Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje (MAO) jau penktą kartą vyksta Šiaurės ir Baltijos šalių aukštieji astrofizikos kursai. Šį kartą kursų tema – „Žvaigždžių astrofizikiniai stebėjimai „Gaia“ ir Keplerio kosminių projektų eroje.
Šiuo metu labai sėkmingai vykdomas NASA Keplerio kosminio teleskopo projektas, skirtas aptikti kuo daugiau į Žemę panašių planetų prie kitų žvaigždžių ir tyrinėti žvaigždžių virpesius, sakoma VU pranešime.NASA kosminė observatorija, pavadinta žymaus vokiečių astronomo J. Keplerio vardu, paleista 2009 m. kovo mėn., jau daugiau nei ketverius metus siunčia didelius duomenų kiekius į Žemę. Keplerio teleskopas, apginkluotas galingu teleskopu, tiria nedidelį dangaus plotą Gulbės žvaigždyne, šiek tiek aukščiau galaktikos plokštumos.
Astronomijos kosminė observatorija šiame nedideliame dangaus sklype nuolat stebi daugiau nei 145 000 pagrindinės sekos žvaigždžių, ieškodama kuo panašesniu į Žemę planetų ties Saulės tipo žvaigždėmis, sakoma pranešime. Nuolat stebint tas pačias žvaigždes pavyksta nustatyti tikslius naujai atrastų planetų orbitinius parametrus ir įvertinti, ar šios planetos yra nutolusios gyvybei tinkamu atstumu nuo žvaigždės. Keplerio misija, ieškodama antrosios Žemės ir Saulės dvynės, ir toliau tieks milžiniškus kiekius duomenų, kuriuos apdoroti ir interpretuoti reikia gausios armijos astronomų. Šiame darbe dalyvauja ir Europos, tarp jų ir Lietuvos astronomai.
Pranešama, kad Europos kosminės agentūros (ESA) „Gaia“ (Global Astrometric Interferometer for Astrophysics) kosminė observatorija, kurios startas numatytas 2013 metais, planuoja įvykdyti iki šiol neregėto masto projektą atliekant daugiau nei milijardo Paukščių Tako žvaigždžių astrometrinius, fotometrinius ir spektroskopinius tyrimus ir sudaryti detalų trimatį Galaktikos planą. Tai beprecedentinė misija, kuri sugeneruos neregėtus kiekius informacijos apie Visatos objektus. Pagaliau bus galima atakyti į daug klausimų apie mūsų Galaktikos formavimosi raidą, sakoma VU pranešime.
Rezultatas bus įspūdingo tikslumo žvaigždžių ir asteroidų astrometriniai duomenys, daugiau nei pusė milijono naujai atrastų kvazarų bei patys tiksliausi A. Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos testai. Lietuvos astronomai jau dešimtmetį aktyviai dirba vykdant „Gaia“ kosminės observatorijos planavimą, o šiuo metu su Europos Pietų observatorijos teleskopais vykdo papildomus specialaus „Gaia-ESO globali spektrinė apžvalga" projekto tyrimus.
Pasak VU atstovų, siekiant paruošti kuo daugiau žmonių darbui su kosminių observatorijų duomenimis, reikia studentus praktiškai mokyti dirbti su realiais astronominiais prietaisais, atlikti stebėjimus nuo pradžios iki galo bei išmokti apdoroti ir interpretuoti gautus duomenis. Tam itin tinka VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos infrastruktūra bei mažesnieji teleskopai, esantys Kanarų salose. 25 astronomijos doktorantai iš įvairių Europos šalių, tarp jų šeši iš Lietuvos, mokosi stebėti ir interpretuoti žvaigždžių spektrus ir pulsacijas bei atlikti teorinį modeliavimą. Fotometriniai ir spektroskopiniai stebėjimai kursuose atliekami net keturiais teleskopais, aprūpintais šiuolaikine moksline įranga: du iš jų (165 cm ir 63 cm) yra MAO, o dar dviem teleskopais – La Palma saloje veikiančiu 2,5 m NOT (Nordic Optical Telescope) ir dar visai nauju SONG (Stellar Observations Network Group) teleskopų grupei priklausančiu 1 m teleskopu, esančiu Teide observatorijoje, stebėjimai atliekami nuotoliniu būdu.
Paskaitas kursuose skaito ir praktiniams užsiėmimams vadovauja aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai iš dėstytojai iš Australijos, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos. Vienas pagrindinių šios mokyklos organizatorių ir lektorių yra Aarhus universiteto (Danija) docentas Hansas Kjeldsenas, Keplerio projekto asteroseisminių mokslinių tyrimų koordinacinės grupės narys, per pastaruosius 5 metus šia tema paskelbęs 136 mokslinius straipsnius, sakoma pranešime.
Kitas žinomas asteroseismologijos specialistas yra prof. Timothy Beddingas iš Sidnėjaus astrofizikos instituto (Australija), sutikęs perduoti kursų klausytojams savo milžinišką patirtį šioje srityje. Jis yra panašiausios į Žemė planetos prie kitos žvaigždės atradėjas, rezultatus paskelbęs daugiau nei 300 publikacijų. Apie „Gaia“ projektą paskaitas skaitys pats „Gaia“ projekto mokslinis vadovas dr. Timo Prusti iš Europos kosmoso agentūros (ESA). Kitas kursų organizatorius ir lektorius yra „Gaia“ projekto duomenų apdorojimo ir analizės konsorciumo skaičiavimų ir spektrinių bibliotekų koordinatorius dr. Andreas Kornas iš Upsalos universiteto (Švedija). Pagrindinė jo tyrimų kryptis – žvaigždžių atmosferos, pagrindiniai žvaigždžių fiziniai parametrai ir Galaktikos cheminė evoliucija.
Su pagrindiniais egzoplanetų paieškos metodais supažindina dr. Larsas A. Buchhave iš Kopenhagos universiteto Nilso Boro instituto (Danija), apie žvaigždžių aktyvumą paskaitas skaito dr. Christofferis Karoffas iš Aarhus universiteto (Danija). Su karštų baltųjų nykštukių stebėjimų metodais studentus supažindina dr. Roy'us Ostensenas iš Katalikiškojo Leuveno universiteto (Belgija), pats buvęs pirmųjų Šiaurės ir Baltijos šalių kursų, vykusių MAO 1999 m., dalyvis. Dr. Ulrike Heiter iš Upsalos universiteto (Švedija) supažindina studentus su žvaigždžių struktūra ir evoliucija, o dr. Kesteris Smithas iš Maxo Plancko Astronomijos instituto pristatys „Gaia“ kosminės observatorijos stebimų objektų automatinę klasifikaciją. Abu jie yra jau minėto „Gaia“ projekto duomenų apdorojimo ir analizės konsorciumo nariai. Dr. Erika Pakštienė (Vilniaus universitetas) moko studentus apdoroti fotometrinius stebėjimus, o kursų vadovė VU TFAI direktorė habil. dr. Gražina Tautvaišienė pristato laukiamą „Gaia“ projekto rezultatų indėlį žvaigždžių evoliucijos teorijai bei supažindina su Lietuvos astronomų darbais.
Stebėjimams ir pratyboms su NOT teleskopu ir FIES spektrografu vadovauja dr. Ericas Stempelsas iš Upsalos univeriteto, o su SONG teleskopu dr. Frankas Grundahlas iš Aarhus universiteto. Vilniaus universiteto mokslininkai dr. Rimas Janulis moko studentus dirbti su 165 cm teleskopu ir CCD fotometru, dr. Julius Sperauskas supažindina su 63 cm teleskopu ir radialinių greičių matuokliu CORAVEL.
Sėkmingai atlikę praktines užduotis, šių kursų studentai gaus 6 ECU kreditus, o paruošę mokslinę publikaciją galės padidinti savo kraitį dar 3 kreditais. Paprastai šiuose astrofizikos kursuose gaunami realūs kokybiški moksliniai rezultatai, kurių pagrindu publikuotas ne vienas reikšmingas mokslinis straipsnis, sakoma VU pranešime.
