es

Sekmadienį Europos Vadovų taryba (EVT) posėdyje Briuselyje aptars globalią finansinę padėtį, euro zonos skolų problemas, ketina apsispręsti dėl priemonių Europos Sąjungos (ES) ekonominei padėčiai gerinti. Posėdyje dalyvaus ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nors Lietuva neturi euro, tačiau globalioje ekonomikoje vykstantys procesai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl padėtis euro zonoje ir pasaulio finansų rinkose turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai.

Daugelyje pasaulio šalių džiugiai sutikta žinia apie ilgamečio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio žūtį ir jo eros pabaigą. „Sic transit gloria mundi“ (Taip praeina pasaulio garbė), – tokiais žodžiais į pranešimus apie buvusio savo draugo mirtį reagavo Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis, pridurdamas, kad „karas baigėsi“. „Tai yra svarbi diena libiams. Dabar kelias galutinai laisvas politinėms permainoms taikoje“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, numatytas sekmadienį, gali būti vėl atidėtas, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Die Welt“. Remdamasis šaltiniais Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje, laikraštis pranešė, kad susitikimas gali būti atidėtas įstrigus deryboms dėl antikrizinio fondo didinimo. Viršūnių susitikimas jau buvo nukeltas iš spalio 17 dienos.

Europos Sąjunga (ES) pakvietė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lapkričio viduryje atvykti į Briuselį, skelbia Ukrainos laikraštis „Zerkalo Nedeli“, remdamasis ES šaltiniais. Tačiau Europos Komisijos atstovybė Ukrainoje nepatvirtino šių pranešimų. Anksčiau buvo pranešta, kad V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, turėjęs įvykti spalio 20 dieną, buvo atidėtas, kol Ukraina išspręs savo politines problemas.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmų nariai susitarė surengti debatus ir balsuoti už siūlymą surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Žemesniųjų parlamento rūmų nariai susitarė spalio 27–ąją surengti debatus dėl pasiūlymo 2013-ųjų gegužę surengti referendumą.

Pirmadienį didžiosios Vokietijos verslo kompanijos pasižadėjo savanoriškai padidinti moterų skaičių vadovaujančiuose savo įmonių postuose. Bet kritikai nuogąstauja, kad tokie pažadai yra nieko verti – esą tik įstatymiškai įtvirtintos specialiosios kvotos moterims galėtų iš esmės pakeisti situaciją vyrų dominuojamame Vokietijos verslo pasaulyje. Kaip praneša „SpiegelOnline“, moterų skaičius Vokietijos kompanijų vadovaujančiose pozicijose yra stulbinančiai mažas.

Europos Sąjunga (ES), Ukrainai pasiuntusi signalą, turi vengti dvigubų standartų taikymo, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama bendrijos sprendimą atšaukti šią savaitę Briuselyje planuotą susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.

Nuo 2008 iki 2010 metų nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje (ES) nuolat augo, tačiau kai kurios darbo vietos nukentėjo labiau nei kitos, rašo portalas „Business Insider“. Remdamasis ES agentūros „Eurofond“ ataskaitos duomenimis, portalas sudarė darbų, kuriuose Didžiosios recesijos metu labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius, dvidešimtuką. Kai kuriose pramonės šakose darbuotojų skaičius sumažėjo dvigubai, kitose – dar daugiau.

Itin artimu Baltarusijos prezidento draugu laikomą verslininką dėl jam ir jo bendrovėms paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų gina Lietuvos advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“. Apie tai pranešė Baltarusijos naujienų tinklalapis ej.by. Dabar į Baltarusijos „juodąjį sąrašą“ įrašyti 208 žmonės, pradedant prezidentu Aleksandru Lukašenka ir jo vyriausiais sūnumis.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) pakartojo, kad Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizitas į Briuselį nebuvo atšauktas, o tik atidėtas. Be to, ES pareiškė esanti įsipareigojusi tolesniam bendradarbiavimui su Ukraina. V. Janukovyčius turėjo atvykti į Briuselį susitikti su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ES Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy aptarti bendravimo susitarimo detales. „Mes tęsiame darbą su Ukraina“, – teigė Europos Komisijos atstovė Karolina Kotova.

