Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad Lietuvos miškuose galima pamatyti įvairių įstabių grybų, kurie stebina savo išvaizda.
Galima pamatyti Lietuvoje
Lietuvoje galima aptikti violetinį nuosėdį, kurio lotyniškas pavadinimas Cortinarius violaceus – šis grybas nėra itin retas, jį galima pamatyti šalies miškuose, tačiau vertėtų pasaugoti ir pasigrožėjus nerauti, o palikti augti.
„Violetinis nuosėdis apyretis, pavadinkim, grybas. Geriausia jo neliesti, nevalgyti, nes yra įvairių panašių violetinio atspalvio kitų grybų“, – pataria A. Kulbis.
Šis grybas nėra nuodingas, nors jo išvaizda išties apgaulinga. Atrodo, tokios neįtikėtinos išvaizdos grybas turėtų būti nevalgomas, tačiau gamtininkas patikina, kad patyrusiems grybautojams šių grybų galima paragauti, nuo to nieko nenutiks, bet nepiktnaudžiaukite.
„Jeigu jau tikrai grybautojas yra patyręs, įsitikinęs, nieko neatsitiks, jeigu vieną grybą paragaus. Bet iš viso, mano nuomone, tų grybų geriau tokių, kurių yra nedaug, kurie yra retesni miške, neimti, tegul jie auga, tegul puošia gamtą“, – kalbėjo gamtininkas.
Geriausia palikti kaip miško papuošalą
Violetinis nuosėdis išsiskiria violetine spalva, jo kepurėlės skersmuo siekia 6-15 centimetrų. Kotas siekia iki 12 centimetrų, yra padengtas aksomiškais plaušeliais. Grybas yra švelnaus skonio ir kvapo ir primena kedro riešutus. O ir didelės maistinės vertės violetinis nuosėdis neturi.
Vis dėlto, A. Kulbis pataria neeksperimentuoti – yra daug panašių violetinio atspalvio grybų, kurie nebūtinai yra nuodingi, tačiau atsarga šiuo atveju gėdos tikrai nedaro. Kadangi grybas išskirtinės išvaizdos, geriausia jį palikti miške kaip papuošalą, kad atėję į mišką galėtumėte pasigrožėti ne tik jūs, bet ir kiti:
„Turbūt tokiais atvejais nepasisotinsime, geriausia palikti kaip miško papuošalą, kad tokie grybai būtų vieni iš rudeninio miško grožybių. Be to, yra švelniai violetinių grybų įvairovė. Yra violetinis nuosėdis, bet būna kartais šviesiai violetinių grybų ir ten jau prasideda painiava, nes jų, palyginus, daug rūšių yra.“
Keistos išvaizdos radinys
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė apie dar vieną išvaizda ne tik grybautojus, bet ir gamtininkus stebinantį grybą. Jiems nebūdinga tradicinė, įprasta grybo išvaizda: kotas, kepurėlė, lakšteliai. Pasak gamtininko Almanto Kulbio, tokių grybų mūsų grybijoje yra gana nemažai ir jie pamatomi greta kitų grybų. Kraujuojantis dyglutėlis – ne išimtis.
Skaitytoja Daiva, kurios rasti grybai matomi nuotraukoje, juos pamatė Švedijoje, Stokholmo apylinkėse, tačiau gamtininkas sako, kad šie grybai randami ir Lietuvoje. Dažniausiai pasitaikanti rūšis vadinama Hydnellum peckii, kraujuojantis dyglutėlis: „Ši rūšis nėra labai reta, bet ir nėra dažna. Tai jautrūs pokyčiams grybai, todėl turi nykimo tendenciją.“
Grybo savybės
Anot A. Kulbio, dyglutiniams grybams būdingas vaisinis sluoksnis sudarytas ne iš lakštelių ar vamzdelių, bet iš dygliukų: „Tarp jų yra ir valgomų grybų, pavyzdžiui, žvynadygliai. Šiti grybai yra gana dažni pušynuose ir žmonės juos renka, o jaunus naudoja maistui.“ Gamtininkas sako, kad žmones šis grybas stebina lašeliais, kurie panašūs į kraują: „Tokias savybes turi rudasis arba kraujuojantis dyglutėlis. Jaunoje stadijoje šios abi rūšys yra ganėtinai panašios. Yra ir daugiau dyglutėlių rūšių, bet joms jau nebūdingi kraujo lašeliai.“ Pašnekovas sako, kad grybai nėra nuodingi ir juos galima atskirti paragavus. Kraujuojantis dyglutėlis – itin kartus nevalgomas grybas. Rudasis dyglutėlis mažiau kartus ir jo skonis bei kvapas primena miltus. „Kai grybai užauga, tai rudasis dyglutėlis būna tamsios spalvos, o kraujuojantis būna šiek tiek šviesesnis. Abu šie grybai susiję su spygliuočiais, kraujuojantį dyglutėlį randame dažniau eglynuose. Jie plačiai paplitę pasaulyje ir auga ne tik Europos žemyne, bet ir Amerikoje, ten su vietinėmis spygliuočių rūšimis sudaro mikorizę“, – pasakoja gamtininkas.
Įdomūs pavadinimai
A. Kulbis sako, kad šių grybų angliški ir amerikietiški pavadinimai labai įdomūs: „Pavyzdžiui, kraujuojantis dantis, ledai, plakta grietinėlė su avietėmis. Tokie pavadinimai, kurie galbūt skamba visai patraukliai, bet iš tikrųjų, kaip ir minėjau, grybas yra kartaus skonio. Dar viena įdomi savybė, kad visi dyglutėliai turi dažinių savybių ir buvo plačiai naudojami siūlams ir audiniams dažyti. Iš jų galima išgauti gana plačią gamą dažų.“ Gamtininkas įspėja, kad visi dyglutiniai grybai – nykstantys, todėl nėra dažnas radinys mūsų miškuose. A. Kulbis pataria, radus tokį grybą palikti, nerauti, nufotografuoti. Jeigu labai smalsu, galima mažą grybo gabalėlį paragauti, bet geriausia jį palikti gamtoje.
