es

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso  apgailestavo dėl neatsakingos kai kurių Europos Sąjungos narių finansinės veiklos ir paragino gerinti euro zonos šalių discipliną, siekiant sukurti „tikrą Europos ekonominę sąjungą“. „Dabartinėmis aplinkybėmis Europoje pastebime neatsakingų finansinių veiksmų, nes dauguma mūsų valstybių–narių nevykdo stabilumo ir augimo pakto“, – sakė J. M. Barroso, atsakydamas Europos Parlamente į europarlamentarų klausimus ir kritiką.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtinta direktyva įpareigoja valstybes taikyti griežtas bausmes asmenims, kurie vykdo lytinę prievartą prieš vaikus, taip pat vaikų pornografijos platintojams ir žiūrėtojams. Ji taip pat reikalauja, kad valstybės imtųsi veiksmų pašalinti vaikų pornografijos svetaines, sakoma Parlamento spaudos pranešime.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas apgailestauja dėl nuosprendžio buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko. „Jei nebus persvarstytas nuosprendis J. Tymošenko, kyla grėsmė asociacijos susitarimo pasirašymui ir jo ratifikavimui. Be to, dar labiau nutols šalies europinės perspektyvos įgyvendinimas“, – sakoma rezoliucijoje.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

Europai reikia operatyviau veikiančio sprendimų priėmimo mechanizmo, o ekonominiams sunkumams Europoje įveikti priemonės yra žinomos, reikia tik ES valstybių politinės valios, teigia Lietuvos vadovė. Trečiadienio vakarą Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime, kuriame buvo svarstomos priemonės euro zonos skolų krizei įveikti.

Vokietijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planui. Toks sprendimas šalies kanclerei Angelai Merkel suteikė plačius įgaliojimus dalyvauti derybose dėl fondo stiprinimo per trečiadienį vykstantį ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Iš 596 deputatų 503 balsavo už kanclerės poziciją, 89 – prieš. Pasak įstatymų leidėjų, priimtas įstatymo projektas leis padidinti fondą iki 1 trilijono eurų.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarta rezoliucijai dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės. Rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija vertinant Europos Komisijos komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą. Priimtame dokumente akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą, tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų.

Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl 2012 m. ES biudžeto. Palyginti su šiais metais, europarlamentarai siekia daugiau lėšų struktūriniams fondams bei naujovėms, taip pat migracijos valdymui ir užsienio politikai. Lapkritį EP atstovai derėsis su Taryba dėl galutinio biudžeto projekto, kuris bus tvirtinamas gruodį. EP pozicijai dėl 2012 m. ES biudžeto trečiadienį pritarė 431 EP narys, nepritarė 120, o 124 susilaikė.

Šiuo metu Generalinė miškų urėdija su Tautos prisikėlimo partijos deleguoto aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir Vyriausybės pritarimu Lietuvos miškuose aktyviai diegia automatinę miškų gaisrų stebėjimo sistemą, kuri miškų urėdijoms kainuos 43,7 milijonus litų. Seimo narys Almantas Petkus ragina visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kaip konservatorių ir jų partnerių „dėka“ yra švaistomos Europos Sąjungos lėšos.

Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad  priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. Kaip praneša BBC,  labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)  finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime, kuriame bus svarstomos priemonės euro zonos skolų krizei įveikti ir ES finansų bei bankų sektoriaus stabilumui užtikrinti. Šalies vadovės teigimu, tvirtinant šias priemones būtinas visų 27 ES valstybių pritarimas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai, todėl Lietuvai ir jos žmonėms yra svarbu dalyvauti sprendžiant ES finansines problemas.

Euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas numatytas trečiadienį, spalio 26 dieną, atšauktas, praneša „The Wall Street Journal“. Po Europos lyderių viršūnių susitikimo, vykusio praėjusį sekmadienį, valdžia neįstengė susitarti dėl antikrizinio plano. Tam, kad pritartų galutiniam ES gelbėjimo planui, Europos šalių vadovai turėjo susitikti trečiadienį, spalio 26 dieną.

Kol Libijos sukilėliai džiūgauja dėl diktatoriaus Muamaro Gadaffio žūties, Vakarų valstybių politiniai režimai taip pat gali ramiau atsikvėpti, teigia „Foreign Policy“. Tai, ar brutali Gaddafio egzekucija jo sulaikymo vietoje buvo atlikta su NATO ir Vakarų šalių lyderių žinia, greičiausiai niekada nebus išsiaiškinta. Viskas, ką galima įžvelgti Gaddafio nužudymo video medžiagoje, yra tik tai, kad Libijos lyderis nebuvo rastas negyvas ar nukautas NATO karinių oro pajėgų.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Davidas Cameronas aną savaitę aistringai pasisakė prieš politinių partijų inicijuotą balsavimą dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje klausimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, nepaisant Konservatorių partijos maišto, nugalėjo reikalavusius referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Partijos nurodė visiems konservatoriams, liberalams demokratams ir leiboristams parlamente balsuoti prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. Iš viso 483 žemesniųjų parlamento rūmų nariai pakluso, o 111 parlamentarų pasipriešino partijos nurodymams.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Šiomis dienomis ypatingai aktualus tampa garsiojo lenkų kilmės JAV politologo Zbigniewo Brzezinskio posakis: „Be Ukrainos Rusija negali būti imperija, o su Ukraina, papirkta ir tada pavergta, Rusija automatiškai tampa imperija“. Atrodo, esami Europos Sąjungos (ES) lyderiai tokio supratimo kaip tik ir stokoja. Aiškios Rytų politikos nebuvimas jau senokai yra viena opiausių ES problemų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel informavo Bundestago narius, kad ji ketina sutikti su Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pakeitimais, kuriems įsigalėjus fondas skolų slegiamoms valstybėms, tokioms kaip Italija, galės skolinti iki 1 trln. eurų, praneša AP. Galutinis sprendimas bus priimtas trečiadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu.