Ukraina gali bandyti prisijungti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos, jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutiks bendradarbiauti su Kijevu, pareiškė Ukrainos socialinės politikos ministras Serhijus Tihipka. „Jeigu ES pareikš aiškų „ne“, galimybė, kad Ukraina priartės prie Muitų sąjungos yra ganėtinai didelė“, – Ukrainos laikraščiui „Den“ sakė S. Tihipka. Rusija jau anksčiau kvietė Ukrainą prisijungti prie Muitų sąjungos.

Po nuosprendžio buvusiai Ukrainos premjerei Julijai Tymošenko Europos Sąjunga (ES) atšaukė šią savaitę Briuselyje planuotą susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi. Tai antradienį Briuselyje paskelbė diplomatiniai šaltiniai. „Aš bet kokiu atveju skrisiu į Briuselį“, – pareiškė V. Janukovyčius britų laikraščiui „The Times“. Kartu jis sakė tęsiąs suartėjimo su ES kursą. Praėjusį antradienį Ukrainos teismas skyrė J. Tymošenko septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravusiems pareiškėjams avansai pradėti mokėti jau nuo pirmadienio, spalio 17 d. Rugsėjo pabaigoje, žemės ūkio ministro pasirašytu įsakymu, išankstinės išmokos šiemet padidėjo iki 145 lt/ha, ir ūkininkams bus išmokėtos iki gruodžio 1 d. Ūkininkams aktualūs avansų mokėjimo terminai Tai, jog ūkininkai yra suinteresuoti avansų bei paramos už kai kurias Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones mokėjimo terminais, parodė Nacionalinės m...

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką. Ukrainos, RF ir ES kryžkelė Ne tik Europos ir Rusijos lyderiai, bet, atrodo, net Ukrainos vadovybė kol kas neįsivaizduoja, kokia linkme artimiausiu metu plėtos savo užsienio santykius Kijevas.

Stambiausios pasaulio ekonomikos paragino Europą atsisakyti neryžtingumo ir per savaitę suderinti skolų krizės, keliančios grėsmę pasaulio ekonomikai, įveikimo planą.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Šilalėje su vietos bendruomene aptars artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, diskutuos apie tai, ką Lietuva pasiekė per septynerius narystės metus. Šiuo susitikimu pradedamas Užsienio reikalų ministerijos kartu su Europos informacijos centrais „Europe direct“ rengiamas diskusijų ciklas apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 metais.

ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams Catherine Ashton atstovė paragino Baltarusijos valdžią atsisakyti ketinimų padidinti šalies saugumo KGB galias ir taip suvaržyti galimybes veikti politinei opozicijai. „Baltarusijos parlamento patvirtintas įstatymo dėl visuomeninių organizacijų pataisų projektas mums kelia didelį nerimą“, – pareiškė agentūrai „BelaPAN“ C. Ashton atstovė spaudai Maja Kočijančič.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Jau rytoj, penktadienį, spalio 14 d., 10–17.15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Rektorate (K. Donelaičio g. 58) vyks tarptautinė konferencija „Tarp pritaikymo ir imitacijos: žurnalistikos ir medijų kaita Centrinėje Europoje“ („Between Adoption and Adaptation: Contemporary Perspectives on Journalism and Media Change in Central Europe“). VDU Viešosios komunikacijos katedros mokslininkų organizuojamoje konferencijoje vidurio ir Rytų Europos žiniasklaidos specialistai, mokslininkai aptars Centrinė...

Turkiją suerzino Europos Sąjungos (ES) ataskaita apie šalies pažangą siekiant narystės Bendrijoje, praneša agentūra AFP. Atėjo metas Europai keisti savo požiūrį, sakė už ES reikalus atsakingas Turkijos ministras Egemenas Bagis.

