esa

Europos kosmoso agentūra (ESA) iškėlė į orbitą penktą palydovą „Sentinel“ pagal Žemės stebėjimų programą „Copernicus“. „Sentinel-2B“, sveriantis 1,1 tonos, buvo sėkmingai paleistas iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. Jis prisijungia prie palydovo dvynio „Sentinel-2A“, skriejančio orbitoje yra nuo 2015-ųjų. Abu palydovai yra sukurti daryti didelės raiškos nuotraukas.

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja trečiadienį pirmąkart paleisti eksperimentinį erdvėlaivį iš savo kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, tikintis, kad šis bandymas atvers kelią pirmosioms Europos daugkartinio naudojimo kosminio transporto sistemoms. Raketa, nešanti automobilio dydžio ESA erdvėlaivį „Intermediate eXperimental Vehicle“ (IXV), startuos 13 val. Grinvičo (15 val. Lietuvos) laiku, o kosminė kapsulė maždaug po 100 minučių nusileis Ramiajame vandenyne.

Žmonės pradėjo matuoti žvaigždžių padėtis danguje prieš tūkstančius metų. Todėl astrometrija, dangaus kūnų vietos nustatymo mokslas, gali būti laikomas vienu seniausių pasaulio istorijoje. To reikėjo ne tik smalsumui patenkinti – žvaigždžių ir planetų stebėjimas leido žmonėms geriau orientuotis laike ir erdvėje. Šios žinios pravertė ne tik astronomams, bet ir žemdirbiams bei jūrininkams.

Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas buvo atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradedant naują reikšmingą etapą itin ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.

Europos robotinis zondas „Philae“ gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes esama rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA). „Yra tam tikrų nuorodų, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad mes sėdime ant minkštos medžiagos ir nesame prisirišę inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas žurnalistams valdymo centre Darmštate.

Europos mokslininkai laukia daugiau informacijos iš kometos, ant kurios vakar nusileido zondas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai zondas perduoda mokslinius duomenis iš kometos. Manoma, kad ši informacija gali būti naudinga aiškinantis, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Europos kosmoso agentūra (ESA) jau gavo pirmąją informaciją, net kai zondui nepavyko sėkmingai įsigręžti į kometos paviršių.

Ekspertai uždegė žalią šviesą operacijai, per kurią trečiadienį bus mėginama nutupdyti kosminį zondą „Philae“ ant kometos branduolio paviršiaus, o toks manevras bus pirmasis per kosmoso tyrimų istoriją, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). „Gavome galutinį leidimą“ pradėti šią operaciją, sakė viena ESA atstovė skrydžių valdymo centre Vokietijos mieste Darmštate. Mokslinė laboratorija „Philae“, kurioje įtaisyta 10 mokslinių tyrimų prietaisų, 8 val. 35 min. Grinvičo (10 val. 35 min.

Trečiadienį Europos kosmoso agentūra planuoja įvykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai bus atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės. „Rosettos“ misiją Europos kosmoso agentūra pradėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Automatinis erdvėlaivis „Rosetta“ buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą, kad pasitiktų neseniai aptiktą kometą 67P, pavadintą jos atradėjų Čiurjumovo ir Gerasimenkos pavardėmis. Ir ne tik pasitikti, bet ir ją ištirti.

Supuvusio kiaušinio, arklio šlapimo, alkoholio ir karčiojo migdolo kvapai – tokią kvapų puokštę būtų galima užuosti, jeigu kas nors į Žemę pargabentų toli kosmose skriejančią kometą, ketvirtadienį paskelbė Europos mokslininkai.

Ūkio ministras Evaldas Gustas Paryžiuje pasirašė Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA). Šiuo susitarimu siekiama sudaryti galimybių mūsų šalies verslininkams ir mokslininkams dalyvauti pripažintame aukščiausio lygio tarptautiniame mokslo, technologijų ir inovacijų tinkle.

