„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.
„Ar tik nebus Lietuvos (ypač Vilniaus) restoranai pricicirkinę su kainų kėlimu? Liepos ir rugpjūčio mėn. jau pradėjo mažėti lankytojų skaičius, o kai nustos augti ir kainos, pradės vykti įdomūs dalykai...
P.S. pica padoriuose Italijos restoranuose kainuoja apie 8–10 eurų. Vilniuje jau esu matęs nemažai picerijų, kuriose picų kainos yra 10 eurų (~35 litai) ir daugiau. Visa laimė tik, kad Lietuvoje žymiai „didesni“ darbo užmokesčiai (4 kartus), o ir pačios picos yra nepalyginimai „skalsesnės“ nei Italijoje. Skanaus visiems“, – rašo jis.
Iš pasidalintos nuotraukos matyti, kad 2015 m. prasidėjo pakilimas, kurio metu auga lankytojų skaičius, o taip pat ir kainos. Tačiau 2016–2017 m. pasiektas pikas, kuomet augimą skatina tik didesnės kainos, o ne lankytojų skaičius. Ekonomistas prognozuoja, kad dėl per didelių kainų lankytojų skaičius mažės ir galiausiai restoranams teks įsivelti į kainų karus.
Laikinas lankytojų sumažėjimas ar prasidedanti tendencija?
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė portalui tv3.lt sako, kad kol kas mažesnių klientų srautų maitinimo įstaigose nepastebima, nes užsisakyti staliuką restorane ketvirtadienio ar penktadienio vakarui nėra taip lengva.
Tad užfiksuotiems liepos ir rugpjūčio mėnesiams šimtu procentų įtakos turėjo Vilniaus oro uosto laikinas uždarymas rekonstrukcijai. Tai paveikė turistų skaičių, o tuo pačiu ir lankytojų skaičių restoranuose.
„Ypatingai tinkliniai restoranai guodėsi, kad niekada tokio kritimo nejautė, kaip dėl oro uosto. Dar restoranai galvojo, kad vietinis lankytojas dominuoja, bet paaiškėjo kokią įtaką daro avialinijos ir turistų srautas.
Tai jau dabar matydami rudens statistiką turėsime kitokius duomenis. Rudenį ir šiaip suaktyvėja veikla, studentai grįžta į miestą, konferencijos prasideda, renginiai“, – sako ji.
Tuo tarpu Ž. Mauricas pritaria, kad poveikį galėjo padaryti oro uosto uždarymas, taip pat prasti vasaros orai bei pabrangęs alkoholis, tačiau, vis dėlto, lankytojų skaičiaus augimo lėtėjimo ir kainų augimo spartėjimo tendencija tęsiasi jau kurį laiką.
„Žmonės ieškos alternatyvų: gamins maistą namuose, vartos tik gėrimus ir pan. Kai bus rugsėjo mėn. duomenys – pažiūrėsime, bet gerai nebus vis tiek, net jei augimas šioks toks bus rugsėjo mėn.“, – „Facebooke“ komentavo jis.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, kad reikėtų atsargiai vertinti šių dviejų mėnesių rezultatus. Nors pirminė mintis tikrai yra ta, kad kainų didėjimas turi įtakos realiam apsilankymų restoranuose skaičiui, reikia nepamiršti jau paminėtų priežasčių: Vilniaus oro uosto uždarymo ir prastesnio vasaros oro.
O taip pat įtakos gali turėti ir struktūrinė problema – mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje.
„Vilniuje gal to dar nejaučiama, nes ten nemažėja gyventojų skaičius, bet kalbant apie kitus miestus ir miestelius, tikrai jaučiama ta struktūrinė problema. Manau, kad reikia dar kelių mėnesių duomenų palaukti, kurie patvirtintų ar tikrai dėl kainų mažėja lankomumas“, – sako jis.