58 proc. Estijos gyventojų yra prieš šalies dalyvavimą Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF), kuris dabar didinamas šalių finansiniais įnašais eurui gelbėti. Estija yra skurdžiausia euro zonos valstybė, ir jos didžiausias įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų. Sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje priėmė Estijos parlamentas. Prieš dalyvavimą gelbstint eurą vienodai nusiteikę tiek estai (57 proc.), tiek kitų tautybių gyventojai (59 proc.

Europos Sąjungos valdininkai sugeba įžvelgti mirtiną grėsmę paprasčiausiuose žaisluose. Naujoji ES direktyva, be kita ko, įspėja, kokie pavojingi balionai ir popieriniai išsivyniojantys švilpukai, kurie yra būtini vaikų švenčių atributai, rašo ketvirtadienio numeryje Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Vaikai, kuriems dar nesukako aštuoneri metai, nuo šiol galės pūsti balionus tik prižiūrimi tėvų, o išsivyniojančius švilpukus galės imti į rankas ne jaunesni kaip 15 metų amžiaus paaugliai.

Trečiadienį Briuselyje pradėdamas Europos Parlamento plenarinį posėdį, jo pirmininkas Jerzy Buzekas apgailestavo dėl Ukrainoje paskelbto nuosprendžio Julijai Tymošenko. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl prievartos Egipte, Jemene ir Sirijoje bei humanitarinės krizės Libijoje, praneša Parlamento spaudos tarnyba. EP pirmininkas labai apgailestavo dėl nuosprendžio J. Tymošenko, kuris, jo nuomone, yra politiškai motyvuotas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį rekomendavo Serbijai suteikti narės kandidatės statusą, tačiau atmetė Albanijos prašymą, skelbia „RIA Novosti“. EK taip pat tikisi, kad Serbijos kaimynė Kroatija gruodžio mėnesį pasirašys susitarimą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). EK savo rekomendacijas pristatė kasmetėje ataskaitoje apie į ES įstoti siekiančias šalis. Komisija teigia, kad Serbija daug pasiekė pertvarkydama savo ekonomiką ir politiką.

Dešimtys tūkstančių sirų susirinko Damasko centre pareikšti paramą prezidentui Basharui al–Assadui, kuris stengiasi įveikti šešis mėnesius trunkantį sukilimą prieš jo režimą. Tai buvo viena didžiausių demonstracijų per kelis mėnesius sostinės centre, kurios nepaveikė protestai Damasko priemiestyje ir kitose šalies teritorijose.

Tuo metu, kai Rusijos premjeras V. Putinas pasuko į Kiniją, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius su Pekinu, ir ragina sukurti Eurazijos sąjungą, kai kam primenančią SSRS, kita beveik trejus metus egzistuojanti iniciatyva, atrodo, blėsta. Tai parodė Varšuvoje vykęs Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (RPP) dalyvaujančių šalių vadovų susitikimas, iš kurio demonstratyviai pasitraukė Baltarusijos delegacija.

Slovakijos parlamentas balsavo prieš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą, praneša BBC. EFSF didinimas buvo vertinamas kaip gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su euro zonos skolų krize.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pripažįsta, kad nuosprendis buvusiai premjerei Julijai Tymošenko apsunkins šalies integraciją į Europos struktūras, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Tai (nuosprendis J. Tymošenko) be abejonės yra nemalonus atvejis, kuris apsunkins Ukrainos integraciją“, – pareiškė jis. Kartu jis pridūrė, kad nuosprendis dar nėra galutinis. „Laukia apeliacinis procesas“, – kalbėjo V. Janukovyčius. Apeliacinio teismo sprendimas, anot jo, turės didelę reikšmę.

