Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.
„Tai mūsų Vyriausybės pirmas biudžetas. Reikėtų pabrėžti, kad tai bus nedeficitinis biudžetas, perteklinis. Ir tai labai svaru kalbant apie mūsų finansinę atsakomybę. Tai itin socialiai orientuotas biudžetas. Nes daugiau nei 600 mln. eurų skiriama įvairioms socialinėms sritims. Ypatingai tiems, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, gauna mažiausias pajamas. (...) Istorinis momentas ir tai, kad pasieksime finansavimą krašto gynybai 2 proc., tad mūsų įsipareigojimas NATO partneriams bus įvykdytas.
Tikiuosi, kad bus pritarta Seime, nebus daroma populistinių intervencijų“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Numatoma, kad 2018 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., kainų augimas sieks 2,7 proc., vidutinis daro užmokestis augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
„Biudžetas suformuotas atsakingai, jei bus pasaulyje kokie netikėtumai, mums nereikės ieškoti greitojo kredito. Atsižvelgėme į fiskalinės drausmės taisykles, kad dalis pajamų yra laikinos – dėl šylančios ekonomikos. Šiais metais pasiekėme piką, prognozuojame, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Būtina infliaciją suvaldyti, sumažinti valstybės finansų riziką“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, labiausiai augs skiriamos lėšos „Sodros“ biudžetui, Sveikatos apsaugai ir regionams, t.y. savivaldybėms.
Netikėtumai: grąžinta PVM lengvata šildymui ir akcizų didinimas
Nuostabą galėjo sukelti biudžete numatyta PVM lengvatų bei akcizų tvarka. Iki 2018 metų grąžinta 9 proc. šilumos lengvata, panašu, kad išliks ilgam. Nors anksčiau buvo siūloma įvesti naują 15 proc. tarifą, kuris būtų taikomas centriniam šildymui ir apgyvendinimo paslaugoms, dabar visgi 2018 metų biudžeto projekte rašyta, kad 9 proc. tarifas bus taikomas centriniam šildymui, apgyvendinimo bei keleivių vežimo paslaugoms bei knygoms, o 5 proc. PVM tarifas bus taikomas vaistams ir neįgaliųjų technikai.
„Atsižvelgdami į tai, kad visose arba daugelyje sričių radome politinį konsensusą. Tik šildymo lengvatos neradome. Tad liekame prie status quo, neįvedame 15 proc. ir manau prie tos temos bus galima grįžti kai dauguma daugiabučių bus renovuoti“, – sako V. Šapoka.
„Nėra kritinės būtinybės taupyti naikinant šią lengvatą. Dėl to įvertintos finansinės mūsų galimybės, žmonių nuotaikos. Kol kas tikrai minimaliai įgyvendinta renovacijos programa“, – sako S. Skvernelis.
S. Skvernelis prideda, kad kartelė šildymo lengvatai lieka 10 proc.
Kita žinia, sukėlusi visuomenės pasipiktinimą – akcizų kėlimas tabakui bei dyzeliui. Skaičiuojamas, kad pakėlus dyzelino akcizą, kainos augs apie 2 centus. Tuo tarpu 5 proc. padidinus akcizą tabakui, cigarečių kaina turėtų augti apie 10 euro centų.
„Valstybė išloš, nes žmonės bus sveikesni. Kainos didinimas turi įtakos šio žalingo įpročio atsisakymui. Tad čia ne piniguose esmė, o kovoje su šiuo įpročiu. Tai Lietuvos iniciatyva, fiskalinis laimėjimas nebus reikšmingas“, - sako V. Šapoka apie akcizus tabakui.
Didina MMA, algas medikams ir pedagogams
Biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) turėtų būti padidintas nuo 310 Eur iki 380 Eur, o minimali mėnesio alga (MMA) pakils iki 400 Eur. Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 Eur, o 0–25 proc. – iki 450 Eur. Sako, kad taip sumažės mokesčiai neįgaliesiems ir mažiausiai uždirbantiesiems.
Atsisakoma PNPD, o vietoj jo bus skiriama 30 Eur mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Papildomų išmokų gali tikėtis auginantys tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o vieną ar du vaikus auginantys tie, kurių pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 183 Eur. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų – 15,2 Eur.
