feliksas žemulis

Daugelis neabejoja, kad lauktuvių iš Baltijos pajūrio parvežami šviežiai rūkyti unguriai, taip pat pardavinėjami prekybos centruose, turguje ar pateikiami restoranuose, yra ką tik sužvejoti Lietuvos vandenyse. Tačiau tai seniai iliuzija. Kaip vakar LŽ teigė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra, net 90 proc. Lietuvoje parduodamų ungurių yra įvežti iš Kinijos. Lietuviai juos tik išrūko.

Apleista, išsivaikštanti Lietuva - tokios mintys peršasi žvelgiant į nebegyvenamas, žmonių paliktas sodybas. Daugybę jų LŽ žurnalistas išvydo, kai šią vasarą kartu su Kauno "Velomanų" klubo žygeiviais dviračiu numynė apie 500 kilometrų Lietuvos pasieniu. Slogių vaizdų nematėme tik prie sienos su Lenkija. Ten apskritai tebėra negyvenamos vietos, net elektros linijos nedarko peizažų. Mat dar sovietmečiu čia būta zonos, kur žmonėms drausta ne tik gyventi, bet ir lankytis.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, šaudyti kurtinius uždrausta, tad šių medžioklių propaguotojai ragina vykti į Rytus. Ornitologus ir gamtos sergėtojus tokie kvietimai šiurpina. "Šio karališkojo paukščio giesmė nežymi ir tyli, vos suderinama su visa jo puikybe. Tai archajiškas keistas garsas, nepanašus į jokio kito mums pažįstamo gyvūno balsą.

Naktį po karštojo sekmadienio danguje virš sostinės užfiksuoti keisti objektai. Klimatologai, kariškiai ir neatpažintais skraidančiais objektais besidomintys specialistai dėl jų kilmės linkę ginčytis. Vilnietis Eduardas, naktį į pirmadienį išėjęs į savo buto A.Goštauto gatvėje balkoną, nustėro: brėkštančiame danguje virš sostinės dideliu greičiu judėjo žėrintis kamuolys. Įkandin jo - antras, paskui - dar keli. Keletą tokių kamuolių sostinės gyventojas spėjo užfiksuoti fotoaparatu.

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" (LM) vadovai ragina politikus kuo greičiau pertvarkyti krašto miškininkystę. Manoma, tai ne kas kita, kaip bandymas į privačias rankas perimti valstybės girias. Valstybiniai miškai labai vilioja verslininkus: vien jų mediena verta maždaug 8 mlrd. litų. Šis turtas prižiūrimas, modernizuotas, kasmet didinamas, nepraskolintas, neužstatytas bankams kaip daugelio bendrovių turtas. Verslininkų iniciatyva.

„Atsilaikysite prieš krizę - ne tokius potvynius ir audras esame atlaikę!“ - tokį padrąsinimą artimiesiems bei draugams iš Atlanto vandenyno atsiuntė Šilutės rajono Kintų miestelio gyventojas Andrius Varnas. Jis mažyte jachta jau beveik metus keliauja aplink pasaulį. Ištvermės nestinga ir pačiam kapitonui A.Varnui bei nedidelei jo įgulai. Netrukus sukaks metai, kai jie mažyte jachta „Ragainė II“ išplaukė iš Klaipėdos į kelionę aplink Žemės rutulį.

Lietuva vis dar nepritaria Rusijos ir Vokietijos sumanymui Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį "Nord Stream" ("Šiaurės srautas"). Aplinkos ministerija (AM) paprašė daugiau duomenų apie šį projektą, kurį ekologai vadina beprotybe. Minų laukas - taip mokslininkai vadina Baltijos jūrą, kurioje po Antrojo pasaulinio karo rusai ir jų sąjungininkai nuskandino dešimtis tūkstančių tonų Vokietijoje konfiskuotų cheminių ir artilerinių ginklų - šaudmenų, minų, giluminių bombų.

Lietuvos sostinėje po atviru dangumi stūkso beveik šimtas tonų senų, uždraustų naudoti sovietinių pesticidų. Nors gamtosaugininkai įspėja, kad tai - rimta grėsmė Vilniaus gyventojams, išgabenti pavojingus chemikalus delsiama dėl įsiplieskusių ginčų. Aukštųjų Panerių mikrorajone, Liudvinavo gatvės pradžioje, įsukame į didelį kiemą, abipus kurio įsikūrę sandėliai. Ore tvyro aitrus dvokas.