Derybos dėl trečiojo energetikos paketo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos priėjo aklavietę, bet tai netrukdo Rusijai likti patikima energijos išteklių tiekėja Europai, pirmadienį pareiškė Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatka. Trečiasis energetikos paketas - tai direktyvų, susijusių su elektros energijos ir dujų tiekimu ir reglamentuojančių dujotiekių ir elektros tinklų valdymą ir naudojimą, rinkinys.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis pareiškė, kad Varšuva kol kas neplanuoja prisijungti prie euro zonos, nors dar visiškai neseniai euras buvo Lenkijos planuose. „Euro zonai reikia gilios rekonstrukcijos, ir Lenkijai dabar būtų neprotinga prisijungti prie jo“, – teigia ministras, praneša Politlist. Euro zonos šalys pastaraisiais mėnesiais vis labiau pasineria į krizę, kuri stipriausiai smogė Graikijai, Ispanijai ir Italijai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy įsivėlė į griežtą polemiką su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu. Pokalbio apie euro zonos krizės sprendimo priemones metu Sarkozy britų premjerui pasiūlė „užsičiaupti“. Tokį pareiškimą Prancūzijos vadovas padarė sekmadienį sekmadieninio susitikimo metu, kuriame dalyvavo 27 Europos Sąjungos valstybių atstovai.

Lisabonos sutartis gali būti peržiūrėta siekiant pagerinti ekonominę situaciją euro zonoje, pranešė Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy spaudos konferencijoje sekmadienį. „Būtinas visų 27 šalių susitarimas prieš mums nusprendžiant keisti sutartį“, jo žodžius cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Apsvarstysime svarbiausius instrumentus, būtinus ekonominei sąjungai sustiprinti.

Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.

Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą.

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.

Kai kurie Rusijos komentatoriai negali pamiršti istorinių TSRS laikų ir karts nuo karto prabyla apie Baltijos šalių sugrąžinimą į Rusijos glėbį. Spausdiname vieną tokių. „Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europą baigėsi nesėkme. Dvidešimties metų nepakako, bandant sujungti skirtingas tautas. Baltijos šalių gyventojai dairosi į šalis ir akivaizdu, kad žvilgsnis gali užkliūti tik už Rusijos“, – rašo smi2.ru.

Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.

Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius aptarė su šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku. Lietuvos vadovė pasveikino Lenkijos premjerą su jo vadovaujamos partijos – Pilietinės platformos pergale rinkimuose į Lenkijos parlamentą.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas atvyko į Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą, kur bandoma apsispręsti dėl priemonių, padėsiančių kontroliuoti finansų krizę, praneša BBC. Prieš susitikimą Briuselyje Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė tikinti, kad lyderiai iki trečiadienio sudarys planą, padėsiantį išspęsti euro zonos skolų krizę. Didžiosios Britanijos kancleris George'as Osborne'as pareiškė, kad Britanija darys spaudimą dėl krizės įveikimo.

Sekmadienį Europos Vadovų taryba (EVT) posėdyje Briuselyje aptars globalią finansinę padėtį, euro zonos skolų problemas, ketina apsispręsti dėl priemonių Europos Sąjungos (ES) ekonominei padėčiai gerinti. Posėdyje dalyvaus ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nors Lietuva neturi euro, tačiau globalioje ekonomikoje vykstantys procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl padėtis euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.

Daugelyje pasaulio šalių džiugiai sutikta žinia apie ilgamečio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio žūtį ir jo eros pabaigą. „Sic transit gloria mundi“ (Taip praeina pasaulio garbė), – tokiais žodžiais į pranešimus apie buvusio savo draugo mirtį reagavo Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis, pridurdamas, kad „karas baigėsi“. „Tai yra svarbi diena libiams. Dabar kelias galutinai laisvas politinėms permainoms taikoje“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, numatytas sekmadienį, gali būti vėl atidėtas, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Die Welt“. Remdamasis šaltiniais Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje, laikraštis pranešė, kad susitikimas gali būti atidėtas įstrigus deryboms dėl antikrizinio fondo didinimo. Viršūnių susitikimas jau buvo nukeltas iš spalio 17 dienos.

