Sostinės Lazdynų mikrorajono pašonėje - Lazdynėliuose - įsikūrę privačių namų savininkai vakar prie savivaldybės pastato protestavo prieš verslininkų ir valdininkų ketinimą pabloginti jų gyvenimo sąlygas. Miesto tarybos posėdyje buvo svarstomas statybų Lazdynėliuose detalusis planas. Po ilgų diskusijų miesto valdžia šį planą patvirtino, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios".
Tai, kad svajodamas apie nuosavą namą ilgai taupei pinigus ar pasiėmei didžiulę paskolą ir pagaliau jį susirentei, šiais neramiais laikais jau nebedaug ką reiškia. Vieną rytą tu gali išvysti atropojant buldozerį, ir jis prie pat tavosios svajonių pilies išraus duobę. Netrukus čia iškils daugiaaukštis - atsisveikink su ramybe, vaizdu į mišką, pievą ir kitais privataus gyvenimo malonumais.
Būtent taip atsitiko Vilniuje šalia Bukčių miško ir parko įsikūrusiems Lazdynėlių gyventojams. Patikinti sostinės savivaldybės valdininkų, jog Lazdynėliai - tai vieta, kur buvo, yra ir bus statomi tik nedideli namai (architektų kalba kalbant - mažaaukštė statyba), jie pasistatė čia privačius būstus.
Netikėti valdžios pažadais jie neturėjo pagrindo ir todėl, jog netoli - vandenvietė, iš kurios vanduo pumpuojamas trečdaliui miesto. Dėl to šioje vietovėje sovietiniais laikais buvo uždrausta statyti didelius namus. Geriamasis vanduo yra strateginis šalies turtas.
Tačiau sovietmečiu Lazdynėliuose tarp pušų buvo įkurtas metalinių garažų "miestelis". "Suprantu, jog okupacijos metais valdžiai mažai terūpėjo, terš tie garažai ir mašinos geriamąjį vandenį ar ne. Tačiau negaliu suvokti, kodėl nepriklausomos Lietuvos valdininkai sumanė Lazdynėliuose padėti dar didesnes ekologines ir socialines minas", - stebisi ten gyvenantis Rolandas Čečkauskas.
Teismas sprendimą panaikino
Taip jis pavadino akcinės bendrovės "Junesta" ir Vilniaus savivaldybės siekius Lazdynėliuose pristatyti daugiaaukščių namų. Vienas jų, keturių aukštų daugiabutis, jau iškilo šalia individualių namų, šiuo metu prie jo baigiami lipdyti dar du keturaukščiai.
Šis mažas sklypelis Vilniaus bendrajame plane skirtas tik mažaaukštei ir mažo intensyvumo statybai, tačiau didžiąją sklypo dalį užims daugiaaukščiai namai ir garažai. Greta šio namo, po aukštos įtampos elektros perdavimo linija, "Junesta" įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kurios didelė dalis atvira.
Netoli "Junesta" ketina pastatyti dar keletą daugiabučių namų. Lazdynėlių senbuviai apskaičiavo: juos pastačius žmonių čia gyvens 6 kartus daugiau negu vidutiniškai Vilniuje.
R.Čečkauskas tai vadina ne tik individualius namus pasistačiusių žmonių apgavimu, bet ir nesiskaitymu su šalies įstatymais.
Sklypai, kuriuose numatytos statybos, buvo skirti infrastruktūrai, ir rengti detaliojo statybų šioje vietoje plano nepakeitus bendrojo plano nebuvo galima. Tačiau šią kliūtį statybų iniciatoriai ir Vilniaus savivaldybė gudriai apėjo - miesto taryba garažus paskelbė didelės taršos objektais. Teritorijų planavimo įstatymas leidžia nekeisti bendrojo plano, kai taršaus objekto vietoje planuojama statyti namus.
Tiesa, valdininkai pamiršo, jog būtina pateikti konkretų taršių objektų sąrašą, todėl praėjusią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas nurodė šią klaidą ištaisyti. Kol tai nepadaryta, "Junesta" teoriškai neturėjo teisės rengti detaliojo plano, kol nepakeistas bendrasis.
Bus teršiami vandenys
"Savivaldybės įmonėje "Vilniaus planas" sužinojau, jog toji teritorija neturi būti užstatyta vien gyvenamaisiais namais - ten privalu pastatyti ir infrastruktūros objektus: vaikų darželius, mokyklas, parduotuves, kavines, nutiesti kelius, nors statybos bendrovėms tai ir nepelninga", - sakė R.Čečkauskas.
Prigrūdus tarp individualių namų vien tik gyvenamųjų daugiabučių, kils ekologinių ir socialinių problemų. "Geriamasis vanduo bus užterštas, miškas nunyks. Siauras kelelis, kuriuo dabar pasiekiame miestą, bus nepravažiuojamas. O kur darželiai, mokyklos ir kitos būtinos įstaigos tūkstančiams žmonių, kurie čia įsikurs, kur darbo vietos jiems?"- klausė R.Čečkauskas.
Pašnekovas sakė susipažinęs su architektų darbu Vakaruose. "Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose civilizuotose šalyse projektuoja kompleksą - ir gyvenamuosius namus, ir žmones aptarnaujančias įstaigas. Be to, klientams siūloma rinktis, kur jie pageidauja gyventi: butuose daugiaaukščių namų kvartale, individualių namų kvartale ar kotedžų kvartale, ir niekas daugiabučio tarp individualių namų nespraudžia. O Lietuvoje daro atvirkščiai ir taip sukelia ne tik daug ir didelių problemų, bet ir vienų bei kitų žmonių nepasitenkinimą", - kritikavo Lazdynėlių gyventojas.
Vakaruose statant tokį kvartalą privaloma įvertinti jo poveikį aplinkai. Tačiau Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nutarė šio detaliojo plano poveikio aplinkai nevertinti, esą jis atitinka miesto bendrąjį planą, o šioje teritorijoje gerai išplėtota inžinerinė bei susisiekimo infrastruktūra.
Bendrovė sutiko derėtis
Lazdynėliuose gyvenanti Daina Balčėtienė sakė, jog šio mikrorajono žmonės jau nuo 2004 metų įvairiose valdžios įstaigose protestuoja prieš ketinimus pabloginti jų gyvenimo sąlygas. Moteris pateikė pluoštą dokumentų, kuriuose užfiksuota, jog per viešą detaliojo plano svarstymą Lazdynėlių žmonės dar 2005 metais protestavo prieš ketinimą statyti ten daugiaaukščius ir pasiūlė būsimų namų aukštį sumažinti iki 12 metrų.
Pasak D.Balčėtienės, detalusis planas buvo rengiamas jau daugiau kaip 3 metus, o šios procedūros terminas neturi viršyti trejų metų. "Šio plano sprendiniai prieštarauja bendrajam planui - jame šie sklypai nurodyti kaip mažaaukščių statinių ir infrastruktūros teritorija. Daugiaaukščių sienos bus tik per 4 metrus nuo individualių namų, ir dar iš pietų pusės, tad užstos saulę. Teisės aktai draudžia bloginti greta esančių namų gyventojų gyvenimo sąlygas", - dėstė moteris.
Nei bendrovė "Junesta", nei Vilniaus savivaldybė, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija į gyventojų protestus ilgai neatsižvelgė. Priešingai - naujajame miesto bendrajame plane kai kurie sklypai, kuriuose "Junesta" ketina statyti daugiabučius, paženklinti jau kaip vidutinio užstatymo intesyvumo teritorija.
"Tačiau pastarosiomis dienomis, galbūt pabūgusi skandalo, bendrovė "Junesta" pasisiūlė šiek tiek sumažinti būsimo dviejų laiptinių namo aukštį. Tai gudri taktika - planuoti statyti labai aukštus pastatus, o paskui planus kiek pakoreguoti ir teismuose bei kitose valdžios įstaigose sakyti: štai kokie mes geri, atsižvelgėme į gyventojų prašymus", - pasakojo D.Balčėtienė.
Kalta buvusi valdžia?
Bendrovės "Junesta" generalinis direktorius Algis Stabingis LŽ tvirtino apie teismo nutartį panaikinti Vilniaus savivaldybės sprendimą dėl taršių objektų Lazdynėliuose dar nežinąs, todėl ir komentuoti būsimų bendrovės darbų šiame mikrorajone negalįs. Tad liko neaišku, ar "Junesta" ryšis statyti Lazdynėliuose ne tik gyvenamuosius namus, bet ir infrastruktūros objektus.
"Pats gyvenu kotedže Pašilaičiuose ir šalia mūsų pastatyta daugiaaukščių - man jie netrukdo", - dėstė A.Stabingis.
Aplinkos ministerijos sekretorė architektė Jūratė Juozaitienė neslėpė pasipiktinimo pastarųjų metų mada tankinti namus Vilniuje kone iki beprotybės. "Lazdynėliuose šiuo metu yra susiformavusi pusiausvyra: nedidelis individualių namų kvartalėlis, graži aplinka. Pristačius daugiaaukščių ir tuo pat metu nepasirūpinus infrastuktūra ši pusiausvyra bus pažeista - prasidės ekologinės, socialinės bėdos. Savivaldybės tarybai reikėtų miestą tvarkyti ne vien iš verslo pozicijų, bet atsižvelgti ir į gyventojų bendruomenių interesus", - kalbėjo J.Juozaitienė.
Vilniaus Lazdynų mikrorajone parlamentaru išrinktas Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius LŽ sakė pasiūlęs Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje palaikyti Lazdynėlių gyventojus. "Neturėtų būti svarstomi tokie planai, kurie parengti pažeidžiant įstatymus", - kritikavo G.Steponavičius. Jis teigė šią savo nuomonę išdėstęs ir Vilniaus vadovams.
"Leisti pradėti statyti Lazdynėliuose daugiaaukščius - buvusios miesto valdžios klaida ar neapsižiūrėjimas, ir tokių Vilniuje padaryta nemažai. Galbūt šią klaidą dar nevėlu ištaisyti", - prieš miesto tarybos posėdį svarstė sostinės vicemeras Algimantas Štaras.
Feliksas Žemulis
