Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Darbdaviai skelbia, esą jie darbuotojams suteikia geras darbo sąlygas, moka solidžią algą, leidžia turėti lankstų grafiką. Tačiau žmonės vis tiek neskuba dirbti. Laidos vedėjas Artūras Anužis teirausis, galbūt tai – tik gražios verslininkų kalbos, ne visuomet atspindinčios realybę?
Anot I. Ruginienės, situacijos, kai žmonės priversti dirbti nelegaliai ar dirba su neapmokamais viršvalandžiais, yra dažnos. O ypatingai jų padažnėjo tada, kai vos pandemijai atėjus į šalį, buvo atidaryta nemokama nusiskundimų linija.
Štai, pavyzdžiui, neseniai I. Ruginienė sulaukė pranešimo, jog viename rajone su maisto produktais dirbę darbuotojai plušėdavo daugiau nei 12 valandų. Darbdavys teigė rodantis konkurencingas sąlygas, mokantis labai gerą, bet vos didesnį už minimumą atlyginimą. Puikios sąlygos, anot jo, tai pietums skirtas pusvalandis.
Savo ruožtu pramonininkų konfederacijos viceprezidentė E. Šiškauskienė dėmesį atkreips į kitą problemą. Jei žurnalistai, profsąjungos, vyriausybė ir darbo inspekcija tokias situacijas pastebi, kodėl tuomet nieko nedaro? Šiuo metu, anot jos, šešėlyje esančios lėšos siekia 500-900 mln. Tačiau ar vieni verslininkai turi gaudyti kitus?
„Atsakingas verslas to nedaro. Norėtumėte, kad atsakingas verslas gaudytų neatsakingą? Juk tai yra ne verslo, o vyriausybės kompetencija. Mes lygiai taip pat palaikome tai, kad už šešėlį būtų kovojama, nes konkuruoti darosi nebeįmanoma. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje legaliai dirbančios įmonės nė nebegali konkuruoti ir dalyvauti konkursuose su šešėlinėmis“, – pastebės ji.
Tiesa, darbuotojų trūksta ir atsakingiems verslams. Ar gali būti, kad problema tuomet vis tiek siejasi su pernelyg mažu atlyginimu?
E. Šiškauskienės teigimu, darbuotojų trūksta visoje Europoje, o priežastis, anot jos, labai aiški: „Dabar visi apsimetame, kad pandemijos nebuvo – vieną dieną dalina prastovas, kitą – kelia minimalius atlyginimus. Apyvartos yra nukritusios per pusę, bet atlyginimai išaugę 15 proc. Manau, kad reikėtų pasižiūrėti į abi puses – iš ko verslui reikėtų kelti atlyginimą? Nekalbu apie darbuotojų lūkesčius, kalbu apie galimybes. Taip yra visoje Europoje – matomai išmokėtos pašalpos atsisuko atgal, ir žmogui dabar yra patogiau sėdėti namie, nes jis gauna tiek pat, kiek eidamas dirbti.“
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė I. Ruginienė verslininkų kalbas, jog nėra iš ko mokėti didesnių atlyginimų, vadins nepagrįstomis.
„Kuriant verslą, yra samdoma darbo jėga, perkami tam tikri įrenginiai. Pirkdami pastaruosius, tikriausiai, nesakote, kad neturite iš ko mokėti, ir, galbūt, nesakysite, kad ketinate sumokėti tik 30 proc. visos kainos? Samdant darbuotojus yra lygiai tokie pat kaina, kurią reikia susimokėti. Darbuotojas, eidamas dirbti, turi padengti savo ir savo šeimos sąskaitas. Nejaugi dėl to, kad verslui yra sunku, darbuotojas turi badauti? Atsiprašau, bet nemanau, kad tai teisinga“, – nuomone laidoje dalinsis ji.
Tad kas kaltas dėl to, kad darbo vietų yra, bet darbuotojų – ne? Atsakymai į aktualiausius klausimus – jau šiandien, 19.30 val., laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!
