g. steponavičius

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį išaiškinus, kad tam tikros aukštųjų mokyklų valdymą ir studentų finansavimą apibrėžiančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, šis aukštąjį mokslą reguliuojantis teisės aktas turės būti keičiamas iš esmės, teigia Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Ankstyvą antradienio rytą vykusiame neeiliniame Vyriausybės posėdyje buvo patvirtinti siūlomi 2012 m. Lietuvos biudžeto projekto pakeitimai. Vyriausybė  nusprendė, kad siekiant užlopyti 800-900 mln. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, 4 proc. bus mažinamos valstybės išlaidos ir tik iš dalies – 50 proc. – atkurtos per krizę sumažintos pensijos.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Briuselyje dalyvauja ES Tarybos (švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) posėdyje. Jo darbotvarkėje – aukštojo mokslo modernizavimo, jaunimo judumo, veiksmingo švietimo finansavimo krizės laikotarpiu, suaugusiųjų mokymosi atnaujinimo klausimai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spalio 21 d. dalyvaus  Šiauliuose rengiamos Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje, kuriame bus aptariami ekspertų grupės parengti  pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo.

Spalio 4 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir jį lydinti universitetų rektorių delegacija pradeda darbo vizitą Kazachstano sostinėje Astanoje. Čia ministras G. Steponavičius susitiks su Kazachstano švietimo ir mokslo ministru Bakytžanu Žumagulovu, aukštųjų mokyklų vadovais, nevyriausybinių mokyklų atstovais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė rugsėjo 20 dieną paskelbtą Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategiją, atspindinčią aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip atskiroms valstybėms narėms sekasi pasiekti išsilavinusių žmonių skaičiaus didėjimo, aukštojo mokslo kokybės gerinimo bei siekimo pradėti spartesnį ir konkurencingesnį Europos Sąjungos vystymąsi.

Mieli mokiniai, tėveliai ir mokytojai, visi mokyklų auklėtiniai. Sveikinu su Rugsėjo 1-ąja – ypatinga metų diena, kuri mūsų visų gyvenime ženklina mokslo ir žinių pradžios etapą. Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklas susirinks apie 400 tūkstančių mokinių. Kartu su visais noriu pasidžiaugti, kad šiemet tikimės sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

Artėjant naujiems mokslo metams Švietimo ir mokslo ministras Seime vykusioje konferencijoje „Švietimas Lietuvos ateičiai“ aptarė svarbiausius šalies švietimo prioritetus ir jau pradėtus ir būsimus darbus. Ministro teigimu, į šalies mokyklas šiemet ateis kur kas mažiau mokinių nei ankstesniais metais. „Tikslūs šių metų skaičiai bus pateikti įpusėjus rugsėjui, bet šiemet mokinių bus iki 20 tūkst. mažiau, bet žvelgiant į kitų metų perspektyvą kitimo tendencijos stabilizuojasi.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) šiandien paskelbė pirmojo etapo rezultatus.Iš viso registravosi 44 502 stojantieji, tačiau buvo priimti tik užpildyti pagal visus reikalavimus 37 896 stojančiųjų prašymai (2010 m. – 35 277). Iš jų 26 577 (70,1 proc.) šiemet baigusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos atstovai pirmą kartą tapo tarptautinio inovacijų konkurso nugalėtojais. Pagrindinį Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos EUREKA prizą mūsų šalies verslo ir mokslo atstovai Jeruzalėje (Izraelis) pelnė už aplinkosaugos projektą „Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti“. EUREKA inovacijų prizas „žaliojo pasaulio“ išsaugojimo nominacijoje jiems skirtas už sukurtą „žaliąją“ technologiją.

Nuo šiandien Lietuvos gimnazijos ir vidurinės mokyklos paskutinio skambučio švente atsisveikina su savo abiturientais. Šiemet mokyklas baigia 40 544 abiturientų. „Mokykloje nuskambėjęs paskutinis skambutis skelbia naują pradžią jūsų gyvenime, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Prieš akis – dar brandos egzaminai, tačiau ne paskutiniai Jūsų ateities – nuolatinio mokymosi – kelyje.

