evalda šiškauskienė

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje infliacija toliau pamažu traukiasi, tiesa, pinga tikrai ne viskas. Maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių kainos iš lėto leidžiasi žemyn, per vieną mėnesį vidutiniškai sumažėjo procentu. O paslaugos, priešingai – pabrango beveik pusantro procento. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad dėl pabrangusių degalų vasaros pabaigoje kainos vėl pradės kopti į viršų ir pasibaigs mėnesinė defliacija. Sostinėje dirbantis kirpėjas Vytautas Vančys klientų dėmesiu nesiskundžia, darbo netrūksta.

Vilnius pasiruošęs – šią savaitę sostinė priims pasaulio galingiausiuosius, kurie atvyksta į NATO viršūnių susitikimą. Ypatinga užduotis tenka ir lyderius bei jų delegacijas priimantiems viešbučiams. Darbuotojai gavo griežtą instruktažą, kaip elgtis prie aukščiausio rango pareigūnų, viešbučiai įrengė papildomas apsaugos sistemas.

Vilnius ruošiasi didžiausiam renginiui per keletą dešimtmečių NATO viršūnių susitikimui. Per renginį liepos 11–12 dienomis daug kur Vilniuje bus draudžiamas automobilių, dviračių ir net paspirtukų eismas, į oro uostą neskris keleiviniai lėktuvai, o į Senamiestį žmonės galės patekti tik pėsčiomis. Dėl to verslininkai piktinasi, kad sulauks trečdaliu mažiau klientų nei įprastai, nukentės restoranų pelnai. Kai kurie restoranai net laikinai užsidarys, nes mano, kad klientų nesulauks.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Ką rinktumėtės – degustacinę vakarienę gyvos muzikos fone už beveik tris šimtus, o gal ir keturis šimtus eurų? Tokiais pasiūlymais pasitikti Naujuosius metus lietuvius vilioja restoranai, viešbučiai ir SPA centrai. Daugelis neslepia – kainas šiemet didino, nes brango ir maistas, ir atlikėjų paslaugos. Visgi klientų stoka verslai nesiskundžia, tikisi, kad laisvos vietos užsipildys. Tiesa, staliukus žmonės rezervuoja vangiau nei prieš pandemiją.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

Finansų ministrei pareiškus, kad 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata yra naudingiausia didelėms bendrovėms, pirmiausia greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, jog lengvata aktuali daugiau nei 40 proc. viešojo maitinimo įmonių. „Finansų ministrė pareiškė, kad PVM lengvata (...) nėra aktuali daugumai sektoriaus įmonių, nes tik greitojo maisto restoranai ir picerijų tinklai yra PVM mokėtojai.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) išplatino nekrologą restoranams. Asociacijos teigimu, Finansų ministerijos sprendimas nepratęsti PVM lengvatos taikymo restoranams yra nelogiškas, o ministrės teiginys dėl PVM atrodo kaip spaudimas parlamentarams.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad smarkiai išaugusias sektoriaus išlaidas pajūryje praėjusią vasarą kompensavo didelis turistų srautas, penktadienį pranešė „Vakarų ekspresas“. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms labiausiai smogė padidėjusios energetinės išlaidos bei brangstantys maisto produktai, komentuodama praėjusią vasarą Lietuvos pajūryje sakė asociacijos vadovė. „Mums energijos kaštai pakilo nuo 240 iki 340 proc.

Pasaulio gurmanai, keliaudami po įvairias šalis ir galvodami ką ypatingo paskanauti, atveria garsųjį seniausią viešbučius ir restoranus vertinantį leidinį – „Michelin“ gidą, kuriame geriausi restoranai kritikų įvertinami žvaigždutėmis – nuo 1 iki 3. Garsiausi Lietuvos šefai su politikais jau seniai diskutuoja apie tai, kad garsiuosius restoranų vertintojus reikėtų pakviesti į Lietuvą, esą taip pakelsime šalies prestižą bei paskatinsime turizmą. Tačiau tai kainuoja apie 1 mln.