Kainas sumažintų PVM lengvata
Paslaugų kainų didėjimas – neišvengiamas, tai paliečia ir restoranų segmentą. Pasak E. Šiškauskienės, didinami atlyginimai, rangesni produktai atsiliepia ir galutinei kainai. Tad kainos automatiškai kyla, kitaip restoranai tiesiog neišgyventų. Didžiausia problema, anot jos, daranti įtaką kainai, yra mokesčiai. Remiantis kitomis Europos šalimis, šie galėtų būti daug mažesni.
„Didžiausia problema maitinimo sektoriuje, kad Europoje apie 17 šalių yra susimažinę pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir daugelyje šalių ženkliai mažesni su darbo santykiais susiję mokesčiai. Ir tas PVM ir darbo santykių mokestis kerta pas mus visas šaknis. Nes pas mus sudaro apie 45 proc. visi mokesčiai sudėti, tai restoranams mažiukams tikrai labai sunku išgyventi“, – komentavo ji.
Analitikas Tadas Povilauskas tv3.lt teigė, kad teoriškai įvedus PVM lengvatą, kainos turėtų mažėti. Tačiau tam reikia pagrindimo. O darbo užmokesčiai nėra jau tokie didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tad čia priežasčių dėl aukštų kainų nereikėtų ieškoti.
„Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra apie 3 proc. didesnis nei ES vidurkis. Tad tai nėra panacėja. Dabar yra lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimui bet ne maitinimui, o Europoje nemažai kur yra ir maitinimui. Tai jei būtų ne 21 proc., o 9 proc. mokestis, skirtumas – akivaizdus. Tačiau apgyvendinimui taikomas mažesnis PVM tarifas, nes sutinkama, kad pusė apgyvendinimo įstaigos gyventojų yra atvykę užsieniečiai.
Klausimas, kiek pravalgo vietiniai gyventojai, kiek turistai. Jei daugiau pravalgo lietuviai, tai iš esmės tada tos racijos prilyginti apgyvendinimo PVM tarifui nėra, bet jei įtikintų, kad pusė Vilniaus maitinimo įstaigų priklauso nuo keliautojų, gal tada ir būtų pagrindo“, – svarsto T. Povilauskas.
Visgi viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė nemano, kad toliau augant kainoms sumažės lankytojų skaičius. Mat yra daugybė restoranų, kavinių ir kiekvienas gali rasti pigesnių ar brangesnių pasirinkimų. Be to, formuojasi nauja kultūra – žmonės nori mieste ne tik vakarieniauti, bet ir pusryčiauti, priešpiečiauti, vis mažiau gamintis namuose. Tad, jos nuomone, kiekvienas vartotojas ras savo nišą, kur gali nueiti.
Ar gali restoranai konkuruoti kainomis?
E. Šiškauskienė taipogi neigia svarstymus, kad restoranai galėtų ateityje dėl klientų konkuruoti kainomis. Jos teigimu, maitinimo įstaigos konkuruoja savo išmone. O didžiausia bėda tiek restoranams, tiek viešbučiams išliks darbuotojų trūkumas.
„Dabar yra ir sveikuoliškų visokių restoranų, ir vegetariškų, ir mėsos visokių. Labai svarbu restoranui idėja, išmonė ir nekintanti kokybė. Čia bus didžiausia konkurencija.
Dar žiūrint į perspektyvą, kai statosi 14 viešbučių Vilniuje, tai katastrofiška situacija su darbuotojais. Vešimės iš Ukrainos, Baltarusijos žmones, be ne dėl kalbos sunkiau, o dėl biurokratų trukdžių yra daug sunkiau. Kol mes susitvarkome leidimus, lenkai nušluoja iš po nosies“, – sako ji.
Tačiau analitikas T. Povilauskas neatmeta galimybės, kad restoranai ims konkuruoti kainomis. Tačiau tai priklausys nuo maitinimo įstaigų segmento. Pavyzdžiui, valgyklose ir taip antkainiai nėra labai dideli, tad joms konkuruoti kainomis būtų sunkiau nei tiems restoranams, kurių maržos yra didesnės.