Europos Sąjunga (ES) pakvietė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lapkričio viduryje atvykti į Briuselį, skelbia Ukrainos laikraštis „Zerkalo Nedeli“, remdamasis ES šaltiniais. Tačiau Europos Komisijos atstovybė Ukrainoje nepatvirtino šių pranešimų. Anksčiau buvo pranešta, kad V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, turėjęs įvykti spalio 20 dieną, buvo atidėtas, kol Ukraina išspręs savo politines problemas.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų nariai susitarė surengti debatus ir balsuoti už siūlymą surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Žemesniųjų parlamento rūmų nariai susitarė spalio 27–ąją surengti debatus dėl pasiūlymo 2013-ųjų gegužę surengti referendumą.

Pirmadienį didžiosios Vokietijos verslo kompanijos pasižadėjo savanoriškai padidinti moterų skaičių vadovaujančiuose savo įmonių postuose. Bet kritikai nuogąstauja, kad tokie pažadai yra nieko verti – esą tik įstatymiškai įtvirtintos specialiosios kvotos moterims galėtų iš esmės pakeisti situaciją vyrų dominuojamame Vokietijos verslo pasaulyje. Kaip praneša „SpiegelOnline“, moterų skaičius Vokietijos kompanijų vadovaujančiose pozicijose yra stulbinančiai mažas.

Europos Sąjunga (ES), Ukrainai pasiuntusi signalą, turi vengti dvigubų standartų taikymo, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama bendrijos sprendimą atšaukti šią savaitę Briuselyje planuotą susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.

Nuo 2008 iki 2010 metų nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje (ES) nuolat augo, tačiau kai kurios darbo vietos nukentėjo labiau nei kitos, rašo portalas „Business Insider“. Remdamasis ES agentūros „Eurofond“ ataskaitos duomenimis, portalas sudarė darbų, kuriuose Didžiosios recesijos metu labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius, dvidešimtuką. Kai kuriose pramonės šakose darbuotojų skaičius sumažėjo dvigubai, kitose – dar daugiau.

Itin artimu Baltarusijos prezidento draugu laikomą verslininką dėl jam ir jo bendrovėms paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų gina Lietuvos advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“. Apie tai pranešė Baltarusijos naujienų tinklalapis ej.by. Dabar į Baltarusijos „juodąjį sąrašą“ įrašyti 208 žmonės, pradedant prezidentu Aleksandru Lukašenka ir jo vyriausiais sūnumis.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pakartojo, kad Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizitas į Briuselį nebuvo atšauktas, o tik atidėtas. Be to, ES pareiškė esanti įsipareigojusi tolesniam bendradarbiavimui su Ukraina. V. Janukovyčius turėjo atvykti į Briuselį susitikti su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ES Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy aptarti bendravimo susitarimo detales. „Mes tęsiame darbą su Ukraina“, – teigė Europos Komisijos atstovė Karolina Kotova.

Ukraina gali bandyti prisijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos, jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutiks bendradarbiauti su Kijevu, pareiškė Ukrainos socialinės politikos ministras Serhijus Tihipka. „Jeigu ES pareikš aiškų „ne“, galimybė, kad Ukraina priartės prie Muitų sąjungos yra ganėtinai didelė“, – Ukrainos laikraščiui „Den“ sakė S. Tihipka. Rusija jau anksčiau kvietė Ukrainą prisijungti prie Muitų sąjungos.

Po nuosprendžio buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko Europos Sąjunga (ES) atšaukė šią savaitę Briuselyje planuotą susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi. Tai antradienį Briuselyje paskelbė diplomatiniai šaltiniai. „Aš bet kokiu atveju skrisiu į Briuselį“, – pareiškė V. Janukovyčius britų laikraščiui „The Times“. Kartu jis sakė tęsiąs suartėjimo su ES kursą. Praėjusį antradienį Ukrainos teismas skyrė J. Tymošenko septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems pareiškėjams avansai pradėti mokėti jau nuo pirmadienio, spalio 17 d. Rugsėjo pabaigoje, žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, išankstinės išmokos šiemet padidėjo iki 145 lt/ha, ir ūkininkams bus išmokėtos iki gruodžio 1 d. Ūkininkams aktualūs avansų mokėjimo terminai Tai, jog ūkininkai yra suinteresuoti avansų bei paramos už kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones mokėjimo terminais, parodė Nacionalinės m...

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką. Ukrainos, RF ir ES kryžkelė Ne tik Europos ir Rusijos lyderiai, bet, atrodo, net Ukrainos vadovybė kol kas neįsivaizduoja, kokia linkme artimiausiu metu plėtos savo užsienio santykius Kijevas.

Stambiausios pasaulio ekonomikos paragino Europą atsisakyti neryžtingumo ir per savaitę suderinti skolų krizės, keliančios grėsmę pasaulio ekonomikai, įveikimo planą.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Šilalėje su vietos bendruomene aptars artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, diskutuos apie tai, ką Lietuva pasiekė per septynerius narystės metus. Šiuo susitikimu pradedamas Užsienio reikalų ministerijos kartu su Europos informacijos centrais „Europe direct“ rengiamas diskusijų ciklas apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 metais.