Visuomeniniai gamtos sergėtojai įtaria Aplinkos ministerijos vadovus užsimojus susilpninti saugomų teritorijų sistemą, kad gražiausiose vietose netrukdomi galėtų įsikurti turtuoliai. Valdininkai atšauna tik siekiantys griežtinti aplinkos kontrolę.

Kol krašte vyksta prezidento, europarlamentarų rinkimai bei kitokios politikos batalijos, kai kurie valdininkai ir jiems įtaką darantys verslininkai bando tyliai prastumti Vyriausybės nutarimą, kuris sumažintų taršių objektų sanitarines apsaugos zonas (SAZ) bei atimtų galimybę visuomenei priešintis aplinkos teršimui. Netrukus Vyriausybė svarstys 1992 metų nutarimo "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" keitimo projektą.

Žemės ūkio ministerijos siekius kontroliuoti visus krašto vandenis gamtos sergėtojai ir meškeriotojai vadina revoliucija, kokios nesapnavo net baisiausiame sapne. Tačiau pusės milijono žūklautojų armija neketina nusileisti verslininkų, valdininkų bei politikų saujelei.

Neteisėtai sumedžiotoms stirnoms kailius garaže lupęs puskarininkis grobiu džiaugėsi neilgai. Piktadarį netrukus sulaikė gamtosaugininkai. Zarasų rajono Kavolių medžiotojų klubo vyrai praėjusį savaitgalį savo medžioklės plotuose pirmiausia atkreipė dėmesį į įtartinas šviesas. Netrukus pasigirdo šūviai. Medžiotojai nedelsdami paskambino Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams. Šie šoko į tarnybinį automobilį.

Jei sumanysite susipažinti su Vilniaus senamiesčiu ir kitais kultūros paminklais, lydimi gido, teks patuštinti piniginę. O ekskursija pėsčiomis po gražias sostinės gamtos vietas paskui gamtos specialistę kol kas nekainuoja nieko. Jau devintus metus sekmadieniais vilniečius ir sostinės svečius po Vilniaus apylinkes vedžiojanti geografė Nijolė Balčiūnienė džiaugiasi, kad norinčiųjų dalyvauti šiose ekskursijose netrūksta niekada.

Didelę galią turinčios verslo monopolijos gausina savo turtus įvairiais būdais. Prienų miškininkai apstulbo sužinoję, kad bendrovė „Lietuvos dujos“ užvaldė beveik 2 kilometrus urėdijos dujotiekio. Dujų magistralę Prienų miškininkai nusitiesė 1992 metais. Prijungė prie jos ne tik urėdijos administracinį pastatą bei gamybines patalpas, bet ir visus šalia esančios miškininkų gyvenvietės gyvenamuosius namus. Iš čia dujos keliauja miesto link, į kitų prieniečių būstus.

Jei naftos ištekliai pasaulyje visiškai išsektų dabar - civilizacija žlugtų. Taip teigia tradicinės energetikos šalininkai. Šio juodojo gamtos stebuklo yra ir Lietuvos žemės gelmėse, tačiau, deja, ne tiek, kad iš naftos pagaminto kuro pakaktų visiems varikliams mūsų šalyje įsukti. Lietuviškos naftos atsargos sparčiai senka ir jos pastaraisiais metais išgaunama gerokai mažiau negu prieš dešimtmetį. Antai 2001 metais buvo išgauta beveik 471 tūkst. tonų, 2006 metais - 181 tūkst.

Lietuvoje išsikerojo pelningas verslas - už mokestį surinkti atliekas, paskui bankrutuoti ir dingti. Pelnas lieka verslininkams, o skolos ir atliekos - valstybei. Trakų rajono Žaizdrių kaimo gyventojai su baime žvelgia į jų pašonėje pūpsančią senų padangų stirtą.

Visuomeniniai gamtos sergėtojai sumanė, kaip aplinkosaugos problemas spręsti greičiau, nei tai įpratę daryti biurokratai, rašo „Lietuvos žinios“. Vilniaus rajono Vilkeliškių piliakalnį keturračių motociklų mėgėjai naudoja kaip trampliną. Jie tiesiai per piliakalnį „išarė“ savo kelią. Švenčionių rajone greta Žeimenos upės rekonstruojama didelė sodyba. Nendrynai ir krūmai sulyginti buldozeriu, iškasti keli tvenkiniai, gruntas nustumtas iki pat upės, iškastas užutėkis.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (VAAI) ramina: ekologinio pavojaus objektai atidžiai kontroliuojami. Tačiau gamtos sergėtojai pripažįsta, kad per sunkmetį jiems prižiūrėti gali pristigti ir lėšų, ir jėgų. „Pastaraisiais metais ekologinių nelaimių Lietuvoje mažėja“, - LŽ tikino VAAI Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. Taip kalbėdamas jis pabeldė į stalą.

