gamta

Paskutinis žiemos mėnuo atneš naujovių į televizijos ekranus. TV3 televizija kartu su prodiuserine kompanija „Videometra“ nuo vasario 3 dienos žiūrovams pasiūlys naują lietuvišką serialą „Kelias namo“. „Serialas bus kaip niekad artimas gamtai ir ekologijai. Turime pagaliau įsidurti ta rakštimi“, – tvirtino serialo prodiuserė Jurga Klimaitė-Riebling. Jai pritarė ir Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, sakydamas, kad jo supratimu – tai pirmas tokio pobūdžio serialas Lietuvoje.

Taip, Pusiaužiemis čia pat. Iš didžiosios raidės jo vardą rašome todėl, kad jis - vienas toks metuose. Mes jį vadiname švente, ir visai pelnytai: kas dar gali būti svarbiau už padovanotą tikėjimą pavasariu? Dabar galime manyti, kad prabėgus dešimčiai dienų po kalendorinio žiemos vidurio išauštantis Pusiaužiemis mūsų protėvių buvo “atrastas" ne šiaip sau - čia pat vasaris, paskutinis žiemos mėnuo, ir ieškoti dar vėlesnio žiemos pusiaujo būtų tiesiog neteisinga.

Negera, nepatogu, nejauku, kai gražiame gamtos kampelyje po nevalyvų iškylautojų pasisvečiavimo aptinkame paliktas šiukšles, maisto atliekas, laužo liekanas, aplaužytus želdinius. Apie tą vietelę, paverstą „gyvenamąja aplinka“, savaime susidaro slogus įspūdis, kitąkart čia apsilankyti potraukio nebelieka. Iš kur ir kada radosi žodžių gyvenamoji aplinka darinys, vargu ar kas beprisimena, tačiau jis taip paplito ir prigijo mūsų žodyne, kad baigia išstumti žodį gamta.

Netikėtai užėjus tokiai sniegingai žiemai, gyventojai susirūpino miškuose tūnojančiais žvėreliais ir paukščiais. Tačiau gamtininkas Selemonas PALTANAVIČIUS įspėja, kad norėdami padėti alkstantiems miško gyvūnams, turime tai daryti kasdien iki pat pavasario, o ne kartą per metus. „Situacija iš tikro gana sudėtinga, – sako gamtininkas. – Puikiai suprantu žmonių rūpestį, nes tokiomis sunkiomis sąlygomis daug gyvūnų žūsta.

Neįtikėtinas šaltis ir potvyniai, nuošliaužos ir uraganai, žemės drebėjimas ir iš dangaus krintantys negyvi paukščiai – taip senųjų ir naujųjų metų sandūroje su žmonija “pasisveikino„ gamta. Šiuo metu vasariškais orais turėję mėgautis australai išgyvena tvaną. Žaliasis žemynas jau yra apsemtas tiek, kad į potvynio užlietą teritoriją tilptų Vokietija ir Prancūzija kartu. Didžiulio potvynio Australijos rytuose aukų skaičius išaugo iki 8 žmonių.

Žemės drebėjimas Haityje, potvyniai Pakistane ir Kinijoje – 2010-ieji pasižymėjo gamtos stichijų, kurių aukomis tapo 295 tūkst. žmonių, gausa. Gamtinės nelaimės pernai taip pat pridarė 130 mlrd. dolerių nuostolių, praneša naujienų agentūra AFP.

Po smarkių liūčių iš krantų išsiliejus upėms po vandeniu atsidūrė kai kurie Pietų Ispanijos regionai. Antradienį buvo užlietas 40 tūkst. gyventojų turintis Esichos miestas netoli Sevilijos. Ugniagesiai ir specialieji armijos daliniai į saugias vietas evakavo dešimtis gyventojų. Čia ištvino Chenilo upė. Miesto mero Juano Wico duomenimis, Chenilos vanduo pasiekė aukščiausią lygį istorijoje - 7,30 metro. Tarnybos audros pavojų paskelbė vakarinei Andalūzijos regiono daliai.