Europos kosmoso agentūra (EKA) pirmadienį atskleidė vietą kometoje, kur lapkritį mėgins nutūpti tyrimų zondas, pirmasis žmonijos istorijoje pasieksiąs šią amžiną Saulės sistemos klajūnę.

Pirmieji vadinamosios „Swarm“ kosminės misijos rezultatai patvirtina Žemės magnetinio lauko silpnėjimo tendenciją, pranešė Europos kosmoso agentūros (ESA) atstovai. Praėjusį lapkritį į kosmosą paleisti trys ESA „Swarm“ tyrimų programos palydovai dideliu tikslumu matuoja Žemės magnetinio lauko stiprumą ir fiksuoja jo pokyčius. Šie palydovai skrieja poliarinėmis orbitomis maždaug 450 ir 530 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.

Zondas, pasiųstas iš Žemės, turės atlikti tai, ko dar niekuomet nebuvo daryta – skrieti orbita apie kometą ir net nusileisti ant jos paviršiaus. Šiuo metu Europos kosmoso agentūros (European Space Agency, ESA) zondas „Rosetta“ skrieja link Čiurumovo-Gerasimenkos kometos 67P. Jo misija – ištirti kometą iš arti, tuo metu, kai ji transformuojasi iš tolimajame kosmose sušalusio ledo ir uolienų grynuolio į Saulės įšildytą dinamišką dujomis ir dulkėmis besispjaudančių geizerių pilną kosmoso kūną su b...

Europos kosmoso agentūra paleido pirmąjį iš šešių Koperniko programos palydovų, kurie gali daug veiksmingiau sekti Žemės paviršių, studijuoti klimato kaitą, prognozuoti gamtos nelaimes ir padėti susitvarkyti su jų padariniais. Europos sąjungos lyderiai šią programą vadina didžiausiu užmoju pasaulyje ištirti Žemės paviršių.

Europos Pietinė observatorija (ESO) La Silloje (Čilė) patvirtino, kad Saulės sistemoje atrastas unikalus žieduotasis asteroidas, informuoja BBC. Astronomai pastebėjo, kad Chariklio (angl. Chariklo) asteroidą juosia žiedai. Chariklis tapo mažiausiu žiedų sistemą turinčiu Saulės sistemos kūnu. Įprastai žiedų sistemas turi didžiosios planetos (pvz.

Ar teko kada matyti ar girdėti, kad žmogų užmušė ne smūgis, elektros iškrova, šūvis, sprogimas ar liepsnos, o… garsas? Europos kosminės agentūra (ESA) apie ypatingąjį akustinių tyrimų garsiakalbį LEAF laboratorijoje sako tiesiai šviesiai: išgirdęs tokį garsą, gyvas likti nesugebėtų joks žmogus. Pakilti į kosmosą – ekstremalus iššūkis net ir erdvėlaiviui.

Europa ketvirtadienį planuoja iškelti milijardo JAV dolerių vertės kosminį teleskopą, kuris turėtų padėti sukurti didžiausią ir išsamiausią mūsiškės Paukščių Tako galaktikos trimatį žvaigždėlapį. Jeigu viskas vyks sėkmingai, raketa nešėja „Sojuz STB“ su viršutine pakopa „Fregat“ pakils iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, iškeldama kosminę observatoriją „Gaia“, kuri per penkerius metus truksiančią misiją gali pakeisti mokslininkų įsivaizdavimą apie mūsų padėtį galaktikoje. 740 mln.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė parengusi virtualaus skrydžio virš Marso įspūdį perteikiantį vaizdo siužetą, sumontuotą iš realių šios planetos nuotraukų. Šio erdvinio Marso modelio pagrindu tapo ESA kosminio aparato „Mars Express“ nuotraukos, kurias jis beveik 10 metų siunčia į Žemę iš Raudonosios planetos orbitos. Pasak ESA atstovų, erdvinį Marso kraštovaizdį agentūros specialistai sumodeliavo talkinami kolegų iš Vokietijos aerokosminio centro.