Lietuvos bankas siūlo penktadaliu didinti minimalią algą. Į rankas ji padidėtų apie 75-iais eurais ir siektų beveik 625-is eurus. Dirbantieji už minimalią algą piktinasi, kad tiek yra mažai, mat kainos padidėjo dar smarkiau. Tačiau darbdaviai gresiant recesijai didinti minimalios algos nesutinka. O ir vyriausybė tokiam didinimui pritarti neskuba ir ruošiasi laukti rudens, kad aiškiau matytųsi, kur kitąmet risis šalies ekonomika.

Viešbučių ir restoranų asociacija, sporto klubai, kino teatrų ir renginių atstovai prašo pratęsti 9 procentų PVM lengvatinį tarifą dar metams. Restoranai grasina – jei lengvata bus panaikinta, kainos kavinėse pakiltų maždaug penktadaliu. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė jau anksčiau skeptiškai vertino lengvatinio PVM tarifo pratęsimą. Finansų ministerija Šimonytei antrina ir prabyla apie milijonines biudžeto netektis.

Gyventojai skaičiuoja, kad pavalgyti restorane ar kavinėje tampa vis brangiau. Restoranų atstovai sutinka, kad kainos auga. Tačiau tikina, kad neturi kitos išeities, kaip tik jas didinti. Anot jų, brangsta visi kaštai nuo patalpų nuomos iki maisto produktų. Todėl įspėja, kad kainos dar daugiau kils panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad lėkštė sriubos ar šaltibarščių kavinėse jau kainuoja daugiau nei 5 eurus.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjęs Lietuvos maitinimo sektorius iškarto pajuto teigiamą nuo liepos įsigaliojusio lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) poveikį, tačiau pabrėžia, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo sukaupti lašiniai jau aptirpo arba net visai ištirpo.   „Dabar daug geriau laikosi prabangesni restoranai – ten vietas rezervuojasi, kainos nemažos, ir tie, kurie dirba išsinešimui.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Kai kurie verslininkai siūlo griežtinti galimybių paso ir kitų šiuo metu galiojančių ribojimų tikrinimą. Griežčiau tikrinti siūloma ne gyventojus, tačiau pačius verslininkus – akyliau žiūrėti, ar jie užtikrina galiojančius reikalavimus. Pasak jų, šiuo metu dalis verslininkų gali dirbti praktiškai nesilaikydami jokių ribojimų, o už tai lieka nenubausti. Tačiau šią idėją sveikina toli gražu ne visi verslininkai.

Einant į pabaigą pirmajai savaitei su platesniu galimybių paso taikymu, dalis maitinimo įstaigų pasakoja galimybių pasus tikrinančios lankytojui atsisėdus prie staliuko. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad toks tikrinimo būdas neatitinka Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų, šeštadienį rašo 15min.lt.

Vyriausybei leidus maitinimo, apgyvendinimo, pramogų verslui pačiam spręsti, ar jau nuo kitos savaitės aptarnauti tik klientus su galimybių pasu, dalis verslo atstovų pasisako už tam tikrus veiklos apribojimus viduje, o ne galimybių pasą.  „Blogiausias dalykas yra galimybių pasas“, – BNS pareiškė vienos didžiausių maisto tiekimo bendrovių „Amber Food“, valdančios apie keturias dešimtis restoranų, vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.

Nuo liepos 1-osios pasibaigęs karantinas kai kuriems verslininkams įnešė daugiau streso nei laisvių. Karantinui pasibaigus liko galioti kai kurie ribojimai. Maitinimo įstaigų atstovai sako nesuprantantys jiems kraunamų nurodymų, o Vyriausybės komunikacija esą yra tokia prasta, kad ja jau atsibodo stebėtis. Nuo liepos 1 d. šalyje baigė galioti karantinas, tačiau tam tikri ribojimai liko. Tarp jų ir reikalavimai maitinimo įstaigoms. Čia tarp žmonių turės būti užtikrinamas 2 m. atstumas.

