gamtininkas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „gamtininkas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „gamtininkas“.
Pamačiusi, ką genys padarė name, trakiškė Dalia negalėjo patikėti: įspėja visus
Trakuose gyvenančios Dalios namo siena tapo netikėtu gamtos invazijos taikiniu. Sienoje atsiradusią skylę, kuri iš pradžių kėlė nuostabą ir nerimą, pasirodo, iškirto ne kas kitas, o genys.
Moteris tv3.lt naujienų portalui sako, kad genys jau kurį laiką atakuoja šalia esančius kaimynus, kuriems ėmė iškirtinėti klinkerines plyteles.
Iškirto skylę name
„O štai vakar jis nusižiūrėjo mūsų namą. Namas naujos statybos, nesenas, naujai padarytas dekoras. Iškalė tikrai nemažą skylę.
Vaizdelis miške pribloškė akmeniškį: „Nesu matęs nieko panašaus“
Akmeniškis Alius Lizdenis užfiksavo nedažnai pastebimą reiškinį – ant sniego ropojančią rupūžę. Žmonėms iškilo klausimas: ar normalu, jog šiuo metų laiku, kai kurie miško gyventojai nebijo šalčių ir atsikelia iš žiemos miego?
Alius pasakoja, kad prasidėjus elniu ragų metimo sezonui, jo pomėgis – vaikštinėti po miškus ir ieškoti numestų ragų.
Sužinoję, kas naktį vaikščiojo prie namų, kauniečiai nustėro: suprato tik ryte
Kauniečių namų kieme buvo apsilankęs neeilinis svečias – nors sniege buvo matyti tik pėdsakai, kėlę klausimų, kas užsuko į svečius, gamtininkas mano, kad kieme apsilankė Lietuvoje saugomas gyvūnas – ūdra.
Naujienų portalui tv3.lt kaunietė atsiuntė namų kieme užfiksuotų gyvūnėlio pėdsakų nuotraukas. Pamatyti pėdsakai sukėlė klausimą – koks gyvūnas užsuko į svečius?
Aplankė netikėtas svečias
Nuotraukose matyti, kad sniege įspausti maždaug 10 centimetrų ilgio pėdsakai.
Gamtos anomalijos Lietuvoje stebina: tokį vaizdą pamatysi retai
Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.
Natalijos rastas grybas užminė mįslę: paaiškino, kas tai
Lietuvos gamta grybautojus apdovanoja ne tik gardžiais valgomais grybais, bet ir įdomiai atrodančiais radiniais. Išėjusi į mišką Natalija aptiko įspūdingą, baltos spalvos ir tarsi krauju besisunkiantį grybą.
Grybautojų grupėje nuotrauka pasidalinusi moteris pasidžiaugė, kad pavyko aptikti šį neįprastai atrodantį grybą.
Vaizdai iš apleisto lauko šalia Vilniaus gniaužia kvapą: tapo traukos objektu
Šalia Riešės, Vilniaus rajone, žmonės gali gėrėtis raudona žydinčia aguonų jūra. Pro šalį važiuojantys net stabteli, kad galėtų pasigrožėti įspūdingais, atrodytų, nesibaigiančio gėlių lauko vaizdais ir, žinoma, jame nusifotografuoti.
Neapsakomo grožio aguonų ir rugiagėlių laukas džiugina ir šalia jo gyvenantį Tadą. Vyras pasakoja, kad gėlių laukas tapęs tikru traukos objektu
„Kitur nemačiau tikrai, bet, na, čia tai įspūdingai, iš tikrųjų, atrodo. Tas laukas tai čia fainas.
Gyventojus gąsdina neįprastas reiškinys: medžius apspito galybė kirmėlių
Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų.
Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą.
Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.
Viename urvyne šalia Kaišiadorių – ir lapės, ir usūriniai šūnys, ir barsukai: „Ruošiasi žiemos miegui“
Miškuose įrengtos gamtininkų kameros vis dažniau leidžia pasigrožėti gyvūnų įpročiais. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai užfiksavo, kad viename urvyne įsikūrė net trijų rūšių atstovai: lapės, usūriniai šunys ir barsukai. Pastarieji jau gerokai įmitę, ruošiasi žiemos miegui.