Pasibaigus raketiniam kurui maždaug po 2 savaičių nekontroliuojamo slydimo iš orbitos į Žemę nukris beveik 1 tonos masės dirbtinis Žemės palydovas GOCE.

Europos kosmoso asociacijos (ESA, European Space Agency) paleistas zondas po beveik dešimtmečio kelionės kosmine erdve artėja prie savo tikslo - Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos 67P. Kometos – primityvūs Saulės sistemos kūnai, tačiau tikėtina, kad būtent jie į Žemę atnešė vandenį, taip pat jos galėjo atnešti ir cheminių elementų – organinių molekulių, davusių pradžią gyvybės vystymuisi.

Spalio mėnesio pabaigoje iš orbitos į Žemę turėtų nukristi daugiau nei 1 tonos masės Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas GOCE (Ocean Circulation Explorer), vykdęs itin tikslius Žemės gravitacinio lauko matavimus. Šis 450 mln. JAV dolerių kainavęs palydovas į orbitą buvo paleistas 2009 m. kovo mėnesį. Planuota, kad jis kosmose veiks 2 metus, tačiau tyrimų programa buvo vykdoma kur kas ilgiau.

Gearmix.ru siūlo susipažinti su 14 mokslinių tyrimų instrumentų stebuklų. Tai yra statiniai, kurie atrodo tokie futuristiniai, kad kartais netgi sunku patikėti, kad jie egzistuoja realybėje.       Fotomultiplikuojantys vamzdžiai neutrinų detektoriaus „Daya Bay“ (tarptautinio neutrinų tyrinėjimo projekto) viduje, Kinija. „Super-Kamiokande“, milžiniškas Čerenkovo detektorius, įsikūręs kilometro gilyje po žeme, Kamiokos kasykloje, Japonija.

JAV Pramoginės programinės įrangos gamintojų asociacija (ESA) atliko tyrimą siekdama nustatyti, kokias aparatines platformas labiausiai naudoja kompiuterinių žaidimų mėgėjai. Apklausos dalyvių buvo prašoma nurodyti, kokiais įrenginiais jie labiausiai mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus: asmeniniais kompiuteriais, žaidimų konsolėmis, nešiojamaisiais žaidimų kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis. Paaiškėjo, kad 68 proc.

Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė vaizdo įrašą, sudarytą iš aplink Marsą skriejančio palydovo „Mars Express“ vaizdo kamerų užfiksuotų nuotraukų. Į vaizdo įrašą sujungtos nuotraukos atskleidžia, kaip atrodytų vienas apsisukimas aplink Marsą žvelgiant iš jo orbitos. Žiūrovai gali stebėti, kaip „Mars Express“ vaizdo kameros pritraukia ir atitolina Marso paviršiaus vaizdą sukantis planetai.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad šiąnakt iš Kuru kosmodromo Prancūzų Gvianoje paleistas krovininis kosminis laivas ATV-4 (Automated Transfer Vehicle) „Albert Einstein“ pasiekė numatytą orbitą ir atsiskyrė nuo raketos nešėjos. Šį kosminį laivą į kosmosą skraidino raketa nešėja „Ariane-5“. Automatinis krovininis laivas „Albert Einstein“ gabena krovinius į Tarptautinę kosminę stotį. Pranešama, kad susijungimas su ja planuojamas birželio 15 dieną.

Europos kosmoso agentūra (ESA) aktyviai dirba stengdamasi įgyvendinti stambaus masto misiją Jupiterio palydovams tirti. Kaip žinia, Jupiteris – penktoji pagal nuotolį nuo Saulės planeta ir yra iš tikrųjų milžiniško dydžio dujų rutulys. Šiuo metu žinomi 67 apie jį besisukantys skirtingos masės ir dydžio palydovai. Vasario 21 d. ESA pranešė, kad ji aktyviai ruošiasi pirmutinei misijai iš ESA 2015-2025 metų Kosmine vizija vadinamos programos misijų.