Skaičiuojama, kad pensijos augs 63 eurais per mėnesį: nuo šių metų jau padidėjo 20 Eur, nuo spalio vidutiniškai kils apie 13 Eur, o nuo kitų metų – 30 Eur per mėnesį. Iš viso pensijoms bus skirta 371,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 ml. Eurų.
Lyginant su 2015 m. šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma – 963 mln. Eur.
V. Šapoka pasakoja, kad bus skiriama rekordinė suma Sveikatos apsaugai – papildomi 170 mln. eurų: kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos.
„Bus iš ko didinti atlyginimus medikams“, – prideda jis.
Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui – 22,6 mln. eurų. Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.
Kiek augs atlyginimai medikams ir mokytojams tiksliau neskaičiuojama.
Tikimasi, jog savivaldybės mažins regionų atskirtį
Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 255,8 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 761,2 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.
Skatins verslą ir kultūrą
164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. Pradedančiam smulkiam verslui suteikiamos pelno mokesčio „atostogos“. Taip pat vienerių metų SODROS įmokų „atostogos“ suteikiamos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims. Išradimų komercializavimui bus taikomas nebe 15 proc., o 5 proc. pelno mokestis, o investuojantys į technologinį atsinaujinimą gaus 100 proc. pelno mokesčio lengvatą vietoje buvusios 50 proc. Taip pat keisis LEZ lengvatos modelis – lengvatos bus taikomos visoms veikloms, išskyrus neatitinkančias tarptautinių principų.
Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu finansavimas kultūrai išaugo 55,3 proc., 2018 metais jis bus didesnis 28,6 mln. eurų nei šiemet. Nuo kitų metų atsiras naujiena – kultūros pasas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus.
2018 m. kultūros pasus gaus 1–4 klasių mokiniai, tai bus pilotinis projektas, o nuo 2019 m. juos planuojama duoti ir 5-8 klasių ir 9-12 klasių moksleiviams.
Finansų ministras nurodo, kad pinigų visiems šiems pakeitimams bus paimta iš trijų pagrindinių dalykų: ekonomikos augimo, geresnio mokesčių surenkamumo – šešėlio besitraukiančio ir atsisakant nebūtinų išlaidų, nukreipiant į prioritetines sritis.
Ž. Šilėnas: tikiuosi nepamatysime apiplėšinėjimo įgūdžių
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino savo įžvalgomis. Pasak jo, nesvarbu ar nedeficitinis biudžetas numatomas dėl ekonomikos augimo ar taupymo, svarbu tai, kad jis nėra deficitinis.
„Ne viena valdžia Lietuvoje gyveno spartaus ekonominio augimo sąlygomis, bet išleisdavo daugiau, nei surinkdavo, t.y. turėdavo deficitinį biudžetą. Už tai valstiečiams neabejotinas pliusas“, – rašo jis.
Vis dėlto, tuo pačiu ragina nepamiršti, kad tai tik – projektas. Nežinia, kas dar įvyks teikiant siūlymus Seime.
„Iš nedeficitinio į deficitinį jis gali pavirsti tiesiog Seimo salėje, kai prasidės Pageidavimų koncertas: „Seimo narys sveikina savo rinkiminę apygardą ir siunčia mokyklos stogą“. Deficitiniu jis gali pavirsti ir metų eigoje, jei bus pradėta dalinti pinigus visiems, kas reikalaus. Ir vienu, ir kitu atveju reikės atsispirti pagundai kelti mokesčius.
Nedeficitinis biudžetas yra vertybė tik tada, kai jis nedeficitinis dėl to, kad valdžia tinkamai valdo ribotą pinigų kiekį. Jei valdžia nedeficitą pasiekia tik dėl to, kad apiplėšia gyventojus, tai nedeficitas rodo ne pinigų valdymo, o apiplėšinėjimo įgūdžius. Tikiuosi 2018 pamatysime pinigų valdymą, o ne pinigų išmušinėjimą“, – viliasi LLRI prezidentas.
Numatoma, kad 2018 metų valstybės biudžeto pajamos bei išlaidos augs. Planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln. eurų) iki 9,541 mlrd. eurų.
Biudžetas Seimo tvirtinamas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.