Sujudimą prie urvyno miške šalia Kaišiadorių užfiksavo Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovų įrengtos kameros.
Šį grybą laiko aukso gysla: gamtininkas pasakė, kur jo ieškoti
Vakarų Europoje vis labiau populiarėja savo vaistinėmis savybėmis pasižymintis juodasis beržo grybas. Gamtininkas Almantas Kulbis tikina, kad nors grybas ir populiarus, tačiau norint jį rasti Lietuvoje, teks gerai paplušėti. Kuo jis yra ypatingas ir kur reikėtų jo ieškoti, mikologas sutiko papasakoti ir naujienų portalo tv3.lt žurnalistams.
Šį grybą lietuviai laiko aukso gysla: ekspertas išdavė, ar jis tikrai toks vertingas
Į miškus plūstantys grybautojai džiaugiasi ne tik pilnomis pintinėmis voveraičių ar baravykų, bet ir stebisi radę įdomesnių grybų. Vienas iš tokių daugeliui mažai girdėtų, bet sveikuolių ypač dažnai ieškomų grybų, yra paprastoji poniabudė. Kai kurie žmonės tiki, kad šis grybas gali padėti įveikti įvairius negalavimus ar net sunkias ligas, tačiau gamtininkas Almantas Kulbis neskuba pritarti tokiam požiūriui.
REKLAMA
REKLAMA
Įspėja skubančius į miškus: už šio daikto naudojimą – bauda
Jau visai netrukus į Lietuvos miškus sugūžės uogautojai, kurie ieškos mėlynių uogų. Kai kurie šias uogas renka savam naudojimui, o kiti – pardavimo tikslais. Visgi, prieš vykstant į miškus verta prisiminti, kad Lietuvoje šias uogas galima rinkti tik rankomis, be jokių pagalbinių prietaisų. Už neteisėtą uogų rinkimą, pavyzdžiui, šukomis, gresia ir numatytos baudos. Kodėl toks būdas vertinamas prieštaringai, sutiko papasakoti gamtininkas Almantas Kulbis.
Šiukštu miške nerinkite šių grybų: gamtininkas paaiškino, kodėl neverta to daryti
Prasidėjus vasarai, Lietuvą užplūdo ne tik šilti orai, tačiau ir netikėti radiniai įvairiausiose pakelėse. Socialinio tinklo „Facebook“ grybautojų grupėse pradėjo plisti nuotraukos, kuriose – žmonių užfiksuoti lepšiai, baravykai. Dauguma jų stebisi faktu, kad vasaros pradžioje atsirado rudeniniai grybai. Tačiau tokios naujienos gamtininkui Almantui Kulbiui nėra netikėtos.
Pamačiusi vaizdą savo kieme kretingiškė neteko žado: skubiai įspėja kitus
Savo kieme kretingiškė Jūratė Matiejauskienė pro namų langus pamačiusi ežiuką, net negalėjo pagalvoti, kuo baigsis visa istorija. Išbėgusi anūkams nufotografuoti netikėto svečio, moteris tapo tikra gelbėjimo operacijos įvykio liudininke. Dabar, susidūrusi su laimingai pasibaigusia nelaime, Jūratė įspėti nori ir kitus, kuriai taip pat būti atsargesniems, paantrina ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Vitaminų bombos: gamtininkai pataria, kokių augalų prisirinkti dabar ir kaip juos vartoti
Pavasaris vis labiau džiugina, o dažno organizmas dar apsnūdęs. Tad vieni kavos daugiau geria ar maisto papildų griebiasi, kiti daugiau juda. O gamtininkai pataria ir natūraliomis žolelėmis pasistiprinti, kurių jau dabar stiebiasi devynios galybės.
Kai kurios tikros vitaminų bombos. Tik svarbu saikas ir žinios, kad vietoje naudingų augalų neprisirinktumėte kenksmingų.
Žiemą lietuvius namuose atakuoja vapsvos: paaiškino, kodėl taip nutinka
Vapsvos – vabzdžiai, kurie be galo svarbūs gamtai, tačiau vasaros metu, poilsiaudami ir krimsdami saldžius ledus jų vaikomės visais įmanomais būdais. Tačiau pasirodo, šie vabzdžiai lietuvius puola ne tik šiltuoju, tačiau ir šaltuoju žiemos sezonu.
Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ įmonės rinkodaros vadovė Eglė Krasilnikovienė pasakoja, kad žmonės dėl vapsvų skambina ir prašo pagalbos ne tik vasarą, tačiau ir žiemą.
„Gavome iš klientų užklausą gruodį, kad Lazdijų rajone namus puola vapsvos.
Žiemą Lietuvos gamta pateikė neįtikėtiną pokštą: per pusnis šuoliuoja varlės
Daugumai lietuvių pastarosiomis savaitėmis nerimą kelia iš žiemos miego pabudę ir tarp sniego pusnių pasirodę gyvūnai – barsukas, ežys ir kiti miško žvėreliai. Tačiau tv3.lt portalo skaitytoją nustebino ilgakojų varlių pasirodymas, kurios netikėtai pasirodžiusios ant balto sniego surengė šokavimo pasirodymą.
Varlės, kaip ir dauguma kitų gyvūnu žiemos metu sau ramiai snaudžia ir laukia pasirodančios šilumos pavasarį, kuomet galės išlysti iš savo žiemaviečių ir pradėti neršti.
Kazlų Rūdoje užfiksavo pribloškiantį vaizdą: išvysti tokį gyvūną pasiseka retam
Smulkaus sudėjimo, balto kailiuko ir labai judrus medžioklinis žvėrelis žebenkštis – retai gamtoje pastebimas žmogaus. Užfiksuoti žiemos metu baltą žebenkštį pavyko ir portalo skaitytojai Astai (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas), kuri iš pradžių pamanė, kad tai – retai matomas Lietuvoje šermuonėlis. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškino, kaip šiuos du giminingus žvėris galima atskirti ir kodėl jų neverta baimintis.
Pajūryje užpultas Reginijus skubiai įspėja kitus: „Tris kartus įsibėgėjo ir atakavo“
Nors šernų atakos retas reiškinys, tačiau jų, pasirodo, pasitaiko. Taip nutiko Reginijui, kuris vaikštinėdamas Juodkrantėje, šalia Raganų kalno buvo užpultas dviejų šernų. Gamtininkas Marius Čepulis paaiškino, kodėl taip galėjo nutikti ir kaip elgtis, kuomet kelią pastoja šernai.
Savo patirtimi Reginijus Raškevičius pasidalino „Facebook“ socialinio tinklo grupėje „Mūsų Neringa“. „Facebook“ įraše vyras rašė:
„Turėjome siaubingą patirtį.
Lietuvos miškuose auga įspūdingi grybai: gamtininkas paaiškino, kas tai
Lietuviai vis dažniau traukia į miškus ir ieško ten savo laimikių – grybų. Grybautojai renka gerai pažįstamus grybus, tačiau nepraleidžia progos pasidairyti, koks grožis auga po jų kojomis. Vienas įdomesnių Lietuvos miškuose augančių grybų stebina savo išvaizda, nes yra violetinis.
Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad Lietuvos miškuose galima pamatyti įvairių įstabių grybų, kurie stebina savo išvaizda.
Garsaus lietuvio gamtininko dukra žengia tėčio pėdomis: išpildė seną svajonę
„Tėvai nuo mažumės skatino domėtis ir gerbti gamtą – nuo mažo voriuko balkone iki laukinių gyvūnų. Būdama maža sakydavau: kai užaugsiu, saugosiu gamtą“, – apie savo vaikystės patirtis pasakoja gamtininko Selemono Paltanavičiaus dukra Saulė. Jos svajonės ir norai išsipildė, Saulė tapo gamtininke, gyvena Meksikoje ir kaip tėtis rašo knygas.
Paaiškėjo, kam skirta Valdo Adamkaus premija
Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginė premija skirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“.
Juo M. Survila atkreipė visuomenės dėmesį į būtinybę išsaugoti neeksploatuojamus miškus.
Laureato teigimu, lietuviai turi dar tikrai unikalių ir vertingų miško lopinėlių, kuriuos norėtųsi išsaugoti.
„Studijų metais galvodavau – kaip būtų gerai, kad miškų situacija Lietuvoje pagerėtų. Pastaruosius penkerius metus galvoju – kad tik nepablogėtų.
