad gruodžio mėnesį šie paukščiai buvo tylūs? Toks paukščio elgesio pokytis yra vienas pirmųjų pavasario pranašų.
Kitas įsimintinas ir naujas miško garsas yra genio skleidžiamas intensyvus tarškimas, ištisa tanki kalimo serija – trrrrr. Tai tuoktuvių ritualo dalis. Garsas išgaunamas geniui tankiai snapu tarškinant į sausą šaką.
Tetervinai, kurtiniai taip pat kelia triukšmą tuoktuvių metu, bet jų arti žmogaus neišgirsime. Atkreipkime dėmesį į genio tarškinimą. Paaiškinkime kad tai ne šiaip triukšmas, o paukščių bendravimo, draugystės išraiška.
Šiuo metus verta atkreipti dėmesį į varninius paukščius. Kranklys jau taiso lizdą ir peri vaikus. Neseniai man teko matyti skrendantį kranklį su šaka snape. Jei paukščiai taiso lizdus, akivaizdu – jau kone pavasaris.
Kitas dabar dažniau pastebimas varninis paukštis yra kovas. Jų būriai gerai matomi skraidantys virš miestų ir gyvenviečių. Tai pavasarinės paukščių migracijos ženklas. Kovai artimi migrantai. Toli neskrenda, todėl jau dabar yra tokie aktyvūs. Grįžta kovai, greitai sugrįš ir varnėnai.
Apie žvėris
Vasario mėnesį gamtoje gausu gyvūnų maitinimosi žymių. Apžiūrėkite pamiškėse augančias laukines obelis. Dažnai jų šakelės yra apkramtytos stirnų ir pilkųjų kiškių. Tai yra vieta sustoti ir papasakoti kaip keičiasi žvėrelių mityba žiemą ir pavasarį.
Žiemą kiškiai ir stirnos minta medžių žieve ir šakelėmis. Tik kai išsprogsta pirmi žolių ir medelių pumpurai ir pasirodo lapeliai, gyvūnai gali maitintis įvairesniu maistu. Gyvūnai prie to pripratę, bet vis tiek sveikiau, jei žolelės ir lapeliai sužaliuos greičiau.
Antra žiemos pusė yra geras laikas pasikalbėti, kad po ilgo varginančio šalto sezono gyvūnai gali jaustis pavargę ir nusilpę. Dabar, vasario mėnesį, galima ir verta juos papildomai pamaitinti. Nereikia berti maisto bet kur.
Taip stirna jo neras. Reikia surasti vietą, kur gausu stirnų guolių, kur daug pripėduota. Stirnos pėdsaką lengvai pažinsite pagal mažytę kanopėlę. Suradę tokią vietą ant žemės galite paberti miežių, kviečių arba avižų kruopų arba jų dribsnių dribsnių.
Tai tos pačios mūsų pusryčių košėms skirtos gaminti kruopos ir dribsniai. Sausoje vietoje, nuvalę sniegą vienu kartu papilkite ne daugiau kaip vieną kilogramą šio maisto. Laukite ir stebėkite, ar stirnos maistą surado. Jei pašarą stirnos suėdė, galima jo paberti papildomai.
Nepaprasta ir puiku, jei žinote netoliese esant kokį nors urvų. Nesistebėkite, barsukas nėra retas gyvūnas, jų urvų žinau įvairiose vietose arti žmogaus namų. Įdomu tai, kad barsukas pusę žiemos tikrai miega.
Bet dabar prie olos jau yra matomų jo veiklos žymių. Tai išpurentas gruntas ir jame atsispaudę pėdsakai. Guoliai yra valomi po žiemos miego, ruošiantis, švarinantis pavasariui. Ateiti prie urvo ir jį trumpai apžiūrėti nėra pavojinga.
Svarbu to nedaryti dažnai. Nereikia varginti žvėrelio, kuris be abejonės lankytojų klausosi urvo kameroje po žeme. Noriu tikėti, kad gamtos mokytojai turi laiko ir žino nors vieną urvą, kurį vaikams gali parodyti.
Apie augalus
Pirmas augalas, kuris pavasarį pražys ryškiais žiedais yra žalčialunkis. Kol jo nematyti, galima planuoti išvyką į vietą, kur jis gali augti. Žalčialukiai mėgsta augti upokščių pakrantėse, o tai yra nuostabiausios miško vietos pavasarį. Svarbu neskinkite, nelieskite jų. Augalai labai nuodingi. Ryškius violetinius žiedus be abejo atpažinsite ir būsite nustebinti.
Kol kas miške dabar matome vyriškuosius lazdynų, baltalksnių ir juodalksnių žiedus – žirginėlius. Bendrai augalai dar labai apsnūdę ir daug gyvybės ženklų nerodo. Galima aptikti netikėtų išimčių – anomalijų. Aš sausio mėnesį ekskursijos Kuršių nerijoje metu radau man nežinomos rūšies našlaitę.
Linkiu surasti laiko maloniai kelionei ir įsimintinai pamokai gamtoje.
Autorius: Raimundas Ereminas