Susigūžusios, snapus plunksnose paslėpusios gulbės viename kelių dešimčių paukščių būryje tupi ant Žuvinto ežero ledo gylės. Paukščiai niekur nesitraukia ir visai nejuda, nebent ko sunerimę pakelia galvas, apsidairo, vienas kitas suplasnoja sparnais ir vėl susigūžia. Baigiant užsitraukti paskutinėms properšoms, gulbės dar skraidė virš Žuvinto nuo vieno ežero galo prie kito, bet dabar tik snausdamos laukia, bene kas pasikeis.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas rodo, kad ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 proc. apklaustųjų, tačiau vartoja retai, dažniausiai 2-3 kartus per savaitę (37,2 proc.), o likusieji - dar rečiau. Statistiškai reikšmingai dažniau ekologiškus produktus vartoja jaunesnio amžiaus ir didesnes pajamas gaunantys, taip pat aukštojo bei profesinio išsilavinimo respondentai.

Lietuvoje kilęs straipsnių ir reportažų vajui apie nuodus maiste mane pykdo. Žmonės nuolat tikisi, kad viską už juos padarys kiti. Kaip jie nesupranta, kad rūpintis savo sveikata pirmiausia privalo patys? Kaip galima kasmet bet kur išmetant tonas senos buitinės technikos tikėtis, kad lietuviška morkytė ar kiauliena nebus užteršta sunkiaisiais metalais ir toksinėm medžiagom? Savaitgalį pas mane atvažiavęs anūkas Marius jau žino ką veiksime. Sėsime į automobilį ir važiuosime į pamiškę.

Lapkričio vidury esame nuėję taip toli į rudenį, kad negalime įsivaizduoti kitokių vaizdų, kitokių orų ir ilgos, saulėtos dienos. Tiesa, saulutė dar gali sugrįžti, ridinėtis netoli horizonto ir nutvieksti žemę geltona rudens spalva. Tačiau net įvykus tokiam mažam stebuklui žinosime, kad jis - labai trumpas, kad rytoj diena bus dar trumpesnė, o visą naktį gali lyti lietus ar kristi šlapios snaigės. Rudens drėgmė visai kitokia nei pavasario.

Gamtos stichijų padaromi nuostoliai šį šimtmetį gerokai išaugs, rodo atitinkama studija. Iki 2100-ųjų jie gali patrigubėti iki 185 mlrd. dolerių per metus, rodo Jungtinių Tautų (JT) ir Pasaulio banko tyrimas. Pagrindinė to priežastis buvo gyventojų ir statinių skaičiaus didėjimas pasiturinčiuose regionuose. „Kadangi žmonės tampa turtingesni, jie daugiau praranda", - sakė tyrimo autorius Apurva Sanghi.

Ar gali egzistuoti ekologiškas, taupus, nekenksmingas aplinkai daugiabutis, atitinkantis skirtingų tautų – lietuvių, vokiečių, danų ir lenkų gyvenimo filosofiją? Šiandien tai jau ne fantazija, o realus projektas, bendrai kuriamas šių šalių architektų, inžinierių ir konstruktorių. Ieškojo sąlyčio taškų Vargu ar kas dar abejoja, kad ateitis priklauso aplinką tausojantiems ir alternatyvią energiją naudojantiems pastatams, kurių visame pasaulyje iškyla vis daugiau ir įvairesnių.

Ekologinės architektūros klausimais konsultuojantis architektas Artūras Imbrasas sako, kad Lietuvoje ekologinių pastatų dar nėra. Ekologinius statinius projektuojantis, bendradarbiaujantis su „Wawa“ biuru Izraelyje, turinčiu JAV ir Izraelio „žaliųjų“ projektų plėtojimo sertifikatus, A. Imbrasas tikina, jog ekologinės sąvokos yra vartojamos klaidingai. „Visos kalbos apie šiaudinių namų ir pasyviųjų namų ekologiškumą yra tikras burbulas. Gal juose sveika gyventi, bet tai tikrai nėra ekologija.

Gamtoje gyvenantys delfinai, naudodamiesi savo uodegomis, išmoksta vaikščioti vandens paviršiumi, teigia biologai. Dėl savo žaismingumo vertinami žinduoliai šį savo įgūdį lavina tiesiog šiaip sau, teigia Banginių ir delfinų išsaugojimo draugija Australijoje, rašo telegraph.co.uk. Delfinų vaikščiojimas ant uodegos neatlieka jokios praktinės funkcijos, jis lyginamas su žmonių šokiais.