Kauniečiai prisijungė prie amerikiečių iniciatyvos – leidosi į unikalią pramogą
Kauniečiai pirmą kartą mieste tyrinėjo paslaptingą naktinių vabzdžių pasaulį. Jie tapo ir pirmaisiais Lietuvoje prisidėjusiais prie unikalios amerikiečių iniciatyvos būtent šią savaitę stebėti naktinius drugius ir duomenimis dalytis su mokslininkais.
Ekspertas sukritikavo dažną grybautojų įprotį: jauskite saiką
Pastarųjų dienų oras džiugina ne tik lietaus išsiilgusius miškus, bet ir grybautojus. Miškuose randama vis daugiau grybų ir nepatyrę grybautojai kartais susiduria su problema, kaip atskirti valgomus grybus. Gamtininkas Almantas Kulbis ragina per daug nepasiduoti grybavimo metu užplūstančiam azartui ir rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate.
Europos tautos mikologų sąlyginai yra susiskirstytos į mikofobines, nemėgstančias grybų, ir mikofilines, mėgstančias grybus ir grybauti, tautas.
Gamtininkai mato anomaliją – dėl visko kalta sausa, kaitri vasara
Vos įpusėjo birželis, o štai už langų jau žydi medumi kvepiančios liepos. Gamtininkai tai vadina anomalija, mat šis medis turėtų žydėti anksčiausiai po Joninių, bet geriausia jam žiedus skleisti liepos mėnesį. Tiesa, nors medžiai apsipylė žiedais, bitininkai guodžiasi, kad rinkti medų bitėms per karšta, o ir žiedadulkės dėl drėgmės stokos sunkiau pasiekiamos, tad liepų medaus gali būti mažiau. Gamtininkas sako, kad liepų žiedai išsiskleidė net trimis savaitėmis anksčiau nei turėtų.
Lietuviams yra ko panikuoti: gamtos pokštų kaina – neįtikėtina
Gamta mėgsta pokštus. Dalis daržininkų mėgėjų šiemet liks be savo užsiaugintų bulvių. Kai prieš savaitę svilino 30 laipsnių karštis, praėjusios nakties šalnos žmonėms tapo tikru siurprizu. Be šalnų, dar gąsdina ir sausros. Visgi gamtininkų birželio šalnos nė kiek nestebina. Nors ūkininkai dievagojasi tokių gamtos pokštų sako neregėję gal dešimtmetį, pasak gamtininkų, tai natūralus dėsnis. „Birželio 5-10 d. visada laukit šalnų.
Prisiminumų knygoje – sudėtingas gamtininko gyvenimo kelias
Istorinių asmenybių gyvenimu ir jų nuveiktais darbais besidomintieji turėtų suklusti – Panevėžio kraštotyros muziejuje platinama knyga apie mokytoją, entomologą Valerijoną Straševičių. Leidinyje ,,Valerijonas Straševičius (1885–1968) ir jo vabzdžių kolekcija“ aprašomas gamtininko gyvenimas ir darbinė veikla, pateikiamas surinktos vabzdžių kolekcijos sąrašas bei piešiniai. Knyga parengta gamtininkės Vidos Giedriminės iniciatyva, sudaryta ir išleista Povilo Ivinskio ir Jolantos Rimšaitės lėšomis.
Migruojantis žvėris jūsų automobilį gali palaikyti varžovu
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vairuotojai įspėjami dėl laukinių žvėrių migracijos piko – spalio ir lapkričio mėnesiais jų migracija bus pati intensyviausia. Gamtininkai sako, kad laukinių žvėrių derėtų pasisaugoti: dabar vyksta stambiųjų kanopinių žvėrių ruja, kurios metu jie yra kur kas mažiau atsargūs ir gali elgtis neadekvačiai.
Gamtininkas: neplanuokite atostogų per bobų vasarą
Vadinamosios bobų vasaros dar neturėjome, tačiau ji dar gali pasirodyti spalio mėnesį, LRT.lt sako klimatologas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arūnas Bukantis. Savo ruožtu vienas garsiausių šalies gamtininkų Ričardas Kazlauskas iš savo ilgametės patirties tvirtina, kad pasitikėti bobų vasara ir planuoti per ją atostogas neverta. „Gana šilti orai laikėsi iki rugsėjo 10-12 d., o po to oras atvėso. Be abejo, dar nebuvo šiemet bobų vasaros.