Karantinui uždarius visus namuose, sumažėjus kelionių skaičiui, didelė dalis lietuvių didžiąsias žiemos šventes tikėjosi sutikti Lietuvoje. Itin daug žmonių šventėms būtų vykę į viešbučius prie jūros. Tačiau Vyriausybei priėmus naujas karantino sąlygas susidarė dviprasmiška situacija – viešbučiams veiklą vykdyti leidžiama, bet žmonės laikinai negali vykti į kitas savivaldybes. Viešbučiai tvirtina patirsiantys didelių nuostolių.

Pavasario pabaigoje įprastai įsisukančią sezoninių darbų paiešką pristabdė koronavirusas ir šalyje įvestas karantinas. Nors ir ieškančių, ir siūlančių darbą pamažu daugėja, kurortų atstovai atviri – mintys apie milžinišką tautiečių poilsiautojų antplūdį gali tapti tik gražia svajone. „Savų neturim, kur dėti“, – juokėsi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, paklausta, ar viešbučiai suskubo ieškoti papildomų darbuotojų vasaros sezonui.

Atvėrus sienas tikimasi kelionių verslo, viešbučių atsigavimo Po dviejų mėnesių pertraukos Baltijos šalims atvėrus vidaus sienas, Lietuvos turizmo atstovai teigia, kad kad šis atlaisvinimas turėtų paskatinti išvykstamąjį turizmą. Tačiau siekiant pritraukti į šalį latvių ir estų, Lietuva turėtų labiau pasistengti, nes šioje rinkoje kovoja daug šalių. Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad verslininkai ir verslo atstovai pasipiktinę valdžios sprendimais dėl apribojimų kavinėms, restoranams, barams, naktiniams klubams ir kitoms pasilinksminimo vietoms, esančioms uždarose patalpose. Nuo pirmadienio vėl galės veikti restoranai, barai ir kavinės viduje, tačiau turės laikytis papildomų saugumo priemonių.

Profsąjungų atstovai ragina darbuotojus tartis su darbdaviais dėl galimybės dirbti iš namų, jei Lietuvoje daugėtų koronaviruso atvejų. Tačiau pats verslas nežino, kaip reaguos, jei darbuotojai ims masiškai neateiti į darbą. Dėl to, pasak darbdavių, gali sutrikti ne tik privatus, bet ir viešasis sektorius. Vyriausybė pranešė, kad koronaviruso prevencijai iš valstybės rezervo skyrė 1,24 mln. eurų.

Pasaulyje plintantis koronavirusas paveikė ir Lietuvos turizmo sektorių – krito viešbučių ir restoranų apyvarta, mažėja turistinių kelionių. Verslininkai sako, kad neigiamai jų veiklą veikia ir valdžios institucijų komunikacija, kuri atgraso žmones nuo kelionių.

Nuo 2020-ųjų turintys įsigalioti draudimai prekiauti alkoholiu lauko kavinėse ir paplūdimiuose nesumažins alkoholio prieinamumo, o privers užsidaryti tokias kavines bei sutrikdys konkurenciją, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. „Gražiausiose vietose bus išnaikintos lauko kavinės“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė Evalda Šiškauskienė. Ji prašo parlamentarų dar kartą įvertinti tokių draudimų būtinybę.

Tikimasi, kad šiais metais Lietuvą aplankys bent dešimtadaliu daugiau svečių iš užsienio nei pernai. Visgi, ne visi paliekantys Lietuvą svečiai džiūgauja aplankę mūsų kraštą. Įspėjimų turi ir ekspertai, kurie sako, kad turistų galėtų būti gerokai daugiau. Srautą esą padidintų organizuojamos konferencijos ir medicininis turizmas. O štai verslininkai su nerimu žvelgia į ateinančius metus – ar liks turistų, kai valdžios sprendimai iš lauko kavinių išguis alaus bokalus.

Rudenį Lietuvoje paprastai senkant turistų srautui, šiemet dalis viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų gali tikėtis didesnio pelno dėl popiežiaus Pranciškaus vizito rugsėjį, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, nakvynės jau dabar dairosi tikintieji iš užsienio valstybių, daugiausia – Lenkijos, o kai kuriuose viešbučiuose užsakyti jau visi kambariai, netgi sudaromi laukiančiųjų sąrašai, jei kas nors nuspręstų neatvykti.