Dažnai kalbama apie tai, kad dalis lietuvių abiturientų nedvejodami renkasi studijas užsienyje, bet netrukus į Lietuvą gali plūstelti studentai iš užsienio. Gegužės 6 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame susitikime su žurnalistais švietimo ir mokslo ministras prasitarė, kad pastaruoju metu galimybėmis Lietuvoje įsteigti savo aukštųjų mokyklų padalinius itin domisi Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo institucijos.

Šiemet mokyklas baigs apie 40 tūkst. abiturientų. Beveik kas antras mokyklą baigęs abiturientas galės įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete arba kolegijoje, prognozuoja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Numatoma, kad 2011 metais valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose.

Neseniai grupė signatarų švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui iškasė tikrų tikriausią karo kirvį, kuomet pareiškė, kad ministro akcentuojamas verslumo mokymas mokyklose išstumia tikrąsias vertybes. Kaip rašo naujienų portalas Zebra.lt, pasak signatarų B. Genzelio ir A. Endriukaičio, mokyklose įsigalėjusios „biznio“ ir užsienio kalbų studijos tiesiog naikina jaunosios kartos savimonę.

Prieš porą metų imta vykdyti švietimo reforma vis dar kelia daug prieštaringų diskusijų visuomenėje. Prieš savaitę grupė signatarų ministrą Gintarą Steponavičių ragino atsistatydinti, o kovo 10-ąją Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir prie LR Seimo, LPS „Solidarumas“ piketavo prieš vykdomą švietimo reformą, kuri didina įtampą tarp mokinių, tėvų ir mokytojų. Tuo pačiu metu šalia palaikymą A. Kubiliaus vykdomai politikai išreiškė viena moteris.

Penktadienį Joniškyje lankęsis Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nepaliko vilčių Mato Slančiausko gimnazijos bendruomenei, peticijomis kovojančiai už išlikimą. Ministro teigimu, Joniškio mieste nebėra tiek vaikų, kad pakaktų dviems gimnazijoms. Reiktų dvigubai daugiau mokinių Su Joniškio rajono mokyklų direktoriais susitikęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad lūkesčių dėl ilgųjų gimnazijų išlikimo rajonų centruose neturėtų būti.

„Jūsų universitetui niekas negresia. Jei ne viskas, tai labai daug yra jūsų rankose“, — keletą kartų pakartojo Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, vasario 22 d. kartu su viceministru lankęsis Šiaulių universitete. “Nuo to, kaip jums seksis savo viduje daryti laikmečio padiktuotus sprendimus, vienaip ar kitaip atsilieps ir visai Lietuvai“, — sakė ministras.

Jei išgali mokėti už aukštąjį mokslą, susimokės ir privalomąjį sveikatos draudimą. Drausti reikėtų tik tuos studentus, kurių studijas finansuoja valstybė. Tokios idėjos sklando Vyriausybėje.Ministrų kabineto svarstymai, kaip turėtų veikti studentų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, sukėlė studijuojančiųjų pasipiktinimą. Aukštojo mokslo ir studijų reformos kritikai Vyriausybės siūlymuose įžvelgia tolesnį studentų skaldymą ir diskriminaciją.

Kai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičiaus Klaipėdoje vykusiame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo forume pareiškė, jog esą „vidutinis Lietuvos mokytojų atlyginimo vidurkis dabar šalyje yra 2 700 litų", salėjo nugriaudėjo juokas, rašo „Vakarų ekspresas“. Nors pedagogai buvo parengę savo prašymus bei siūlymus, kaip tobulinti švietimo sistemą, ir šią rezoliuciją ketino įteikti pačiam G. Steponavičiui - šis, pasakęs sveikinimo kal...

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiandien, Sausio 13-ąją, kartu su mokiniais, mokytojais, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovais dalyvavo Viršuliškių vidurinėje mokykloje vykusioje pilietiškumo pamokoje, skirtoje Sausio 13-ajai atminti. „Be 1991 metų sausio stiprybės ir valios Lietuva galbūt nebūtų išlikusi.

Nuo kada pradėti seksualinį švietimą ir kokie dalykai turi būti mokomi, turi spręsti ekspertai, o politikai - tik formaliai tvirtinti sprendimus, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. "Sprendžia ne politikai, o ekspertai. Jie turi sutarti, nuo kada (...) ir kokie dalykai turi būti mokomi, ir iš to turi išplaukti formalūs politikų padaromi sprendimai", - sakė G. Steponavičius pirmadienį.

