Vasara keliauja aukščiausio šviesos taško link. Visi žinome, kad kitą savaitę prasidės ilgiausių dienų metas - kurį laiką diena nei trumpės, nei ilgės, ji truks net 17 valandų 18 minučių. Vadinasi, nakčiai teks mažiau kaip 7 valandos. Mus turėtų džiuginti net toks faktas, kad žiemą, prieš Kalėdas, dienos ilgis - tik 7 valandos 14 minučių.
Dabar kartu su visa vasara keliaujame aukščiausian šviesos taškan. Tos šviesos yra tiek daug, kad iš tikro sunku pamatyti patį ryto gimimą ir sulaukti vėlaus vakaro. Gamtoje net ir gyvūnai, apdairiai besinaudojantys ilgų dienų teikiama galimybe judėti, maitintis ir auginti jauniklius, dažnai daro „pertraukas" ir pailsi. Ar girdėjote, kaip dabar gieda paukščiai? Daugelis jų garsinasi tik anksti rytą, iki mums išeinant į darbus. Vėliau, kilstelėjus saulei ir ėmus kaisti orui, jie skrenda maudytis prie lietaus balučių, atsigerti. Daugelis paukščių dabar augina jauniklius, todėl toks režimas jiems netinka. Tačiau stebint juos prie lizdų galima nustatyti, kad dieną ir jie randa sau laisvą valandėlę.
Daugelio žvirblinių paukščių namus dabar palieka jaunikliai, tad kurį laiką seni paukščiai galės atsikvėpti. Tiesa, ta palaima neilga - kai kurie jų greitai ir vėl pradės sukti lizdus, dės naujas dėtis. Prieš keletą dienų teko patirti, kad dirvinių vieversių jaunikliai - rusvi, su jaunatvišku marguliu plunksnose - išbėga į laukų kelius pasimaudyti dulkėse. Jų tiek daug, jie dar labai patiklūs ir nebaikštūs. Ore vėl gieda vieversiai - vieni peri antras dėtis, kiti suka lizdus. Paukščių vasara pačiame gražume.
Miškuose jau geltonuoja pirmosios voveraitės - po lietaus, po šiltų naktų jos auga sparčiai. Tačiau vargu ar verta dabar brautis į girią, trukdyti gyvūnus, blaškyti gamtos rimtį dėl saujos grybų. Gal neskubėkime to daryti - juk grybų bus ilgai, žvėrių ir paukščių jaunikliams paaugus.
Žinoma, miškuose jūsų laukia uodai, kurių šiemet yra kaip reta daug. Nieko keisto - gausiose balutėse jiems gera veistis. Uodus medžioja kai kurie paukščiai, o aukštai eglių šakose perintiems nykštukams (šis paukščiukas sveria apie 5 gramus) jie yra svarbiausias maistas. Ne mažiau uodus medžioja žirgeliai (arba laumžirgiai). Tačiau šie medžiotojai jų neišgaudys. Be to, prie uodų prisideda kiti kraujasiurbiai, iš jų bene „mieliausi" mažučiai mašalai, kurie gali neišgirsti ir nepastebėti sulįsti į plaukus ir skaudžiai sukandžioti (pragraužti) odą. O kur dar erkės, kur dar...
Žinoma, nemanykite, kad vasarą turime domėtis tik jais, uodais ir mašalais. Mums kur kas svarbiau - atostogos, begalinės laisvės pojūtis, aukštas dangus ir ilga ilga dienos šviesa. Dabar kaip niekada galime įgyvendinti savo metų svajonę - keliauti po Lietuvą ir visu gražumu pamatyti dar nežinomus kampelius. Nežinau kaip jums, bet man mūsų krašto gamta - neišsemiamas lobynas. Jeigu iš anksto pasidomėtume, kur galima nuvažiuoti, nueiti, nuplaukti ir pamatyti tai, ko gal dar niekas nematė, mums tikrai pasisektų. Na, tik patikėkite: ar gali būti nuostabesnis vaizdas už rūką, kylantį virš Nemuno vingio? Pro rūką iš karklyno atplaukia lakštingalos pliauškėjimas, rūke kalbasi skrendančios žuvėdros. Ten apačioje - Nemunas, mes žinome, kur jis yra, tačiau tik diena padovanos susitikimą su juo... O gal Jūs norite nukeliauti į Biržų kraštą ir pakalbinti Karvės olos aidą? Gal Jums patinka klausytis Žvėrinčiaus vilkų, dainuojančių vakarinę savo melodiją? Tada keliaukite į Telšių miškus, pas Petrą Dabrišių. Jeigu net ir nežinote, kur ieškoti tos nepaprastos vietos, pasukite į bet kurį girios kelią ir pagaliau rasite ją: upeliuko vingį, skendintį baltuos builių žieduos, giedančią karklinę nendrinukę ir... vasarą. Ko dar norėti?
Selemonas PALTANAVIČIUS
