2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet.
Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln. eurų) iki 9,541 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 468,6 mln. eurų - 16,1 proc. (89,86 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (558,46 mln. eurų).
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius antradienį teigė, kad 2018 metų biudžeto projekte numatytas viešųjų finansų balanso perviršis sieks 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir sudarys apie 260 mln. eurų. Anot parlamentaro, šios lėšos bus atidėtos rezervui.
Valstybės biudžeto pajamos be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų 2018 metais turėtų didėti 5,4 proc. (346,06 mln. eurų) iki 6,732 mlrd. eurų, tuo metu ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 11,4 proc. (238,687 mln. eurų) iki 2,34 mlrd. eurų.
Planuojamos biudžeto mokesčių pajamos kitąmet turėtų augti 4,9 proc. (288,653 mln. eurų) iki 6,175 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), sudarančių apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta 6,012 mlrd. eurų, arba 6,6 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet.
Didžiąją dalį pajamų kitąmet tradiciškai tikimasi gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) - jos turėtų siekti 3,54 mlrd. eurų, arba 7,8 proc. (257,231 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Planuojamos PVM mokesčio pajamos kitąmet sudarys apie 52,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos).
Akcizų pajamos 2018 metais turėtų padidėti 8,4 proc. (112,718 mln. eurų) iki 1,452 mlrd. eurų - tai sudarys 21,6 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos). Didžiąją akcizų pajamų dalį - 54,8 proc. - kitąmet sudarys pajamos už energinius produktus. Pajamos už alkoholį turėtų sudaryti 24 proc., tabaką - 21 proc., elektros energiją - 0,2 proc. visų akcizų pajamų.
Pelno mokesčio pajamos turėtų didėti 3 proc. (20,627 mln. eurų) iki 698,416 mln. eurų - tai sudarytų 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų (be ES paramos).
Valstybės biudžetui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio pajamos kitąmet mažės 5,3 proc. (18,094 mln. eurų) iki 321,483 mln. eurų. Valstybės ir savivaldybių biudžetams šio mokesčio teks 1,814 mlrd. eurų - 16,6 proc. (258,1 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet.
Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos kitąmet turėtų siekti 16,1 mln. euru (9,4 proc. mažiau nei šiemet), transporto priemonių mokesčių pajamos - 14,503 mln. eurų (4 kartus mažiau). Atskaitymai nuo pajamų pagal miškų įstatymą turėtų sudaryti 26,4 mln. eurų (tiek pat, kaip šiemet).
Dėl galiojančių mokesčių lengvatų kitąmet bus negauta 1,231 mlrd. eurų pajamų. Daugiausia pajamų bus negauta dėl gyventojų pajamų mokesčių lengvatų – 588,6 mln. eurų, pelno mokesčio ir akcizų pajamos dėl lengvatų bus mažesnės atitinkamai 208,4 mln. ir 232 mln. eurų, PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus mažesnės 201,9 mln. eurų.
Kitos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų didėti 12,5 proc. iki 492,528 mln. eurų, iš jų 210,253 mln. eurų (68,1 proc. daugiau) turėtų sudaryti pajamos už prekes ir paslaugas, 184,215 mln. eurų (72,3 proc. daugiau) - dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos, 45,32 mln. eurų (16,2 proc. daugiau) - pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 64,853 mln. eurų (4,4 proc. daugiau nei šiemet).
