Ūkio ministerija parengė ir balandžio 19 d. pateikė Vyriausybei Nacionalinės kosminės erdvės mokslinių tyrimų, technologijų ir paslaugų plėtros 2010–2015 m. programos projektą. Balandžio 23 d. ūkio ministras kreipėsi į Europos kosmoso agentūrą (EKA, angl. ESA), kad būtų atnaujintas dialogas dėl bendradarbiavimo susitarimo sudarymo.
Šių veiksmų Ūkio ministerija ėmėsi nedelsdama, kai Ministro Pirmininko pavedimu visų su kosmoso veikla susijusių klausimų koordinavimas buvo pavestas Ūkio ministerijai.
Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, programa siekiama numatyti Lietuvos kosmoso sektoriaus (verslo ir mokslo) plėtros strategiją ir veiksmus, siekiant kuo greičiau įsitraukti į Europos kosmoso veiklą.
„Kosminės veiklos sritys susijusios su kasdieniam naudojimui skirtų produktų gamyba ir įvairiapusių paslaugų teikimu. Be kosminių technologijų, be duomenų, gaunamų iš kosmoso, sunku įsivaizduoti pasaulinius interneto ir televizijos transliacijų tinklus, palydovinės navigacijos priemones, meteorologinį prognozavimą, įvairialypes Žemės stebėjimo sistemas, skirtas aplinkosaugos, žemės ūkio, saugumo užtikrinimo ir kitiems gyvybiškai svarbiems uždaviniams spręsti“,– sako ūkio ministras Dainius Kreivys.
Europa jau seniai suvokė kosmoso veiklos politinę ir ekonominę naudą. 1975 m. įkurta EKA šiuo metu jungia 18 valstybių narių, kurių tikslas – apjungti savo finansinius ir intelektinius resursus bei koordinuoti pastangas kosminių technologijų įsisavinimo srityje.
2004 m. ES susitarė su EKA dėl bendros Europos kosmoso politikos. ES ėmėsi atsakomybės už vartotojams skirtas programas GALILEO ir GMES, o EKA kuria kosminio transporto bei palydovines technologijas ir taip skatina Europos aukštų technologijų pramonės plėtrą. Naujosios ES valstybės narės skuba pradėti ekonomiškai joms naudingą bendradarbiavimą su EKA. Latvija bendradarbiavimo su EKA susitarimą pasirašė 2009 m. o Estija –2007 m. Šiais metais Estija jau perėjo į antrąjį, t. y. glaudesnio bendradarbiavimo su EKA etapą.
Ūkio ministerija įsitikinusi, jog Lietuva turi verslo ir mokslo potencialą, gebantį sėkmingai įsijungti į Europos kosmoso programų vykdymą. Kosmoso veikloje gali būti naudojamos visos naujausios mokslo žinios ir plėtojamos pažangiausios technologijos jau tradicinėmis tapusiose Lietuvos mokslo ir aukštųjų technologijų srityse, kaip lazeriai, biomedicina, biotechnologijos, energetika, naujos medžiagos, fundamentiniai gamtos mokslai ir kt. Įtraukimas į kosmoso veiklą dar labiau paskatintų šių sričių vystimąsi.
„Bendradarbiavimas su EKA ir narystė joje suteiktų galimybę Lietuvai dalyvauti pažangiausių technologijų kūrime ir taikymuose. Tai užtikrintų geresnę Lietuvos aukštų technologijų pramonės plėtrą, didintų šalies konkurencingumą“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.
Kalbėdamas apie investicijas į kosmoso veiklą, ministras pažymėjo, kad bendradarbiavimo su EKA etapas nereikalauja jokių papildomų biudžeto lėšų. Narystė EKA garantuotų investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros raidą“, – sako ministras.
2009 m. įsteigta Nacionalinė kosmoso asociacija (NKA) į vieną tinklą apjungė 5 pagrindinius šalies universitetus, 10 mokslinio tyrimo institutų ir 7 verslo įmones. Pagrindiniai NKA tikslai – sutelkti kosmoso srities verslo ir mokslo potencialą, suformuoti Lietuvoje konkurencingą kosmoso sektorių bei atstovauti šio sektoriaus subjektams. NKA su Estijos ir Latvijos kolegomis jau pradėjo derybas dėl bendro Baltijos šalių kosminio klasterio kūrimo.
Pranešama, jog Estija bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra susitarimą pasirašė 2007-aisiais, Latvija - pernai.