Kai spaliui lieka tik viena savaitė, pamatome, kad gamta labai pasikeitė. Žinoma, mes ne visada turime laiko stebėti apie mus besisukantį pasaulį, dažnai nematome jo formų ir spalvų, ką jau kalbėti apie jų kitimą. Gali būti, kad vieną dieną pamatysime, jog jų neliko, jog gamta yra visai kitokia. Gal tai įvyks net šiandien... Šių metų spaliui negalėtume rasti nė vieno priekaišto: jis buvo ir tebėra labai malonus ir mielas mėnuo.

Kokia stipri gali būti aplinkos įtaka, parodo Niujorko pavyzdys. Situacija didmiestyje, kuris anksčiau garsėjo nusikalstamumu, maždaug prieš porą dešimtmečių pasikeitė iš esmės. Paklusdama mokslininkų rekomendacijoms, miesto valdžia sutelkė dėmesį į aplinką: iškuopė šiukšles, pašalino bešeimininkius pastatus išdaužytais langais. Niujorko pamokanti patirtis labai praverstų Lietuvai.

Šilutėje veikianti dehidratuoto etilo alkoholio (etanolio) gamybos įmonė „Biofuture“, rugsėjo mėnesį dėl gedimo gamybos linijoje išleidusi didelės koncentracijos nuodų (fuzelio) į Šyšos upę, užteršusi paviršinius vandens telkinius, padarė 1,23 mln. litų žalą aplinkai. Dėl išleistų teršalų taip pat buvo padaryta 90 tūkst. litų žala žuvų ištekliams. Tokius duomenis pateikęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KLRAAD) direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas lrytui.

Spaudos fotografai Ramūnas Danisevičius ir Irmantas Gelūnas antradienio vakarą Rašytojų sąjungoje pristatė savo unikalių fotografijų parodą „720 nm“. Spalvotose ir nespalvotose nuotraukose ne kartą apdovanoti ir girti menininkai užfiksavo žmogaus akimis nematomus vaizdus. Tam buvo naudojamas specialus filtras. Iš viso parodoje 16 skirtingų nuotraukų. Fotografai tikino, jog šitaip, naudodami naujus būdus, jiedu nusprendė pabėgti nuo kasdienio fotoreporterių darbo.

Panevėžiečiai šeštadienį miesto parkuose, skveruose, aikštėse ir gatvėse, kur auga kaštonai, surengė šių medžių gelbėjimo akciją. Kaštonų lapuose įsiveisusi kaštoninė keršakandė žaloja šiuos medžius ir kyla grėsmė, kad jie gali visai išnykti, praneša Lietuvos radijas. Daugiau kaip pusantro šimto panevėžiečių rinkosi vietose, kur auga daug kaštonų – jie rinko medžių lapus.

Šio metų laiko palvos ypatingos, kiekvienam krašte kitokios, o jų derinys, kuriamas gamtos, ilgainiui tampa atpažinimo ženklu. Beje, tokie gamtos spalvų deriniai perkeliami ir į audinių raštus, „nutupia" ant kraičio skrynių šonų. Dabar mes net neabejojame savo tautinėmis spalvomis, nesusimąstome spalvindami piešinį, dažydami namo sieną ar tvorą – visos mūsų mėgstamos spalvos yra „vietinės", padovanotos mūsų gamtos. Gali būti, kad daugelis jų buvo pastebėtos, savotiškai atrastos rudenį.

Šiaulių rajono taryba vakar pritarė, kad įtakingų žvejų asociacija „Penki žvejai“ patrauklioje vietoje, prie Gudelių ežero, įgyvendintų savo sumanymą. Nutarta šį sumanymą paremti beveik trijų hektarų žemės sklypu. Sumanymas Šis sumanymas — projektas „Viešojo pliažo su elingu infrastruktūros kūrimas prie Gudelių ežero, pritaikant ežero viešąją erdvę visuomenės poreikiams“. Jį įgyvendinant, Šiaulių rajono savivaldybė prisideda nekilnojamuoju turtu — 2,91 hektaro žemės sklypu.

Po smarkių liūčių Venecija atsidūrė po vandeniu. Vandens lygis šiame Šiaurės Italijos mieste antradienio rytą siekė 107 cm, praneša agentūra AFP. Kadangi gatvės ir aikštės buvo užlietos, turistai po vandenį braidžiojo basomis. Veneciją, kuri yra tik per metrą virš jūros lygio, dažnai užlieja potvyniai. Jūros lygis lagūnos mieste laipsniškai kyla, o ant polių pastatytas miestas kartu pamažu skęsta.