Europos kosminiai zondai šiais metais žada pateikti visą lobyną duomenų apie Didįjį sprogimą, vandenį Marse ir klimato pokyčius, teigia Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Jean-Jacques Dordainas. „2013-ieji atneš nepaprastą žinių apie kosmosą derlių“, – prognozuoja jis. Vasario 22 dieną mokslininkai pateiks Dirvožemio drėgnumo ir druskingumo (angl. „Soil Moisture and Salinity“ – SMOS) misijos rezultatus.

Žaidimų fanatikai – kas jie? Ar tai žmonės, kurie nuolatos ieško naujų žaidimų, o juos įsigiję tiesiog negali atitraukti akių nuo kompiuterio ekrano? Tikriausiai taip. Na, bent jau iš statistikos, kurią pateikė „ESA“ (Entertainment computer association), matyti, kad kompiuteriniai žaidimai labai populiari laisvalaikio praleidimo forma. „ESA“ pateiktoje ataskaitoje rašoma, kad net 49 proc. JAV gyventojų turi bent vieną žaidimo pultą. Dažniausiai kompiuterinius žaidimus žaidžia vyrai (53 proc.

Europos kosmoso agentūros (EKA) valstybės narės per ministrų tarybos susitikimą išsprendė svarbiausius klausimus ir susitarė dėl 10,1 milijardo eurų vertės veiklos programos, pranešė BBC. Svarbiausias sprendimas buvo tobulinti raketą „Ariane 5“ ir tuo pačiu metu kurti naują raketą, kuri bus naudojama kitame dešimtmetyje.

Rezultatyviausias egzoplanetų medžiotojas – kosminis teleskopas „Kepler“ – per pastaruosius kelerius metus spėjo „prišaudyti“ galybę aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, tačiau bendras vaizdas apie jas išlieka miglotas. Tikimasi, kad kiek daugiau aiškumo suteiks naujas kosminis Europos astronomų projektas, kuris turėtų startuoti per artimiausius penkerius metus. Projekto tikslas – Žemės dvynių ieškosiantis naujas kosminis teleskopas CHEOPS.

Europos kosmoso agentūros (ESA) krovininis erdvėlaivis ATV-3 sėkmingai paliko Žemės orbitą ir nukrito į Ramųjį vandenyną, remdamasi Rusijos misijų kontrolės centru skelbia „RIA Novosti“. ATV-3 ar „Edoardo Amaldi Automated Transfer Vehicle“ krovininis laivas rugsėjo 29 dieną po nesėkmingo bandymo praėjusios savaitės pradžioje atsiskyrė nuo Tarptautinės kosminės stoties (TKS). Krovininis erdvėlaivis ATV-3 kovo 28 dieną prisijungė prieš TKS praėjus penkioms dienoms po pakilimo iš kosmodromo Pra...

Kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje atrado itin šaltą sritį, pranešė Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai. Šis sluoksnis yra 125 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus. Jo temperatūra siekia - 175 laipsnius pagal Celsijų, sakoma pranešime. Pasak mokslininkų, tokia temperatūra yra žymiai žemesnė už Žemės atmosferoje fiksuojamas maksimaliai žemas temperatūras.