Po nuosprendžio paskelbimo buvusiai premjerei Julijai Tymošenko Europos Sąjunga (ES) grasina Ukrainai „rimtais padariniais“. ES persvarstys savo politiką Ukrainos atžvilgiu, įskaitant ir Asociacijos sutarties pasirašymą, Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton atstovė. Ji pabrėžė, kad „ES yra labai nusivylusi“. Anot ES, J. Tymošenko procesas neatitiko tarptautinių standartų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos lyderei Catherine Ashton pirmadienį sakė, kad yra pasirengęs susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu ir pabandyti atnaujinti taikos derybas. B. Netanyahu telefonu informavo C. Ashton, kad yra pasirengęs bet kada susitikti su M. Abbasu.

Graikija užbaigė derybas su kreditoriais iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dėl eilinės paramos išmokos, pirmadienį žurnalistams teigė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. Kreditorių trejetas (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir TVF) atidėjo 8 mlrd. eurų paramos Graikijai skyrimą – šią išmoką šalis turėjo gauti dar rugsėjį.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad Sirijos nacionalinės tarybos sukūrimas yra teigiamas žingsnis, praneša BBC. Per užsienio reikalų ministrų susitikimą parengtu pranešimu ES ragina ir kitas šalis teigiamai įvertinti Sirijos nacionalinę tarybą. Dieną prieš tai Sirija perspėjo, kad imsis „griežtų priemonių“ prieš bet kokią šalį, kuri pripažins Sirijos nacionalinę tarybą. Sirijos nacionalinė taryba – septynių šalies opozicijos frakcijų koalicija – buvo sudaryta praeitą savaitę.

Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai 2013 m., turės parengti, suderinti ir pristatyti ES poziciją kovos su dykumėjimu klausimais, kurie bus svarstomi per vienuoliktąją Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir dykumėjimų, ypač esančiose Afrikoje“ valstybių konferenciją 2013 m., ir ją ten pristatyti. Šiuo tikslu teks rengti ES šalių ir kitų šalių susitikimus, derėtis ir sutarti dėl bendrų sprendimų.

Anot Premjero Andriaus Kubiliaus, ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungos vadovų tarybai valdininkų kelionių į iš pažiūros egzotiškose šalyse vykstančias konferencijas gali ir daugėti. Taip Vyriausybės vadovas pirmadienį pakomentavo sprendimą į Pietų Korėjoje vykstantį seminarą dykumų smėliui stabdyti siųsti du Aplinkos ministerijos valdininkus.

Prarasta galimybė priartinti Ukrainą prie Europos bus žalinga ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai (ES), o ypač visam Rytų partnerystės regionui, teigia Lietuvos diplomatijos vadovas. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Liuksemburge pirmadienį vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime paragino neprarasti galimybės priartinti Ukrainą prie Europos ir derybas dėl Asociacijos sutarties užbaigti dar šiais metais.

Lenkijoje sekmadienį vyksta naujo parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad valdžioje turėtų likti dešinioji liberali premjero Donaldo Tusko Piliečių platforma (PO). Iki šiol Lenkijoje nė vienai partijai nėra pavykę laimėti rinkimų antrą kartą iš eilės. Antroji vieta rinkimuose prognozuojama nacionalkonservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamai Jaroslawo Kaczynskio. 38,5 mln. gyventojų turinti Lenkija santykinai gerai atlaikė globalią finansų krizę.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Naujoji Danijos kairiųjų centristų vyriausybė nutarė atšaukti sieną kertančiųjų asmenų tikrinimą, kurį šiemet buvo įvedusi ankstesnioji vyriausybė. „Vyriausybė per Šengeno zonos bendradarbiavimą sieks efektyviai kovoti su nusikalstamumu per sienas (...) Nebus tęsiamas 2011 metų gegužę padėtas planas Danijos pasienyje statyti naujus kontrolės postus“, – sakoma koalicijos sutartyje.