Praeitoje straipsnių ciklo dalyje apžvelgėme sekso ir gamtos santykį bei supratome, kad galime daug pasimokyti iš gamtos norint patobulinti savo malonumus lovoje. Taip pat pristatėme tris nuostabias pozas iš priekio. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia. Šioje dalyje pristatysime keturias gamtos įkvėptas užpakalines padėtis. Taipogi remiamės neseniai išleista „Alma Littera“ leidyklos bei parašyta Siuzi Heuman knyga „Atostogų kamasutra.

„Sumanus asmuo turėtų nusižiūrėti daug sueities būdų iš įvairiausių rūšių gyvūnų ir paukščių. Nes skirtinga sueitis pagal kiekvieno krašto papročius yra mėgstama kiekvieno asmens ir gimdo meilę, draugystę bei pagarbą moterų širdyse“ − Kamasutra, II dalis, IV skyrius, 48−49 eilutės Tais laikais, kai buvo parašyta aukščiau cituota knyga (maždaug III−IV amžiuje), visuomenė tikėjo, kad žmogus paprasčiausiai yra didesnės kūrinijos dalis.

Kai iškeliauja vasara, ruduo mums pateikia savų staigmenų ir malonių naujienų. Viena jų, suprantama kiekvienam lietuviui, pasklinda lyg žaibas –niekas apie tai nerašo, nekalba per televiziją, bet visi iki vieno žino: dygsta baravykai. Ši žinia –ne šiaip sau žinojimas. Patį artimiausią savaitgalį šios žinios patikrinti iš miestų išvažiuoja voros mašinų, kurios juda tik jų vairuotojų žinoma kryptimi.

Be abejo, vaikai gamtoje ir taip randa kuo užsiimti. Jei mažųjų pramogautojų – bent 2 ar 3, jūsų išskirtinio dėmesio nė neprireiks. Bet kodėl gi vis dėlto jo neskyrus? Juolab kad žaidimas kartu su vaikais gryname ore ne tik suartina, bet ir ilgam pakelia ūpą. •    Vykdami į gamtą nepamirškite pasiimti sportinio inventoriaus, popieriaus ir pieštukų (vaizdingiems peizažams užfiksuoti), lupos (juk vabalėlių pasaulis toks įdomus!), kastuvėlių ir kibirėlių.

Pasigrožėkime savo planeta, kol jos dar galutinai nesuluošino didėjantis užterštumas, klimato atšilimas, jūrose pratrūkę naftos gręžiniai, tanklaivių avarijos, karai ar kiti dabartinės civilizacijos palydovai.

Gamtosaugininkai baudžia nepartinį Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narį Kazį Aleksiūną ir jo savaitgalio bendražygius už žvejybą tinklais. Užfiksuotas pažeidimas politikui kainuos 200-700 litų. Vis dėlto politikas neigė, kad brakonieriavo, tebetikino, kad prie įtartinos kompanijos prisijungė atsitiktinai, užsuko po medžioklės. Balsas.lt primena, jog Liepos 17 d. vakare Balsas.

Beveik ketvirtį amžiaus nuošaliame Širvintų krašte, Valiukiškių kaime gyvenantis Arvydas Jankauskas dar ir šiandien sunkiai įsivaizduoja, kad už geras kūrybines įdėjas ir aktyvią veiklą sulaukė aršaus puolimo iš pavydžių kaimynų, buvusių rajono vadukų bei nusikalstamo pasaulio veikėjų. Nuolatinių atakų terorizuojamas menininkas prisipažino praradęs bet kokią viltį ir tikėjimą teisingumu. Baigta Šiais metais jis jau nebeketina rengti jokių koncertų, meno festivalių, sporto stovyklų.

Mikierių girininkijoje prijaukintas šernas Henrikas ypač mėgsta vasaros maudynes ir žuvį. Per metus pasižiūrėti į jį atvažiuoja keli tūkstančiai lankytojų. Karšta. Vanduo vilioja ne tik žmones, bet ir gyvūnus, o ypač Šimonių girioje gyvenantį šerną Henriką ir jo draugę. Trečią vasarą čia leidžiantis Henrikas, pavadintas vieno Anykščių rajono gyventojo, prijaukinusio ir atidavusio jį miškininkams, vardu, ypač mėgsta maudynes ir žuvį. „Tas žuvies kvapas varo iš proto tą šerną.

