Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė rugsėjo 20 dieną paskelbtą Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategiją, atspindinčią aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse.
Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip atskiroms valstybėms narėms sekasi pasiekti išsilavinusių žmonių skaičiaus didėjimo, aukštojo mokslo kokybės gerinimo bei siekimo pradėti spartesnį ir konkurencingesnį Europos Sąjungos vystymąsi.
Šis dokumentas suteikia galimybę įvertinti ir Lietuvos aukštojo mokslo reformos rezultatus, palyginti juos su kitomis ES šalimis.
Svarbiausia, kad EK paskelbė, kaip atrodo Lietuva, vertinant ne tiek kiekybinius, bet kokybinius rezultatus.
G. Steponavičius neslėpė džiaugsmo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje aukštojo mokslo sistema yra socialiai orientuota, čia garantuojamas didelis studijų prieinamumas, taikomos lanksčios socialinių paskatų priemonės.
„Lietuva yra pasiekusi ES siekiamą rodiklį, kad aukštąsias mokyklas baigtų nemažiau kaip 40% darbingo amžiaus žmonių, ir mūsų šalis šį rodiklį išlaiko. Be to, krizės metu palyginti su šalies BVP nuosmukiu, finansavimas aukštajam mokslui augo“, - sakė jis.
Ministras pasakojo, kad pagal aukštąjį mokslą baigusių žmonių dalį nuo visų darbingo amžiaus žmonių (25-64 metai), Lietuva lenkia net tokias Europos senbuves, kaip Prancūzija, Vokietija, Olandija.
Be to, pasak G. Steponavičiaus, Lietuva lyderiauja ir tarp aukštąjį mokslą baigusių ir įsidarbinusių, užimdama ketvirtą vietą iš 27, ir užleisdama pozicijas tik Švedijai, Olandijai ir Vokietijai.
Pagal EK išvadas, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės uždirba pusantro-du kartus daugiau, tai parodo, kad jis yra vertinamas darbdavių, todėl yra prasmė jo siekti.
„Buvo pasakymų, kad mes paskutiniai pagal finansavimą studentui. Nepaisant sunkmečio, 2009 m. padidinom finansavimą daugiau negu dvigubai, todėl Lietuva padarė didelį šuolį“, - sakė jis.
Pagal EK analizę, 2010 m. pagal lėšas vienam studentui Lietuva dar nepasiekė ES vidurkio, bet beveik susilygino su tokiomis šalimis, kaip Estija, Lenkija ir Vengrija. Ministras užtikrino, kad šie duomenys pasikeis po poros metų, kai nebeliks iki reformos priimtų studentų, kurių studijoms buvo skiriama mažai lėšų.
G. Steponavičius akcentavo, kad Lietuva daugelyje sričių minima penketuke mažiausiai pasiekusių tiek pagal ekonominį išsivystymą, tiek pagal kitus parametrus.
„Aukšto mokslo srityje pasiekta pažanga, tampame stiprūs vidutiniokai, kai kur tarp lyderiaujančių. EK pabrėžė, kad esame viena iš nedaugelio ES šalių, kur aukštasis mokslas yra socialiai orientuotas ir taikomos lanksčios socialinių paskatų priemonės“, - tikino jis.
Ministras pabrėžė, kad EK išskiria Lietuvą kaip žengiančią tvirtą žingsnį į priekį. „Tai vienintelė iš naujų Europos Sąjungos valstybių, kuri sunkmečio kontekste taikė paskatų sistemą. Aukštojo mokslo reforma startavo 2009 metais, turėjom nemažai iššūkių dėl valstybės remiamų paskolų ar studento krepšelio, tačiau EK vertinimu, esame viena iš nedaugelio šalių, turinčių realiai apčiuopiamą studento paramos sistemą“.
Apžvelgdama aukštojo mokslo reformų strategiją visoje Europoje, EK atkreipė dėmesį į tai, kad turėtų būti dar labiau skatinamas studentų ir dėstytojų mobilumas, studijų tarptautiškumas ir aukštojo mokslo atvėrimas įvairioms finansavimo galimybėms.
