Visuomeniniai gamtos sergėtojai įtaria Aplinkos ministerijos vadovus užsimojus susilpninti saugomų teritorijų sistemą, kad gražiausiose vietose netrukdomi galėtų įsikurti turtuoliai. Valdininkai atšauna tik siekiantys griežtinti aplinkos kontrolę.
Aplinkos viceministro Ramūno Kalvaičio vadovaujama Valdymo tobulinimo darbo grupė, kurioje, be šio politiko, yra penki ministerijos valdininkai, pasiūlė vietoj dabar esančių 36 nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų palikti 4-6 direkcijas regionuose. Ši pertvarka nepaliestų tik Kuršių nerijos nacionalinio parko.
Daugelyje saugomų teritorijų direkcijų būtų naikinami finansininkų ir direktorių etatai. Šie taptų viršininkais ar vedėjais.
Lietuvos nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų koalicija stebisi, kodėl Aplinkos ministerijos inicijuota reforma jos kabinetuose svarstoma skubos tvarka, nepasiteiravus mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų aplinkosaugos specialistų nuomonės. Jungtinių Tautų konvencija dėl galimybės gauti informaciją ir kreiptis į teismą aplinkos klausimais (vadinamoji Orhuso konvencija) įpareigoja valdininkus tartis su visuomene.
Su minėtos koalicijos atstovais susitikęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino, kad išvados dėl saugomų teritorijų pertvarkymo netrukus bus perduotos Saulėlydžio komisijai.
Pateks į privačias rankas?
"Lietuvos saugomos teritorijos yra vieša vertybė, tačiau ministerijos valdininkai girdi tik saugomų teritorijų priešininkų argumentus. Ar ne per didele kaina pataikaujama mažai daliai žemės ir miškų savininkų? Dauguma jų net negyvena saugomose teritorijose, tik turi ten nuosavybės ir plėtros interesų.
Kyla grėsmė, kad pastaruoju metu plačiai aptariamos neteisėtos statybos bus įteisintos ir į privačias rankas pateks iki šiol visuomenės poreikiams išsaugotos vertingiausios gamtinės ir kultūrinės teritorijos", - būgštauja Lietuvos nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų koalicijos vadovai Žymantas Morkvėnas ir Kęstutis Navickas.
Jie primena, kad daug saugomų teritorijų direkcijų įgyvendina Europos Sąjungos (ES) paramos projektus. Pagal juos gamtos ir kultūros vertybėms tvarkyti bei saugoti skiriama nemažai lėšų. Saugomų teritorijų administracijos įsipareigoja, kad mažiausiai ketverius metus sukurta infrastruktūra nebus perleista kitam juridiniam asmeniui. Kas atsakys už sutarčių nevykdymą, ar nereikės sunkmečio sąlygomis grąžinti šių lėšų Briuseliui iš valstybės biudžeto?
Be to, saugomų teritorijų direkcijos įgyvendina ir svarbius ES reikalavimus - Paukščių ir Kertinių buveinių direktyvas. Šių dokumentų pagrindu suformuotas europinės svarbos teritorijų tinklas "Natura 2000". Kad vertybės būtų apsaugotos, reikia glaudžiai bendradarbiauti su vietos žmonėmis. Tai daryti pavesta saugomų teritorijų direkcijoms. Kas bus, jei šių direkcijų gerokai sumažės?
Turtuolių rezervatų nenori
Šiam susirūpinimui pritaria ir gamtininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas mokslų daktaras Romas Pakalnis. Jis laišku kreipėsi į prezidentą, premjerą, aplinkos ministrą ir Lietuvos nuolatinę atstovybę prie UNESCO. Mokslininkas abejoja, ar regioninių parkų ir kitų saugomų teritorijų direkcijų panaikinimas arba jų funkcijų perdavimas kitoms institucijoms pasitvirtintų tiek ekonomikos, tiek aplinkosaugos požiūriu.
R.Pakalnis prognozuoja, kad dėl tokių permainų nukentėtų gamta, gražios vietos taptų tvoromis apsitvėrusių turtingų žmonių "rezervatais", o Lietuvą lankytų vis mažiau turistų. "Neaukokime valstybės pagrindo - mūsų krašto istoriją, gamtą ir kultūrą puoselėjančių institucijų", - ragina žinomas mokslo ir kultūros veikėjas.
R.Pakalnis dalyvavo darbo grupės valstybinių parkų valdymui pertvarkyti pasitarimuose. Jai buvo pavesta apsvarstyti Aplinkos ministerijos siūlymą panaikinti daugumą saugomų teritorijų direkcijų. Šiai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės vadovaujamai grupei priklausė keletas regioninių ir nacionalinių parkų, kai kurių ministerijos departamentų ir skyrių vadovų.