Lietuvoje liepa, pats liepų žydėjimas. Mūsų krašte gali rasti augančias bent keleto rūšių liepas - ne visas jas pažįstame, nes kai kurios yra atvežtinės ir gana egzotiškos bei retos. Mūsų miestuose, miesteliuose auginamos iš Pietų Europos kilusios sidabrinės ir grakščiosios liepos, iš Šiaurės Amerikos įvežtos amerikinės, kai kur - daug retesnės mongolinės ir japoninės liepos. Anksčiausiai žydėti pradeda taip pat žmonių sodintos didžialapės liepos, kilusios iš Europos pietinių regionų.

Vasara keliauja aukščiausio šviesos taško link. Visi žinome, kad kitą savaitę prasidės ilgiausių dienų metas - kurį laiką diena nei trumpės, nei ilgės, ji truks net 17 valandų 18 minučių. Vadinasi, nakčiai teks mažiau kaip 7 valandos. Mus turėtų džiuginti net toks faktas, kad žiemą, prieš Kalėdas, dienos ilgis - tik 7 valandos 14 minučių. Dabar kartu su visa vasara keliaujame aukščiausian šviesos taškan.

Vasara - pats metas apsirūpinti vaistažolėmis. Darganotą rudenį bei speiguotą žiemą jos pagelbės nesusirgti, o jei jau ligos užpuls - padės greičiau pasveikti. Tačiau šiemet žvalgytis į vaistažolių rinkimo kalendorių - bergždžias reikalas, mat po speiguotos žiemos vaistingos žolelės skleistis delsia. Porą savaičių susivėlinusi gamta tarsi primena užmaršuoliams - vaistų iš gamtos prisirinkti dar spėsite, svarbu - netingėti.

Vilniuje kilo idėja dar kiek pamažinti ir taip jau smarkiai apkarpytą miesto žalumą: siūloma iškirsti dalį Jomanto parko, jungiančio Baltupių ir Jeruzalės rajonus. Visuomenė protestuoja Keisčiausia, kad šįkart tokia iniciatyva kilo ne politikų, bet visuomenės veikėjų galvose.

Gamtoje yra visos paletės spalvos, kurios kada nors buvo panaudotos dailininkų darbuose. Kartais jos tokios ryškios, kad susimąstai, ar tik jų kas nors nepatobulino nuotraukų tvarkymo programa „Photoshop“. Šį kartą, nors ir labai sunku patikėti, gamtoje vyrauja tokios spalvos, kurias matote nuotraukose.

Norėdami ištrūkti iš miesto ir pailsėti nuo visko: triukšmo, kaimynų, taršos ir šurmulio, ieškote pačio nuošaliausio viešbučio, tyliausio gamtos kampelio, menkiausiai turistų „apgultų“ objektų. Ar dar žemėje liko tikrai nuošalių vietų? Šios be galo gražios nuotraukos liudija jog taip. Ar jose kas nors gyvena? Kas žino, bet čia patekus, ramybė ir tyla garantuota.

Liaudies pasakos, rašytojų išmonė ir animaciniai filmai nesistengia mums pasakoti tiesos apie žvėrelius ir paukštelius. O mes juk, atrodytų, ne tokie naivūs, kad tikėtume, jog voveraitės šoktų ratelį aplink Kalėdų eglutę, vilkas žūklautų uodega, o peliukai paspęstų spąstus katinui. Tačiau kai kurie įvaizdžiai tokie dažni, kad imame ir įtikime, net nesvarstydami, ar gamtoje tai įmanoma.

Vargu ar savo gyvenimą galėtume įsivaizduoti be paukščių: jie yra greta, jų giesmės veržiasi pro pravirus langus. Atidžiai apsižvalgę, savo aplinkoje galėtume suskaičiuoti bent keleto rūšių paukščius, o rūpestingo šeimininko sodyboje jų galėtų būti ir kur kas daugiau. Tiesa... kai kuriems paukščiams labai patinka ir netvarka - na, ne apsileidimas, o statybos, akmenų ar statybinių medžiagų krūvos, karjerai ir duobės, atviros smėlėtos aikštės.