Į „Lietuvos žinių“ redakciją paskambinusi moteris stebėjosi: nusipirkusi kalėdinę eglaitę ir parsinešusi ją namo pamatė ant medelio kamieno rėpliojančias erkes. „Net nustėrau iš išgąsčio“, - prisipažino ji. „Greičiausiai tai ne kraujasiurbės, o augalinės erkės, kurių bijoti nereikia“, - ramina vilnietis botanikas Evaldas Navys. Pasak jo, prieš įnešant kalėdinę eglaitę į kambarį pakaktų ją papurtyti arba vonioje nuplauti vandeniu.

Šiandien sostinės valdininkai svarstys, ar pritarti Vilniaus regiono atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimui. Tuo pat metu prie savivaldybės pastato bus protestuojama prieš šios įmonės atsiradimą.

Vilkų gynėjai įtaria, kad šiuos žvėris medžioti leidusi Aplinkos ministerija kratosi papildomų rūpesčių. Esą uždraudus vilkų medžiokles valdininkams tektų pasirūpinti kompensacijomis ūkininkams, padėti jiems apsaugoti gyvulius nuo plėšrūnų, rašo „Lietuvos žinios“. Šią savaitę vilkų gynėjai prie Aplinkos ministerijos pastato padėjo vilko nuotrauką ir porą vainikų, uždegė žvakes.

Lietuvos parduotuvėse pilna visokio maisto, tačiau nudobti neršiančią žuvį daug kam tebėra garbės reikalas kaip alkanais sovietiniais laikais. Tokia mintis peršasi pažvelgus į būrius „meškeriotojų“, kurie apstoja upes, kai jomis į neršto vietas pradeda traukti lašišos ir šlakiai, rašo „Lietuvos žinios“. Žuvų tykojama net mieste - pavyzdžiui, Vilniaus viduryje prie Pedagoginio universiteto, Baltojo tilto, Vilnios ir Neries santakos.

Taip apie šiuos laikus sako 90 metų miškininkas vilnietis Vincentas Verbyla, kurį jo kolegos vadina miško enciklopedija. Keleto knygų apie girias ir jų žmones autorius Vincentas Verbyla buvo eigulys, girininkas, beveik 30 metų - Lietuvos miškų ūkio ministro pavaduotojas. Jis ir dabar tebesijaudina dėl girių, nors žino, jog valdžiai senolių nuomonė menkai terūpi, rašo „Lietuvos žinios“. Baigęs miškininkystės studijas į miškus V.Verbyla išvažiavo pačiame Antrojo pasaulinio karo įkarštyje.

Šiandien ant Rokantiškių piliakalnio sostinės priemiestyje, netoli Naujosios Vilnios, medkirčiai pradėjo kirsti krūmus ir medžius. Aplinkosaugininkai iš anksto ramina gyventojus, kad šie kirtimai tėra tvarkymo darbai, rašo „Lietuvos žinios“. „Tai nieko bloga“, - LŽ tikino šią teritoriją prižiūrinčios Pavilnių regioninio parko direkcijos vadovė Vida Petiukonienė.

Ateinančią naktį laikrodžių rodykles atsuksime valanda atgal - bus atšauktas vasaros laikas. "Pelėdos" nudžiugs galinčios ilgiau pamiegoti, o "vyturiai" bet kuriuo atveju pabunda anksti. Etnologas profesorius Libertas Klimka LŽ priminė pasaką apie poną, kuris norėjo prailginti baudžiauninkams dieną. Kažkas patarė jam sukti veleną. Suko ponas, suko... Kokia ilga jam tapo diena! "Kaitalioti valandas pradėta siekiant sutaupyti elektros.

Ramiomis ūkanotomis rudens dienomis didesnių miestų gatvėse oras dažnai būna slogus. Nenuostabu - automobilių daug, jų išmetamąsias dujas ne visada išblaško vėjai. Neretai perbėgti sankryžą tenka sulaikius kvėpavimą. Lietuvai kol kas nebūdingi rūgštūs lietūs, beveik visose upėse galima maudytis. Virš mūsų galvų dar „nekybo“ smogas. Tačiau ar ilgai galėsime tuo guostis? Orą teršia automobilių išmetamosios dujos, katilinės, gamyklos, statybų darbus atliekančios įmonės, gatvių dulkės.