Pirmą kartą Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula buvo priversta atidėti į stotį atvykusio krovininio kosminio laivo automatinio atsiskyrimo manevrą. Skelbiama, kad Europos kosmoso agentūros nepilotuojamas kosminis laivas ATV-3 atsiskirti nesugebėjo dėl TKS Rusijos modulio valdymo įrangos sutrikimo.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Rosetta“ pasiekė Jupiterio planetos orbitą, tačiau paties Jupiterio nufotografuoti negalės. Ši planeta dabar yra priešingoje pusėje nuo Saulės, pranešė ESA „Rosetta“ tyrimų grupė. Pagrindinis „Rosetta“ misijos tikslas – Čiurumovo-Gerasimenkos kometa 67P, sakoma pranešime. Jos apsisukimo aplink Saulę periodas labai trumpas: 6,6 metai. „Rosetta“ priartės prie šios kometos 2014 metais.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje (MAO) jau penktą kartą vyksta Šiaurės ir Baltijos šalių aukštieji astrofizikos kursai. Šį kartą kursų tema – „Žvaigždžių astrofizikiniai stebėjimai „Gaia“ ir Keplerio kosminių projektų eroje. Šiuo metu labai sėkmingai vykdomas NASA Keplerio kosminio teleskopo projektas, skirtas aptikti kuo daugiau į Žemę panašių planetų prie kitų žvaigždžių ir tyrinėti žvaigždžių virpesius, sakoma VU pranešime.

NASA kartu su ESA pradėjo paruošimo ir treniruočių ciklą pilotuojamai misijai į asteroidus. Pasiruošimo cikle kol kas dalyvauja vienas astronautas iš ESA – Timas Peake'as. Tai bus misija, visai panaši į tą, kokią žmonės matė Holivudo filme „Armagedonas“, rašo britų interneto dienraštis „The Telegraph". Pilotuojamos misijos tikslas bus ištirti asteroido paviršių, ieškoti mineralų ir įgyti žinių, kurių gali prireikti norint jį sunaikinti, jei paaiškėtų, kad objektas kelia grėsmę Žemei.

Didžiulis palydovas, šią savaitę oficialiai paskelbtas nebeveikiančiu, orbitoje liks dar 150 metų, keldamas grėsmę kitiems aplink Žemę skriejantiems kosminiams aparatams. 2,9 mlrd. dolerių kainavęs „Envisat“ palydovas, kuris savo dydžiu prilygsta mokykliniam autobusui, paslaptingai nutilo maždaug prieš mėnesį. Iki tol jis 10 metų sėkmingai tyrinėjo mūsų planetą iš orbitos. Europos kosmoso agentūra (ESA) trečiadienį paskelbė nebetekusi vilties palydovą atgaivinti.

Europos kosmoso agentūra (EKA) į Jupiterį siųs zondą, kuris tirs planetos palydovus, informuoja BBC. EKA valstybių narių delegacijos per susitikimą Paryžiuje patvirtino zondo „Juice“ misiją į Jupiterį. Zondas bus paleistas 2022 metais, bet kol jis priartės prie Jupiterio, praeis dar aštuoneri metais. Erdvėlaivis pasinaudos Jupiterio trauka ir keletą kartų praskries netoli palydovų Kalistos ir Europos, o galiausiai ims skrieti pastovioje orbitoje aplink Ganimedą.

Velykų savaitgalį netikėtai nutilo Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovų flotilės flagmanas, civilinis Žemės stebėjimo palydovas „Envisat“. Su 9 tonas sveriančiu monstru ESA ryšio negali užmegzti jau nuo praėjusio sekmadienio. Nors kol kas mįslingai užtilęs palydovas skrieja stabilia orbita, ESA gali būti priversta atsisakyti šio savo įrankio, jei ryšio su juo užmegzti taip ir nebepavyktų. Beje, „Envisat“ savo jau atitarnavo – orbitoje jis praleido dvigubai ilgiau nei buvo planuota.

Iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje pakilo Europos kosmoso agentūros krovininis erdvėlaivis, praneša BBC. Nepilotuojamas erdvėlaivis ATV gabena maisto, vandens, deguonies ir degalų krovinį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Erdvėlaiviu taip pat gabenama įranga eksperimentams ir atsarginės TKS dalys. Erdvėlaivio raketa nešėja „Ariane 5“ pakilo 6.34 val. Lietuvos laiku ir po 63 minučių pasiekė Žemės orbitą. Tuomet erdvėlaivis atsiskyrė nuo raketos nešėjos.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

Naujos Europos kosminio aparato padarytos Paukščių Tako nuotraukos patvirtina, kad galaktikos centrą gaubia mikrobangų rūkas. Šias nuotraukas padarė Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Planck“. Jose užfiksuota ne tik keista mikrobangų migla, bet ir iki šiol nematyti šaltų dujų fragmentai ten, kur formuojasi naujos žvaigždės, rašo SPACE.com. Užuominų apie energijos miglą pateikė ankstesnė NASA misija, tačiau „Planck“ matavimai jos egzistavimą patvirtino, teigia tyrėjai.

Nauji skaičiavimai atskleidė, kad nevaldomo Voketijos palydovo ROSAT kritimas į Žemę galėjo baigtis didelio masto kosmine katastrofa: jis galėjo pataikyti į tankiai apgyvendintą Kinijos sostinę.

Europos kosmoso agentūros paleistas Marso palydovas „Mars Express“ šioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus, esančius vos 20 metrų gylyje nuo planetos paviršiaus. Pranešama, kad požeminės ledo sankaupos aptiktos kalnuotame Marso „Phlegra Montes“ regione. Požeminiai ledynai slūgso rajone, kurio centro koordinatės – 33 laipsniai šiaurės platumos ir 162 laipsniai rytų ilgumos.

„Jei negali parengti kosmonauto, nėra ko lįsti į kosmosą“ – senas ir net klaidinamas požiūris į dabartines kosminio verslo galimybes.„Visi be išimties gyvena pasitelkę kosmoso technologijas. Jei bent 10 minučių atjungtume kosmosą, Šiaurės pusrutulyje būtų civilizacijos mirtis.

Orbitoje aplink Žemę įstrigusi nevaldoma Rusijos kosminė stotis „Phobos-Grunt“ per anksti pradžiugino „Roskosmos“ ir Europos kosmoso agentūros (ESA) specialistus, pranešusius, kad praėjusią naktį pirmą kartą pavyko iš jos gauti telemetrinę informaciją. Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ šaltinis pranešė, kad iš orbitos priimtų duomenų neįmanoma iššifruoti, jie beprasmiški. „Iš šiąnakt gautų telemetrinių duomenų nepavyko nieko sužinoti, kažkokios problemos su kodavimu ir iškodavimu.

Galiausiai pavyko užmegzti ryšį su Žemės orbitoje įstrigusiu rusų Marso zondu, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Agentūra praneša, kad jos stotis Perte, Australijoje, užfiksavo zondo „Phobos-Grunt“ signalą, informuoja BBC. ESA šiuo metu kartu su rusų inžinieriais bando nustatyti, kaip geriausiai išlaikyti ryšį su kosminiu aparatu. Lapkričio 9 dieną paleistas „Phobos-Grunt“ įstrigo Žemės orbitoje, kai neužsivedė jo variklis, turėjęs zondą nukreipti Marso link.

Lapkričio 16 – 18 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Kosmoso ekonomika daugiapoliame pasaulyje“. Tarp žymiausių konferencijos svečių – astronautas, daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijų vadas iš JAV Karolis Josephas Bobko, kosmonautas, programos „Buran" kosmonautų būrio vadas Igoris Volkas iš Rusijos. Beje, K. Dž. Bobko planuoja atlikti ir dar vieną jam asmeniškai svarbią kelionę.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų stotys Kuru kosmodrome (Prancūzijos Gviana) ir Australijoje pabandys šiandien gauti telemetrinę informaciją iš Rusijos kosminio laivo „Phobos-Grunt“. Pasak ESA atstovybės Maskvoje vadovo, šiandien kosminio stebėjimo stotys Kuru ir Australijoje pradės periminėti „Phobos-Grunt“ siunčiamus telemetrijos siganlus. Jei šią informaciją pavyks gauti, ji bus perduota kolegoms Rusijoje, sakoma pranešime.