Trečiadienio vakarą „Gourmet Panorama“ surengtame gurmanų vakarėlyje svečiavosi visas būrys žymių žmonių. Tarp jų – Patricija ir Ali Gadžijevai, Agnė Grigaliūnienė, Austėja Jablonskytė, Jolanta Smičienė, Saugirdas Vaitulionis, Liucina ir Tadas Rimgailos, Sigitas Praspaliauskas, Edvardas Žičkus, Laura ir Šarūnas Mazalai, Rima Olberkytė-Stankus ir kiti.  Prieš savaitę duris atvėrę gastronomijos namai į išskirtinę atidarymo šventę iš viso sukvietė per 300 svečių.

 Vilnius planuoja keisti dešimtmečių praktiką, kai daugelis paslaugų įstaigų uždaroma 18 val., rašo „Lietuvos žinios“. Savivaldybė tikisi, kad aktyvi naktinė veikla Vilniuje gali sukurti dar pusę miesto ekonomikos, tačiau verslas tokiai idėjai ryžtųsi tik gerai išanalizavęs galimus srautus.

Vasario 16-oji šiemet tautą džiugina ne tik dėl ypatingos sukakties, bet ir dėl to, kad švęsti bus galima net tris dienas. Pasinaudoję ilguoju savaitgaliu lietuviai išpirko visus viešbučius šalies kurortuose, o trispalves masiškai kelti tūkstančiai ruošiasi ir užsienyje. Net visko matę ekspertai sako, kad tokio šventinių kelionių anšlago vasario 16 dieną dar nėra matę. Asmenukė prie ką tik pakabintos Lietuvos vėliavos ir Vasario 16-osios šventinio pasiruošimo darbai beveik baigti.

Vasario 16 šiemet tautą džiugina ne tik dėl ypatingos sukakties, bet ir dėl to, kad švęsti bus galima net tris dienas. Pasinaudoję ilguoju savaitgaliu lietuviai išpirko visus viešbučius šalies kurortuose, o trispalves masiškai kelti tūkstančiai planuoja ir užsienyje. Net visko matę ekspertai sako, tokio šventinių kelionių anšlago Vasario 16 d. dar nėra matę. Išpuoštose sostinės gatvėse kalbinti vilniečiai ilgąjį savaitgalį vyksiantį valstybės atkūrimo šimtmetį žada paminėti ypatingai.

Iki metų pabaigos likus mažiau nei dviem savaitėms skubama ne tik pabaigti darbus, bet ir išsirinkti puikią vietą Naujųjų metų sutikimui. Šiemet jau ne kartą ekonomistai ir visuomenė aptarinėjo bei aikčiojo dėl poilsio ir pramogų paslaugų kainų. Niekas nebesistebi, kad kainos prilygsta prabangiems užsienio kurortams ir pramogų kompleksams. Pasiteisinama aukšta kokybe. Tad aukštos kokybės ir prabangos toli ieškoti nereikės - Lietuvoje pasiūlymų aibė ir kiekvienam pagal kišenę.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.

Atlyginimai 5–6 kartus mažesni, o SPA kainos skiriasi vos keliais šimtais eurų. Tokį kainų palyginimą pateikė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, viešbučių ir restoranų asociacija įžvelgė klaidą ir tikina, kad realybė visai kitokia. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinėje erdvėje „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje yra užfiksavęs spalio 13–15 d. savaitgalio kainas Norvegijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos SPA viešbučiuose.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija norėtų, kad trumpalaikės nuomos veikla būtų reguliuojama nacionaliniu lygiu. Asociacijos teigimu, viešbučiai ir butų savininkai veikia nelygiavertėmis sąlygomis: pirmiesiems tenka mokėti gerokai daugiau mokesčių ir vykdyti daugiau reikalavimų, rašo „Verslo žinios“. „Asociacija kartu su Ūkio ministerija ir Statistikos departamentu jau buvo beveik suradę sprendimą. Tačiau procesas dėl kažkokių priežasčių vis gaišinamas, atidedamas.