Pasak R.Pakalnio, grupė vienbalsiai atmetė siūlymą naikinti direkcijas. "Kad mūsų nuomonė neliktų neišgirsta, sumaniau apie tai informuoti krašto vadovus", - prisipažino mokslininkas.
Sunkmetis - tik priedanga?
"Net ir sunkmečiu nereikėtų atsisakyti saugoti gamtos. Verslas jos negelbės - tai valstybės pareiga turėti efektyvią saugomų teritorijų sistemą, kaip yra daugelyje pasaulio šalių. Be tiesioginės direkcijų priežiūros jos neįsivaizduoju. Ypač šiais laikais, kai į gamtą taip braunamasi", - LŽ aiškino R.Pakalnis.
Jis darė prielaidą, kad sunkmetis tėra patogi priedanga, po kuria slypi verslininkų ir jų veikiamų valdininkų noras likviduoti saugomas gamtos teritorijas. Tokį pageidavimą išsakė neseniai Krekenavoje susirinkę šių teritorijų priešininkai, įkūrę Visuomeninę kraštotvarkos tarybą. Vienas jos siūlymų Aplinkos ministerijai - reorganizuoti Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą.
Darbo grupės specialistų nuomone, dėl Aplinkos ministerijos rekomenduotos pertvarkos būtų prarasta daug kvalifikuotų žmonių. Be to, aukščiausią kvalifikaciją turintiems teritorijų vadovams būtų parodytos durys, o menkesnės kvalifikacijos specialistai liktų dirbti.
Blogiau būtų saugoma gamta ir kultūra, pablogėtų ryšiai su vietos gyventojais, sumažėtų saugomų teritorijų autoritetas, tektų peržiūrėti daug teisės aktų. "Darbo ir valdymo efektyvumas ne padidėtų, o sumažėtų", - konstatavo grupės nariai.
Užuot naikinus direkcijas, jie ragina atsisakyti laisvų etatų ir šiuo metu nebūtinos veiklos. Pasiūlyta Labanoro regioninį parką prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko, o Čepkelių valstybinį rezervatą - prie Dzūkijos nacionalinio parko. Viena idėjų - saugomų teritorijų inspektorius vadinti reindžeriais, kaip yra daugelyje Vakarų šalių.
Ministerija ramina
Aplinkos viceministro R.Kalvaičio nuomone, nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos būgštauja be reikalo. "Dar nepasirinkome jokio reformos varianto. Kai tai bus padaryta, paskelbsime visuomenei ir lauksime nuomonių bei siūlymų", - pabrėžė jis. Viceministras pridūrė, kad norima pertvarkyti ne tik saugomų teritorijų, bet ir miškų urėdijų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, Jūrinių tyrimų centro ir kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų bei įmonių veiklą.
R.Kalvaičio teigimu, gamtos ir kultūros vertybes galima saugoti ir prižiūrėti racionaliau. Kelios dešimtys parkų direkcijų - tiek pat buhalterijų. Ar jų tiek reikia?
Aplinkos ministerijos vadovai nepatenkinti ir parkų inspektorių darbu: šie aplinkosaugininkai fiksuoja mažiau pažeidimų parkuose negu regionų departamentų ir agentūrų pareigūnai už jų ribų. Juk parkai - gražiausios, labiausiai atakuojamos gamtos vietos.
"Todėl ir kilo mintis sumažinti buhalterių skaičių, o vietoj jų sustiprinti aplinkos kontrolę. Parkuose dirbtų daugiau inspektorių", - aiškino R.Kalvaitis.
Pasak jo, parkų vadovai nebūtų atleisti iš darbo ir uždirbtų ne mažiau negu dabar, tik kitaip būtų vadinamos jų pareigos. Po reformos likusios kelios parkų direkcijos turėtų daugiau galimybių pasamdyti profesionalių architektų, ekspertų ir kitų kvalifikuotų specialistų.
"Laukiame R.Baškytės vadovaujamos darbo grupės patikslintų išvadų. Taip pat paprašėme išsakyti savo nuomonę apie parkus ministerijos Vidaus audito tarnybą ir nepriklausomus specialistus - verslo valdymo konsultacijų akcinę bendrovę Organizacijų vystymo centrą. Tik išanalizavę jų pasiūlymus apsispręsime. Ministerija nori ne naikinti saugomas teritorijas, o stiprinti jas", - tikino viceministras.
Feliksas Žemulis
