Vienoje populiariausių „Facebook“ socialinio tinklo grupių, jungiančių grybautojus, netyla kalbos apie randamus miške augančius rudeninius grybus. Žmonės vis stebisi, kad lepšių ir baravykų sezonas prasidėjo taip anksti.
Socialinio tinklo vartotojas Marijus po vienu grupės įrašu pasidalino nuotrauka, kurioje matyti lepšis. Vyras rašė, kad grybą rado jo ūkvedys, kuris visai netikėtai pastėjo augantį grybą šalia vieno kliento sodybos. Marijus pasakojo, kad ne vieną grybą ūkvedžiui Simui pavyko rasti šalia Dūrių ežero, Molėtų rajone.
Visai neseniai grybautojų grupėje sklido ir kalbos, kad vasarą baravykai neauga, tačiau pasirodo, kad jų galima aptikti net ir birželio pradžioje. Baravykų nuotraukomis šioje socialinio tinklo grupėje dalinosi ir netoli Maišiagalos gyvenanti moteris.
Pasiteiravus, ar toks reiškinys normalus, jog rudeniniai grybai nusprendė išdygti pavasarį, gamtininkas sako, kad ir pačiam savo akimis visai neseniai teko pamatyti viename Vilniaus Justiniškių rajone esančiame vaikų darželyje užaugusį lepšį:
„Nėra labai unikalus fenomenas rasti lepšį arba baravyką tokiu metu, kadangi grybai, jeigu pažvelgsime į jų vaisiakūnių auginimo kiekius, panašiai išsidėsto nuo pat dabar iki vėlyvo rudens.
Tai apibūdinti gali ir kreivės arba bangos pavyzdys. Šiuo metu ši banga yra žemiausiame lygmenyje, o vėliau tik kils ir daugiausiai grybų galėsime rasti rugpjūčio, rugsėjo ar net spalio mėnesiais ir paskui kreivė vėl leisis.“
Gamtininko pastebėjimai
Pasak mikologo A. Kulbio, šiuo metu grybai yra dar tik piko pradžioje, tačiau žmonės jau dabar skuba į miškus ir ieško šių gėrybių.
„Mikologijos klasikas, habilituotas mokslų daktaras Vincentas Urbonas yra labai gražiai aprašęs tokį ankstyvą grybautojų antplūdį į miškus. Pasak jo, nereikėtų grybams lipti ant galvos, kadangi šiuo metu grybiena tik tvirtėja, vystosi ir kaupia jėgas vaisiakūnių derliui, kuris bus pastebimas vėliau.
Lipimas grybams ant galvos gali jiems labai pakenkti, nes yra išmindoma žemė, jos paklotė. Dabar reikėtų užtikrinti, kad susigertų drėgmė ir galėtų stiprėti grybiena. Todėl patartina visiems grybautojams nepulti rinkti pirmųjų grybų, tačiau radus einant pakeliui, tikrai nieko neatsitiks, jeigu įsidėsite sau į krepšį“, – nusišypso A. Kulbis.
Be to, vis dar galima rasti augančių ir ankstyvo pavasario grybų, pavyzdžiui, bobausių, briedžiukus arba pavasarines baltekles:
„Šiemet yra užsitęsės briedžiukų sezonas, kadangi vis dar matau, kaip socialiniuose tinkluose pažįstami gamtininkai dalinasi jo nuotraukomis. Žinoma, jų yra ne tiek daug, kiek buvo pernai, tačiau dar tikrai galima rasti.
Be to, šiemet nors ir pats netyrinėjau, bet kolegos minėjo, kad retų pavasarinių grybų buvo galima aptikti taip pat mažiau nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, šiemet paprastojo taukiaus buvo kiek mažiau nei pernai. Vis dėlto, pavasarinių balteklių teko pastebėti visai nemažai, todėl man atrodo, kad jų šiemet buvo ganėtinai daug.“
Vasaros pabaigoje turėtų pasirodyti ir gausesnis baravykų derlius, kadangi šiuo metu galima aptikti tik vieną ankstyvą baravykų rūšį.
„Šių grybų augimas priklauso nuo drėgmės ir šilumos, tad jeigu šie du faktoriai bus, galėsime tikėtis gausesnio baravykų derliaus. Kaip žinia, kartais baravykai nusprendžia neaugti, tačiau taip dažniausiai nutinka tada, kai žemė yra labai sausa“, – teigia mikologas.
Miškuose ar pievose taip pat galima rasti augančių ir nevalgomų grybų, kuriuos visuomenėje žmonės vadina šungrybiais. Gamtininkas Almantas Kulbis teigia, kad jeigu tokia drėgmė, kuri yra dabar, išliks, tai visai greitu metu bus galima pastebėti didesnę grybų įvairovę.
„Sakoma, kad grybai pradeda dygti po lietaus, tai čia po drėgmės ir šilumos savaitės galime pastebėti gausesnį jų augimą, tačiau piko, kuomet galėsime valgyti įprastus grybus, dar reikės šiek tiek palaukti“, – priduria jis.
