Jei išgali mokėti už aukštąjį mokslą, susimokės ir privalomąjį sveikatos draudimą. Drausti reikėtų tik tuos studentus, kurių studijas finansuoja valstybė. Tokios idėjos sklando Vyriausybėje.Ministrų kabineto svarstymai, kaip turėtų veikti studentų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, sukėlė studijuojančiųjų pasipiktinimą. Aukštojo mokslo ir studijų reformos kritikai Vyriausybės siūlymuose įžvelgia tolesnį studentų skaldymą ir diskriminaciją.
Jaunimą pastūmės emigruoti
Saujelė studentų buvo surengusi piketą prie Vyriausybės. Ant vieno iš jų laikomų plakatų šalia premjero Andriaus Kubiliaus, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir viceministrės Nerijos Putinaitės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Manto Adomėno ir profesoriaus Egidijaus Kūrio nuotraukų buvo užrašas „Krepšelio genijai“.
Taip piketuotojai priminė karčiąją aukštojo mokslo ir studijų reformą. Apytikriais duomenimis, be valstybės remiamo studijų krepšelio liko ir už studijas patys moka daugiau nei pusė Lietuvos studentų. Jiems Vyriausybė norėtų užkrauti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pagal vieną iš svarstomų variantų valstybė PSD draustų tik tuos studentus, kurių studijos apmokamos biudžeto lėšomis.
„Jei toks sprendimas būtų priimtas, už mokslą mokančių studentų padėtis taptų itin kritiška, o jaunų žmonių emigracija dar labiau padidėtų. Mūsų šalyje mokestis už studijas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, kreditavimo sąlygos nepalankios, neužtikrinamos socialinės garantijos, todėl aukštojo mokslo studijos tampa nekonkurencingos“, – aiškino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas.
Studentams atstovaujančios organizacijos reikalauja, kad už visus nedirbančius studentus, nepriklausomai nuo jų studijų formos, pakopos ar finansavimo pobūdžio, PSD būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat neturėtų būti ribojamas ir PSD draudžiamų studentų amžius, jei jie pirmą kartą studijuoja bakalauro ar magistro pakopoje.
Šiuo metu valstybė PSD moka už visus studentus, kurie mokosi nuolatine ir dienine studijų forma. PSD įmoka niekur nedraustiems asmenims sudaro 72 Lt per mėnesį.
Panašiai tik Rumunijoje
Vyriausybės paieškos, kaip apmokestinti studentus PSD, Lietuvos studentų atstovybių sąjungai panašus į skubotą bėgimą nuo klausimo sprendimo iš esmės. Studentijos atstovai įsitikinę, kad problemą išspręstų efektyvesnis PSD mokesčio valdymas.
„Valstybė nesuskaičiuoja, kiek studentai permoka PSD Valstybinei ligonių kasai. Čia patenka dvigubos įmokos, nes dirbantys studentai PSD sumoka per mokestinę sistemą. Nėra aišku, kaip panaudojamos permokėtos PSD įmokos“, – samprotavo LSAS prezidentas A.Markas.
LSAS prezidentas įsitikinęs, kad lėšų, kurios susidaro dėl permokėtų dirbančių studentų įmokų, pakaktų visų nedirbančių studentų PSD padengti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nustatė, kad 42 977 (iš 67 221) tęstinių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentai dirba.
Jiems nereikėtų valstybės PSD, o kitai nedirbančiųjų daliai pakaktų apie 18 mln. Lt valstybės lėšų įmokoms padengti.
Anot A.Marko, daugumoje Vakarų valstybių PSD studentams visiškai apmokamas. „Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, studentai, kuriems sukanka 28 metai, turi susimokėti 50 proc. PSD mokesčio, o vyresni nei 26 m. studentai yra apmokestinami tik Rumunijoje“, – aiškino LSAS prezidentas.
Tęsia diskriminacinę politiką
Neseniai studijas baigusi Vilniaus universiteto (VU) Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Olga Suprun viliasi, kad Vyriausybei užteks išminties neužkrauti dar didesnės finansinės naštos už mokslą mokantiems studentams.
„Šie studentai jau ir taip yra diskriminuojami, nes turi gerokai blogesnį studijų prieinamumą. Jiems tenka imti paskolas arba patiems susimokėti nemažus pinigus už studijas. Dabar dar siūloma patiems susimokėti ir PSD. Tai neteisinga“, – įsitikinusi O.Suprun.
VU Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja apgailestavo, kad aukštojo mokslo ir studijų reforma suskaldė studentiją. Anot jos, Vyriausybės siekis primesti PSD už mokslą mokantiems studentams tėra diskriminacinės politikos tęsinys.
„Tie, kurie negavo valstybės finansavimo, palikti likimo valiai. Jei sutikai mokėti už studijas, vadinasi, tokios sąlygos tenkina. Išgali susimokėti, tai ir privalomąjį sveikatos draudimą mokėti primeta“, – teigė O.Suprun.
Diriguos Finansų ministerija
Švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus manymu, valstybė PSD, nepriklausomai nuo studijų formos (mokamos ar nemokamos studijos), turėtų drausti tik tuos studentus, kurie neturi darbo santykių. Dirbantys studentai valstybės nebūtų draudžiami.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad valstybė, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų drausti visus nedirbančius studentus, kurie studijuoja nuolatinėse studijose, ir nedirbančius doktorantus. O tęstines studijas pasirinkę studentai būtų draudžiami tik tie, kurių studijas apmoka valstybė.
„Studentai reikalauja, kad būtų draudžiami ir visi tęstinių studijų studentai. Apytikriais duomenimis, tam papildomai reikėtų apie 31 milijono litų. Pagrindinė šio klausimo sprendėja bus Finansų ministerija“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Anot sveikatos apsaugos viceministrės, dirbančių studentų dvigubo apdraudimo atvejų galima bus išvengti, kai pradės veikti Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtas studentų registras.
Peržengia visas ribas
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlymas primesti PSD už mokslą mokantiems studentams, kaip ir pati studijų reforma, atspindi neoliberalųjį požiūrį į aukštąjį mokslą ir peržengia visas ribas.
„Neoliberalai tarnauja stambiojo kapitalo interesams, laisvajai rinkai, kurios principai primetami ir aukštosioms mokykloms. Jų siekis – pelnas, efektyvumas, o ne asmenybės, kuri rastų savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje, formavimas. Jie nesiekia nieko daugiau, kaip tik kuo mažesnėmis sąnaudomis išspausti kuo didesnį pelną. Bet aukštoji mokykla nėra bendrovė“, – samprotavo prof. V.Daujotis.
Pasak VU profesoriaus, tokia sistema, kai vieni moka už mokslą, o kiti – ne, jaunus žmones ne motyvuoja, o baudžia.
„Dabar situacija tokia: tie, kurie blogiau mokosi, yra baudžiami mokesčiu. Bet jei studentas pateko į aukštąją mokyklą, vadinasi, jis yra pajėgus ten mokytis. Jam reikėtų daugiau dėmesio skirti studijoms, tačiau jis turi dirbti. Ta bausmė – paskola, palūkanos – ilgam laikui. Natūralu, kad jauni žmonės emigruoja į tas šalis, kuriose geros studijų sąlygos. Juos iš Lietuvos veja bausmės, neužtikrintumas dėl ateities“, – apmaudavo V.Daujotis.