Kalvomis kalvelėmis nusėtame Lazdijų rajono pakraštyje, prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, viena kalva visiškai nepanaši į kitas. Dar iš tolo dėmesį patraukia ant jos esantys keisti akmenys. Tai privatus akmenų ir jotvingių krašto muziejus „Jotvingių kiemas“, kurį savo tėviškėje, atokiame Kybartų kaimelyje, prieš keliolika metų įkūrė Lietuvos kariuomenės karininkas kapitonas Donatas Mazurkevičius. Gimtoji jo sodyba stūkso šios kalvos-muziejaus papėdėje ir taip pat pamažu virsta muziejumi.

Aktyviai rinkimams į Seimą besirengianti Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS) rinkėjų balsų dairosi ir tarp miškų savininkų. Ir tai nenuostabu: jų jau apie 250 tūkstančių - beveik pusė šalies miškų yra privatūs, rašo „Lietuvos žinios“. VLS lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pastaruoju metu susidomėjo šalies giriomis.

Aktyviai rinkimams į Seimą besirengianti Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS) rinkėjų balsų dairosi ir tarp miškų savininkų. Ir tai nenuostabu: jų jau apie 250 tūkstančių - beveik pusė šalies miškų yra privatūs, rašo „Lietuvos žinios“. VLS lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pastaruoju metu susidomėjo šalies giriomis.

Daug kur Lietuvoje, ypač greta Lenkijos, ne vieną kilometrą nebuvo jokių sodybų, kraštovaizdžio nedarkė elektros stulpai, mat sovietmečiu tai buvo griežtos apsaugos zona. Valdžia draudė žmonėms ten gyventi, net medžioti ir žvejoti čia galėjo tik partinis elitas. Paprastiems lietuviams šios jų tėvynės vietos buvo tabu. Kirvio mažai paliesti miškai, natūralios pievos ir pelkės, viena už kitą gražesnės kalvos ir gervių klyksmas.

Deginamų pievų liepsnos pasiglemžė jau dviejų žmonių gyvybes. Miškininkai susirūpinę: ugnis praryja ir ką tik pasodintus miško sodmenis, teigia „Lietuvos žinios“. Šią savaitę sodybas ir miškus nuo deginamų pievų liepsnų gynė ir aplinkosaugininkai, ir miškininkai. Generalinės miškų urėdijos ir Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai Kaišiadorių rajone ieškojo vietos, kur galima būtų sodinti Lietuvos kariuomenės ąžuolyną. Netoli Kaišiadorių jie išvydo tirštus dūmus.

Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai protestuoja prieš ketinimą jų pašonėje statyti regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą. "Mums nusibodo būti eksperimentiniais triušiais, ant kurių išbandomi nuodai", - piktinasi jie.Daugiau kaip 5 tūkst. Lazdynų bendruomenės narių pasirašė laišką šalies prezidentui Valdui Adamkui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir sostinės savivaldybei.

Sostinės Lazdynų mikrorajono pašonėje - Lazdynėliuose - įsikūrę privačių namų savininkai vakar prie savivaldybės pastato protestavo prieš verslininkų ir valdininkų ketinimą pabloginti jų gyvenimo sąlygas. Miesto tarybos posėdyje buvo svarstomas statybų Lazdynėliuose detalusis planas.

Įkalta į ežero dugną ir kelią prie vandens užstojanti geležinė tvora, pakeistas pakrantės reljefas, vandens apsaugos juostoje suręsta didelė pirtis ir kiti pastatai, greta jų telkšantis didžiulis baseinas, toli į ežerą nutiestas metalinis tiltas - tik dalis pažeidimų, kuriuos užvakar užfiksavo Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojai prie šiame parke tyvuliuojančio Skaisčio ežero, rašo "Lietuvos žinios".Gamtosaugininkai nustatė, kad šis žemės sklypas prie Skaisčio ežero greta Kariotiškių k...

Trakų miesto ir rajono gyventojai susijaudino sužinoję, kad plečiamos vaizdingose apylinkėse įkurto Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) ribos. Jie prezidentui, premjerui ir aplinkos ministrui išsiuntė laišką, kuriame piktinasi būsimais draudimais ir ribojimais, rašo "Lietuvos žinios". Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė LŽ patvirtino, kad šios tarnybos užsakymu Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų plana...