Europos finansų ministrai antradienį nutarė apsaugoti savo bankus, sustiprėjus abejonėms, ar suplanuota antroji paramos Graikijai programa bus įgyvendinta. Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“, aptarnaujantis municipalinę valdžią, tapo pirmuoju Europos banku, gavusiu valstybės paramą siautėjant skolų krizei euro zonoje.

Energetiniai santykiai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) tebėra stipriai politizuoti, o naujas dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos vis dar įmanomas, teigia ES energetikos ekspertas Jeffery Piperis, informuoja „RIA Novosti“. Energetiniai santykiai tarp Rusijos ir ES nesiplėtoja pakankamai dinamiškai, nepaisant to, kad ES teikė didelę svarbą bendram projektui su Rusija „Partnerystė modernizacijai“, teigia Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais Dž. Paiperis.

JK parlamento Bendruomenių rūmai per artimiausius tris mėnesius, likusius iki šių metų pabaigos, svarstys klausimą dėl referendumo surengimo ir suteikimo teisės šalies piliečiams nuspręsti dėl Britanijos ir ES santykių ateities, skelbia BBC. Tai paaiškėjo po to, kai parlamentarams buvo įteikta peticija, pasirašyta daugiau nei 100 tūkstančio žmonių, reikalaujančių leisti visuomenei nuspręsti - pasilikti ar išstoti iš Europos Sąjungos.

Rusijos slaptoji tarnyba leido „likviduoti“ užsienyje gyvenančius asmenis, kurie laikomi valstybės priešais, ir nurodė sukurti specialius dalinius tokioms operacijoms atlikti, rašo „telegraph.co.uk“, remdamasi slaptu dokumentu. Dokumente rašoma apie Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos šalis. Direktyvą pasirašė KGB įpėdinės Rusijos federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos vadovas.

Pastaruoju metu labai dinamiškai plėtojasi situacija, susijusi su ES ir Rusijos santykiais gamtinių dujų tiekimo ir kainų klausimais, ir ne paskutinę vietą šiame reikale užima Ukraina.Trijų minėtų pusių pozicijos yra gana aiškios. Rusija siekia apsupti Europą savo magistraliniais dujotiekiais („Šiaurės srautas“ jau veikia, „Pietų srautą“ planuojama pradėti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje, o 2018 m. jo laidumas turėtų pasiekti 63 mlrd.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Portugalijoje protestavo prieš vyriausybės taupymo priemones. Profsąjungos CGTP duomenimis, sostinėje Lisabonoje į gatves išėjo 130 tūkst., o Porte – 50 tūkst. žmonių. Policija duomenų apie demonstrantų skaičių nepateikė, tačiau vietos žiniasklaida minėjo mažesnius skaičius.

Nuo šeštadienio danai mokės brangiau už produktus, kurių sudėtyje yra daugiau nei du procentai sočiųjų riebalų, praneša Lietuvos radijas. Taip tikimasi net tik pagerinti visuomenės sveikatą, bet ir gauti daugiau pajamų. Nauju mokesčiu tikimasi sumažinti antsvorio problemą, tačiau Prekybos rūmų atstovai spėja, kad danai mėsos, sviesto, sūrio ir riebių užkandžių važiuos pirkti į kaimynines šalis.

Vokiečiai vėl norėtų įsivesti markę. Kaip skelbia gyventojų nuomonės apklausos, daugiau nei pusė vokiečių vėl norėtų pereiti prie markės. Tuo tarpu 48 proc. nori išsaugoti eurą. Kaip skelbia lenta.ru kiek padaugėjo vokiečių, skeptiškai vertinančių ES valiutą. Eurą labiau palaiko valdantieji krikdemai bei žalieji. Markės labiau norėtų kairieji. Apie šalies narystę ES vokiečiai atsiliepė taip pat įvairiai. 46 proc.

Europos Komisija pagrasino, kad imsis teisinių veiksmų prieš Britaniją, jei šalies ministrai nesušvelnins taisyklių, ribojančių užsieniečių galimybes kreiptis dėl socialinių išmokų, rašo „telegraph.co.