Neseniai Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija pristatė duomenis apie kitose pasaulio šalyse studijuojančių lietuvių skaičių ir užsieniečius, kurie mokslus kremta mūsų šalyje. Tokia stastistika buvo pristatyta pirmą kartą ŠMM pateikiami duomenys rodo, kad 2009–2010 m.m. Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal pilnas studijų programas mokėsi 3 103 studentai iš 78 šalių, o atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsieniečių skaičius pastaraisiais metais ženkliai auga.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie didelius emigracijos srautus, dažnai užsimenama ir apie į užsienį studijuoti išvykstančius studentus, kurie kartais ironiškai pavadinami „protų emigrantais“. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pateikė duomenis apie užsienyje mokslo siekiančius lietuvius studentus, kurie rodo, kad 2009/2010 metais Europos šalių mokyklose studijavo 7085 Lietuvos piliečiai, o 2007 m. šis skaičius sudarė 8600. Remiantis ŠMM surinktais duomenimis, daugiausiai lietuvių studiju...

Kiekviena aukštoji mokykla turėtų siekti, kad daugiau nei 10 procentų Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių žmonių būtų iš užsienio šalių. Taip teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kuris Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) bendruomenei pristatė dviejų metų aukštojo mokslo reformos rezultatus. Kaip potencialias šalis, kurių jaunimą domintų studijos Lietuvoje, ministras įvardijo Azerbaidžaną, Kazachstaną, Gruziją ir Ukrainą.

Planuojant 2011-ųjų metų biudžetą visose valdžios institucijose netyla diskusijos apie būsimus pokyčius. Spalio 29 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ministerijos susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovais, kurie ministrui pateikė daugybę klausimų apie mokinio krepšelio metodiką ir būtinus jos pakeitimus bei švietimo sektoriaus finansavimą 2011-aisiais.

Savo lėšomis studijuojantys ir gerus studijų rezultatus pademonstravę studentai gali tikėtis kompensacijos už studijas. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, pernai priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą ir įgyvendinant sisteminę pertvarką, viena iš svarbių savo lėšomis studijuojančių studentams nuostatų yra ta, kad po dvejų metų arba studijų baigimo gerai besimokęs savo lėšomis studijavęs asmuo gaus lėšų kompensuoti savo įmokoms.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiandien pakviestas dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos pirmame posėdyje. „Esate naujas reiškinys Lietuvos akademinėje erdvėje – užuot smulkėjus ir skaldžiusis, kaip buvo įprasta porą dešimtmečių, rasta jėgų susivienyti, susitelkti į gyvybingą universitetą su stipriu mokslo ir studijų pagrindu, – sveikindamas universitetą pabrėžia ministras.

Spalio 15 dieną, 10 val. ministerijoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiks su studentais iš Azerbaidžano, panorusiais mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose. Dvylika merginų ir vaikinų pasirinko bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Mykolo Romerio, Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, Utenos kolegijoje ir Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.

Artėjant savivaldos rinkimams politikai nesiliauja stebinti savo išradingumu. Neseniai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius keliems šimtams šalies mokytojų surengė tikrų tikriausią diskoteką, taip politikas nusprendė pamaloninti kolegas Tarptautinės mokytojų dienos proga. Vieta naktinėms linksmybėms taip pat buvo pasirinkta ne eilinė – Nacionalinė dailės galerija.

Pasibaigus rugsėjo 1-osios šventiniam šurmuliui šalies aukštosiose mokyklose ir studentams sugrįžus į auditorijas, naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kokie džiaugsmai ir rūpesčiai šiemet pasitiko studentus. Balsas.lt studijoje viešėjo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Jonas Okunis ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark. „Džiugu, kad šiemet kaip ir pernai jauni žmonės aktyviai rinkosi Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Vilniuje, Tolerancijos centre, atidaryta emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ organizuojama „Savaitė BE PATYČŲ“. Kaip pažymėjo renginyje dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tai nėra vienkartinė, proginė akcija, o nuosekli pilietinė iniciatyva, kovai prieš patyčias suvienijanti valstybines ir nevalstybines organizacijas. „Kalbant apie kovą prieš patyčias, lūžis švietime yra įvykęs prieš keletą metų ir tai yra nevyriausybinių organizacijų didelis įnašas.