Jei pastebėjai, kad tavo vyro aistringumas pradėjo slopti, pasinaudok patarimais, kurie praversdavo dar mūsų prosenelėms. Vakarienei paruošk prieskoniais pagardintą, aštrų patiekalą. Toks maistas sužadina vyro aistrą. Tiesa, prieskonių reikėtų nepadauginti, išimtis - krapai. Tegul šių žolelių ant stalo būna nuolat, nes jos itin teigiamai veikia vyrišką libido. Pernelyg soti vakarienė prieš meilės naktį nerekomenduojama, tačiau puodelis arbatos - puikus pasirinkimas.

Žvelgiant į šių mistiškiausių pasaulio kampeliuose pastebimų reiškinių nuotraukas, atrodo, jog visa tai - puikaus nuotraukų apdirbimo specialiomis programomis rezultatai. Tačiau tai kuria pati gamta... Aurora Borealis, Šiaurės polius Tai - išskirtinė, Šiaurės poliuje esanti vieta, kur naktimis aiškia matomos nepaprasto grožio šviesos. Atsiradusios jonosferoje, jos neretai primena apie tai, kokia nuostabi gali būti mus supranti gamta ir jos reiškiniai.

Ir kaip galima pasakyti, jog gamta mūsų nemyli? 1. Širdies formos miškas, Cantabria, Ispanija 2 Širdies formos sala,Gutierrez ežeras,Patagonija(Argentinos sritis) 3. Širdies formos pelkė, Guandu Parkas,Taivanis 4. Tavarua sala, Fidžis 5. Galesnjak, Kroatija 6. Širdies formos ežeras, Ohajas 7. Širdies formos mangrovė, Voh, Naujoji Kaledonija 8. Širdies formos ežeras,Indija 9. Širdies formos rifas, Didieji barjeriniai rifai...

Ekologija – žodis, nuolat girdimas mūsų žaliojoje, raudonojoje, geltonojoje spaudoje, bei kitose masinio informavimo priemonėse. Dažnas, išgirdęs šį terminą, nusisukdamas per kairį petį tyliai pasakytų: „Taip, taip, taip… Ir vėl tas daugybę kartų girdėtas ir taip puikiai pažįstamas žodis, kuris pastaruoju metu reiškia madą”. Prisiminkime, ką per paskutinius kelerius metus girdėjome ekologiško: kuras, ūkis, mityba, apranga, kosmetika ir netgi alkoholis.

„The Black Eyed Peas“ savo pasaulinio turo metu rūpinsis aplinka. JAV grupė darys viską, kad koncertų metu būtų kuo labiau saugoma gamta. will.i.am (34) sakė: "Turo aplink pasaulį metu yra padaroma didelė žala gamtai. Kalbu apie plastikinius butelius. Mes nenorime, kad jie keliautų į savartynus. Turime koncertini konteinerį.

Likus tik keletui dienų iki gruodžio vidurio, mes dar vis keliaujame tamsos link. Matyt, tikrosios šviesos teks gerokai palūkėti, nes diena dar trumpės keletu minučių, po to - sustos pusiausvyroje tarp šviesos ir tamsos. Mes žinosime apie šių didžiųjų gamtos stichijų kovą, lauksime gerosios naujienos apie sugrįžtančią šviesą. Ją pačią, jau pastebimą, regėsime dar negreit.

Lenkijos spaudos fotografijos konkurso „Grand Press Photo 2007“ organizatoriai ketvirtadienį pranešė, kad konkursui pateiktos fotografo Piotro Skórnickio nuotraukos buvo apdorotos neleistinu būdu, praneša "gazeta.pl". II-ą vietą konkurso rubrikoje „Gamta“ užėmusi nuotrauka buvo modifikuota – keli paukščiai buvo nukopijuoti ir prilipdyti kitoje nuotraukos vietoje, teigė internetiniai konkurso komentatoriai. Į internautų pastabas buvo atsižvelgta.

Nuo to laiko, kai Senovės Graikijos filosofai atskyrė nomos („įstatymo“) ir physis („gamtos“) sritis, politikos, kultūros, visuomenės ir gamtos skirtis mums atrodo esanti nepamainoma mąstant apie pasaulį.