L. Klimka pasakoja, kad Trijų Karalių šventė Europoje žinoma dar nuo XII amžiaus, kai iš Italijos į Kelną Vokietijoje buvo perkeltos trijų legendinių išminčių, aplankiusių Betliejuje gimusį kūdikėlį Kristų, relikvijos:
„Krikščionybės rytinė atšaka – stačiatikiai – laiko šią dieną Jėzaus Kristaus krikšto sukaktuvėmis. Lietuvoje papročiai klostėsi panašiai kaip ir kitose žemdirbių tautose. Žinoma, būta ir savitumų, be to, istorijos tėkmė juos formavo, keitė, dilino.“
Pasak etnologo, liaudiški Trijų Karalių šventės papročiai būdavo ir yra smagūs. Pavyzdžiui, po kaimą vaikščiodavo trys jauni vyrai, vilkėdami tarsi „karališkus“ rūbus, užsidėję blizgučiais papuoštas karūnas, prisiklijavę linų pluošto ar avikailio barzdas.
„Vienas jų būtinai turėjo būti „juodaodis“, suodinais skruostais. Tris Karalius veda Angelas, nešantis rankoje Betliejaus žvaigždę. Toji dažniausiai nupinta iš šiaudų, papuošta kokiais blizgančiais ar spalvotais popieriukais.
Karaliai, aplankę kiekvieną sodybą, šventinta kreida užrašo ant durų staktos tris raides ir tris kryželius K+M+B+. Tariama, kad taip yra pažymimi karalių vardai – Kasparas, Merkelis, Baltazaras. O išties, tos raidės viduramžiais reikšdavo lotyniškos frazės „Telaimina Kristus šią buveinę“ santrumpą“, – paaiškina L. Klimka.
Skirtingi papročiai Lietuvos regionuose
Paženklinti namų duris ar kitas vietas – labai sena tradicija. Tačiau kitaip nei kryželių piešimas, žvaigždės nešimo paprotys atsirado kur kas vėliau – iš to, kuomet per saulėgrįžos šventę po kaimus buvo nešiojamas saulės atvaizdas:
„Dar įdomu, kad tokioje mažoje Lietuvoje papročiai labai įvairuoja, kiekvienas etnografinis regionas vis savaip šventes pažymėdavo. Žemaičių „karaliai“ karūnas nusipindavo iš šiaudų, dar pasipuošdavo perpetinėmis juostomis, rankose turėdavo krivules.
Žvaigždę su skambučiais nešdavo baltai pasirėdęs vaikutis. Užėję į trobą, persirengėliai pagieda šventas giesmes, o toliau, jei šeimininkai neskuba pavaišinti, užtraukia ir kokią talalinę. Vaikams „karaliai“ turėdavo saldainių, tad būdavo labai laukiami.
Aukštaičių „karaliai“ vilkėdavo kailiniais: vieno ilgų ilgiausi, antro – puskailiniai, trečio – išvirkšti. Per juosmenį ir pečius ryšėdavo margas juostas, o kartoninės karūnos būdavo išrašytos kryželiais. Angeliuko žvaigždė būdavusi su įtaisyta žvakele. Kai kuriose vietovėse susidarydavo visas persirengėlių pulkas: Tris Karalius lydėdavo kareiviai, visų priekyje eidavo Pranašas, o gale – velniukas.“
O štai Suvalkijoje karaliai dažniausiai keliaudavo raiti. Anot etnologo, šeimininkas karaliaus šio bei to paklausinėdavo, laukdamas protingo ir sąmojingo atsakymo bei tik tuomet juos apdovanodavo tolimesnei kelionei.
„Vilniaus krašte su trimis karaliais eidavusi ir karalienė. Visų rūbai skirtingi: vienas baltais, kitas juodais, trečias margais, karalienė su plačiausia skraiste. Jų palydovais būdavę Dievo Motina, šv. Juozapas, Giltinė, velniukas.
Dar prisidėdavęs ir Krivių Krivaitis. Jis būdavo pasirėdęs tautiniais drabužiais, su žynio krivule rankoje, sakydavęs patriotines prakalbas. Persirengėliai ateidavę ir į sostinės viešąsias įstaigas“, – priduria nusišypsodamas pašnekovas.
Orus išduodantys gamtos ženklai
Pasidalinęs Trijų Karalių šventės įdomybėmis, etnologas sutiko apžvelgti ir kokių orų galime tikėtis, stebėdami gamtos ženklus.
Pašnekovas juokavo, kad šiuo metu negali daug ko pasakyti, kadangi dienas leidžia ne gamtoje, o sostinėje.
„Girdėjau, kad atskridusios buvo jau ir pilkosios žąsys iš Šiaurės. Šis požymis rodo galimas orų permainas, tačiau netrukus vis tiek sulauksime šiltų dienų“, – dalinasi įžvalga L. Klimka.
Nors meteorologai pranašauja itin vėsų savaitgalį, šalčius, tačiau gamtos ženklus stebintis pašnekovas tikina, kad šalčiai ilgai neužsibus.
Be to, visai neseniai socialiniuose tinkluose žmonės dalinosi pastebėję per sniegą vaikštančius barsukus. Paklausus, ką toks ženklas galėtų reikšti, etnologas šypsosi:
„Matyt barsukams buvo per didelis šilumos kontrastas ir +15 laipsnių šilumos savaitgalį privertė juos išlįsti.
Iš tiesų sakoma, kad barsukai pirmą kartą išlenda per pusiaužiemį, kuris yra sausio 25 dieną. Per šią dieną apskritai yra spėjama ateities orų prognozė, žiūrima, kokio pavasario bus galima tikėtis.“