Finansų ministerija iki liepos pradžios laukia viešbučių atstovų argumentų, kodėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų veiklai neturėtų būti naikinama. Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad PVM tarifo padidinimas viešbučių veiklai nekenks. „Tiek viešbučių atstovams, tiek visoms visuomenės grupėms, pristatydami mokesčių ir socialinių įmokų pasiūlymus, kvietėme aktyviai įsijungti į tą diskusiją. Visus argumentus, pasiūlymus ir patobulinimus pateikti iki liepos 1 dienos.

Vaikų išnaudojimas – žinoma ir didelė problema visame pasaulyje, kasmet apie 1,8 milijono vaikų tampa seksualinio išnaudojimo aukomis. Prekybos žmonėmis aukos į apgaulės tinklą patenka ne tik internete, bet ir gatvėse. Prabilta ir apie seksualiai išnaudojamus vaikus viešbučiuose, išnaudojimu užsiima tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai. Moteliai ir viešbučiai atrodo patraukli vieta tokiems veiksmams, tačiau vis daugiau viešbučių tinklų imasi iniciatyvos užkirsti tam kelią.

Barų ir restoranų atstovai sako, kad uždraudus alkoholio reklamą jie patirs finansinių nuostolių, kils problemų rekomenduoti parduodamus gėrimus, tačiau alkoholio suvartojimo tai nepaveiks. „Dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja ne tik vizualinės informacijos pateikimą, bet ir uždraudžia barų ar restoranų darbuotojams pristatyti parduodamus gėrimus. Be to, siekiant pažaboti alkoholizmą šalyje, kaip tik turėtume stengtis, kad žmonės negirtautų namuose.

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse nuo penktadienio norint įsigyti alkoholio, iš pirkėjų bus reikalaujama parodyti asmens dokumentą. Ši tvarka galios prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“, „Aibė“ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse. „Lidl“ tinklas prie šios akcijos neprisijungė. Naują tvarką pasiūlę prekybininkai teigia siekiantys užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams ir skatinti visuomenės sąmoningumą.

Siekiant pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, Seime atsidūrė projektas, skatinantis ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, jo vartojimą festivalių metu, bet ir nustatyti naują mažčiaus cenzą, kuomet jaunuolis gali įsidarbinti ir pardavinėti alkoholį. Verslininkai griebiasi už galvų: sezoniniams darbams darbuotojų trūksta, o pakėlus amžiaus limitą potencialių darbuotojų dar labiau sumažės.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Visoje Europoje sparčiai populiarėja „Airbnb“ kompanijos paslauga – trumpalaikė butų nuoma. Ja labiausiai domisi keliaujantys ir ieškantys viešbučių, nakvynės namų bei jaunimo motelių alternatyvų. Išaugęs susidomėjimas pastebimas ir Lietuvoje, o tai kelia nerimą viešbučių verslui. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, jog svarbiausia rinkti statistiką, kiek tokių verslų egzistuoja.

2017-ųjų vasarą, kol bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto kilimo takas, daugelis skrydžių bus vykdoma per Kauną. Prognozuojama, kad per 35 dienas Kauno oro uostas priims daugiau nei 360 tūkst. papildomų keleivių. Rekonstrukcijos darbai Vilniaus oro uoste vyks nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos. Šiuo laikotarpiu daugelis Vilniaus oro uosto skrydžių bus vykdomi per Kauną. „Pagal dabartinius duomenis turistų srautai Kaune nėra dideli.

Praūžus vasarai ir atvėsus orams kurortų verslininkai skaičiuoja šios vasaros perlus, o statistikos departamentas pateikia duomenis, kaip šalies gyventojai atostogavo. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį šalies gyventojų kelionių skaičius šalyje ir užsienyje padidėjo. 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu, vietinio turizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 4,3 proc., vienadienių keliautojų – 0,7 proc.

Dar pavasarį tiek pajūrio, tiek kitų šalies kurortų viešbučiai ir maitinimo įstaigos pradėjo skųstis dėl mažų turistų kiekių, o įpusėjus vasarai vadino ją prasčiausia. Tačiau statistikos departamento duomenimis,  apgyvendinimo įmonių pardavimo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 50,1 mln. eurų, arba 11,8 proc. daugiau, nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį.