esa

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.

Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja įvykdyti itin ambicingos kosmoso misijos planus – ištirti Saulės elgseną iš palyginti labai arti. Bbc.co.uk ir newser.com rašo, kad „Solar Orbiter“ pavadinimo zondas veiks vos už 42 milijonų kilometrų nuo mūsų didžiosios žvaigždės. Tai mažiausias atstumas, kokiu prie Saulės yra prisiartinęs koks nors kosminis laivas. Ši įspūdinga misija bus rengiama po šešerių metų – 2017-aisiais. Kosminis laivas bus padengtas ypač karščiui atsparia medžiaga.

NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę. Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“....

Prieš 14 metų ESA Infraraudonųjų spindulių observatorijos įrengimais stebėdami Saturną, astronomai dujinio giganto atmosferos viršutiniuose sluoksniuose pastebėjo mįslingai atsiradusių vandens garų požymių. Ir tik dabar, naudojantis ESA „Hershel“ teleskopu, jiems pavyko išsiaiškinti, iš kur Saturne tas vanduo. Paaiškėjo, kad įspūdingiausiai atrodančią Saulės sistemos planetą milžiniškais vandens srautais iš savojo pietinio poliaus laikas nuo laiko „palaisto“ jos palydovas Enceladas.

Astronomai Paukščių Tako galaktikos centre aptiko susisukusį dujų žiedą, besidriekiantį daugiau kaip 600 šviesmečių. Dujų žiedo, kuriame gimsta naujos žvaigždės, centre yra kilpa, panaši į kosminį begalybės simbolį, rašo SPACE.com. Kai kurios žiedo dalys pastebėtos jau anksčiau, tačiau Europos kosmoso agentūros „Hershel“ kosminis teleskopas pirmą kartą stebėjo visą struktūrą.

Rusija Baikonūro kosmoso centre Kazachstane šeštadienio rytą paleido „Proton-M“ raketą su Kazachstano ir JAV ryšių palydovais, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“. JAV „SES-3“ palydovas atsiskyrė nuo raketos 11 val. 17 min. Maskvos laiku, o „KazSat-2“ - 12 val. 40 min. Tai antrasis „Proton“ nešančiosios raketos paleidimas 2011-aisiais ir jau 365-asis „Proton“ istorijoje.

Europos kosmoso agentūra (ESA) 2013 metais planuoja paleisti į kosmosą eksperimentinį daugkartinio naudojimo kosminį laivą IXV, kuris savarankiškai galės nusileisti į Žemę. ESA pranešė su privačia bendrove „Thales Alenia Space Italia" pasirašiusi sutartį pradėti kosminio laivo IXV (Intermediate eXperimental Vehicle) gamybos darbus. Numatyta, kad jis pirmą kartą į kosmosą pakils 2013 metais.

Astronominės vasaros pradžia Žemės šiaurės pusrutulyje sutapo su Saulėje kilusia magnetine audra, kurios pasekmes mūsų planeta pajus rytoj, birželio 23 dieną. Vakar Saulę stebinti NASA ir ESA kosminė observatorija SOHO jos atmosferoje užfiksavo galingą žybsnį ir vainiko masės išvaržą, kurios metu į kosminę erdvę buvo išmestas įmagnetintos plazmos pliūpsnis, pranešė „Spaceweather.

46-erių italas Mateo Janeo (Matteo Ianneo) pastarosiomis savaitėmis viešojon erdvėn pažėrė ištisą plejadą Marso paviršiaus anomalijų tema „Žmogiški veidai Marse“. Puljos regione gyvenantis prisiekęs mįslingų Marso paviršiaus darinių ieškotojas teigia, jog pirmąjį iki tol neatrastą Marso reljefo darinį, keistai primenantį žmogaus veido bruožus, atrado studijuodamas aplink Raudonąją planetą ratus sukančio Europos Kosmoso Agentūros (ESA) zondo siųstose fotografijose, kurios patalpintos „Google Maps...

50-ųjų pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą metinių proga Europos kosmoso agentūra „rekonstravo" Jurijaus Gagarino orbitos trajektoriją ir nufilmavo vaizdą, kurį jis 1961 m. balandžio 12 d. galėjo matyti iš orbitos. Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas, pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, 1961 m. balandžio 12 d. vieną kartą apsisuko aplink Žemę. Jo skrydis truko 108 minutes.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pristatė patį tiksliausią iki šiol geoido –  Žemės gravitacijos lauko vienodo potencialo paviršiaus  – erdvinį modelį. Geoido paviršius, visuose taškuose statmenas Žemės gravitacijos jėgos krypčiai, sutampa su ramaus Pasaulinio vandenyno paviršiumi.

Kas nėra kada nors gyvenime užvertęs galvą į naktinio dangaus platybes ir tyrinėjęs paslaptingą tamsią kosmoso gelmę? Linksmo būdo žmonės mėgsta pajuokauti: dėl gamtinių reikalų atlikimo ypatybių tai dažniau daro vyrai... Šiaip ar taip, dažniausiai mes žvelgiame į Mėnulį, žvaigždynų figūras, rečiau plika akimi įžiūrime kokią planetą. Su kuo valgomas tas Marsas? Raudoną Marso tašką taip pat rasime nelengvai.

NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja iki 2020 metų paleisti į kosmosą Jupiterio palydovus Europą ir Ganimedą tirsiančius kosminius aparatus.  Gyvybės paieškos ledo dengiamuose šių Jupiterio palydovų vandenynuose bus pradėtos maždaug 2026 metais. Jungtinių Valstijų nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos kosmoso agentūra (ESA) bendrame pareiškime paskelbė kartu ruošiančios ambicingą mokslinį projektą – Jupiterio palydovų Europos ir Ganimedo tyrimą.

Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminis aparatas „Mars Express" perdavė į Žemę naujas Marso palydovo Fobo nuotraukas, iš kurių mokslininkai padarė erdvinius (3D) atvaizdus. Naujosios Fobo nuotraukos paskelbtos ESA svetainėje. ESA pranešime sakoma, kad „Mars Express" sausio 9 dieną vos 100 kilometrų atstumu praskriejo pro Fobą ir spėjo nufotografuoti nematomąją jo pusę, kurią gana sunku stebėti. Šių nuotraukų raiška sudaro 16 metrų viename vaizdo taške.

Atsižvelgdami į pastaruoju metu pasirodžiusią klaidinančią informaciją žiniasklaidoje informuojame, kad Lietuva pasirašiusi Bendradarbiavimo susitarimą su Europos kosmoso agentūra (EKA) dar netampa visateise EKA nare, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros pasirašyto susitarimo pagrindu Lietuva kelerius metus be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų.

Lietuvos Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (ESA, European Space Agency) pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Pasirašytas susitarimas užtikrins, kad Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš ESA ekspertų, teigiama Ūkio ministerijos pranmešime.

Europos kosmoso agentūra (ESA) atidėjo antrojo savo kosminio krovininio laivo „Johannas Kepleris“ paleidimą, pranešė „Space.com“. Anksčiau buvo planuojama, kad šis automatinis krovininis laivas  į Tarptautinę kosminę stotį atvyks šių metų gruodį. Dabar jo paleidimas atidėtas bent iki 2011 m. vasario mėnesio, sakoma pranešime. Pasak ESA atstovų, toks sprendimas buvo priimtas ne dėl kosminio laivo techninių problemų – priešingai, jis yra visiškai paruoštas.

Europos kosmoso agentūra planuoja 2018 metais Mėnulio Pietų ašigalio rajone  nuleisti mėnuleigį, kuris žvalgys šį regioną tirdamas būsimos gyvenamos kosminės bazės statybos galimybes. Nors NASA atsisakė ambicingų planų kurti Mėnulyje tyrimų bazę, tai anaiptol nereiškia, kad po kurio laiko ji tenai neatsiras, praneša „Popsci.

Mokslininkai paskelbė kuriantys naujas egzoplanetų tyrimo studijas, rašo BBC. Be to, NASA ir ESA nuolat diskutuoja apie tobulesnės technikos kosmoso tyrinėjimams kūrimą. Prie spartesio visatos ištyrimo gali prisidėti ir naujieji erdvėlaivių modeliai, kuriuos projektuoja NASA. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau abejojama, ar verta milijardus skirti sunkiai aprėpiamą naudą duodantiems kosminiams projektas kai mūsų planetoje milijonai žmonių gyvena skurde ir nepritekliuose.

Po 3 metų Europos kosmoso agentūrai priklausantis didžiausias civilinės paskirties Žemės palydovas taps pavojingiausia „kosmine šiukšle“. Žemės stebėjimams skirtas aštuonių tonų masės „Envisat“ palydovas, specialistų vertinimais, turėtų tapti didžiausią susidūrimo pavojų Žemės orbitoje per artimiausius 150 metų kelsiančiu kosminiu objektu, pranešė „Space.com“. 2002 m. paleistas „Envisat“ iki šiol yra didžiausias nekarinės paskirties Žemės palydovas.

Šeštadienio popietę Europos kosmoso agentūros zondas „Rosetta“ priartės prie maždaug 100 kilometrų skersmens asteroido Liutecija, skriejančio tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Šį įvykį bus galima realiuoju laiku stebėti internete, pranešė Europos kosmoso agentūros atstovai. Kosminis aparatas „Rosetta“ prasilenks su šiuo asteoroidu maždaug 3 100 kilometrų atstumu skriedamas 15 km/s greičiu. Apskaičiuota, kad artėjimas prasidės liepos 10 dieną maždaug 15 val. 45 min.

Europos kosmoso agentūros ESA pernai į orbitą paleistas teleskopas „Planck“ jau surinko pakankamą kiekį duomenų, pagal kuriuos mokslininkai sudarė Visatos reliktinio spinduliavimo žemėlapį. Toks žemėlapis mokslininkams padės geriau analizuoti Visatos formavimosi eigą bei pagrindinius etapus. Reliktinis spinduliavimas kartais dar vadinamas Didžiojo sprogimo aidu, nes manoma, jog šio diapazono bangos susikūrė būtent Visatos formavimosi pradžioje.

Ūkio ministerija parengė ir balandžio 19 d. pateikė Vyriausybei Nacionalinės kosminės erdvės mokslinių tyrimų, technologijų ir paslaugų plėtros 2010–2015 m. programos projektą. Balandžio 23 d. ūkio ministras kreipėsi į Europos kosmoso agentūrą (EKA, angl. ESA), kad būtų atnaujintas dialogas dėl bendradarbiavimo susitarimo sudarymo.

Europos kosmoso agentūra (ESA) sėkmingai paleido Žemės ašigalių ledo dangos storį stebėsiantį palydovą „CryoSat 2“. Pagrindinė jo paskirtis – fiksuoti, kaip sparčiai tirpsta Arkties jūros ledo ir Antarktidos žemyninės ledo dangos plotai, skelbia „Space.com“. Maždaug 800 kg sveriantį „CryoSat 2“ iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane vakar 13.57 val.

Rusijoje pagaminta raketa „Dnepr“ kitą mėnesį į orbitą išves Europos kosminių tyrimų agentūros (ESA) palydovą „Cryosat“. Įdomu, jog šis skrydis bus labai netipinis, kadangi „Dnepr“ yra iš požemininės šachtos leidžiama tarpkontinentinė balistinė raketa, kuri paprastai gabena branduolinius užtaisus. Remiantis strateginės ginkluotės sumažinimo sutartimi, daugelis buvusios Sovietų Sąjungos tarpkontinentinių balistinių raketų (ICBM) SS18 buvo išmontuotos.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Mars Express“ perdavė į Žemę didžiausios iki šiol raiškos Marso palydovo Fobo paviršiaus nuotraukas. Jų raiška siekia 4,4 metrų viename vaizdo taške. Naująsias nuotraukas, tarp kurių yra ir Fobo 3D atvaizdas, galima pamatyti „Mars Express“ programos svetainėje. „Mars Express“ skrieja aplink Marsą ištęsta orbita ir priartėja prie Fobo kas 5 mėnesius. Paskutinį kartą kosminis zondas pro pat Fobą praskriejo kovo 7, 10 ir 13 dienomis.

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas užfiksavo retą Saulės užtemimo vaizdą žiūrint iš kosmoso, pranešė „Space.com“. Per Saulės užtemimą Mėnulis praslenka tarp Žemės ir Saulės, visiems trims dangaus kūnams atsidūrus vienoje eilėje, Saulės diskąžvelgiant iš Žemės užstoja Mėnulis. Saulės tyrimams skirtas ESA kosminis aparatas „Proba-2“ užfiksavo, kaip šis reiškinys atrodo iš kosmoso. Jis nufilmavo sausio 15 d. vykusį dalinį Saulės užtemimą, kurį buvo galima stebėti Afrikos ir Azijos šalyse.