„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.
ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.
Apskritojo stalo diskusijoje „Neramumai pasaulyje: priežastys, padariniai ir tendencijos“ jis aiškino, kad visas pasaulis išgyvena krizę, nes ilgą laiką buvo galvojama, jog rinka viską išspręs, ir kiekvienas turime rūpintis tik savo reikalais.
„ Tai atvedė prie viešųjų reikalų krizės. Viešieji ar bendrieji reikalai Europoje buvo sprendžiami nepatenkinamai, nes visi tikėjosi, kad viskas išsispręs savaime. O ES konstrukcijoje yra esminių trūkumų. Gal tie, kurie kūrė ES, galvojo, kad kai ateis sunkūs laikai, ta politikų karta ir ras sprendimus. O gal buvo iki galo nesuprasta, kas yra ES, kam ji kuriama“, – svarstė ekonomistas.
Z. Balčytis: jeigu ES išliks, mums bus naudinga įsivesti eurą
Anot europarlamentaro Zigmanto Balčyčio, viena iš krizės priežasčių – ilgą laiką buvo tikima, kad laisvoji rinka viską sureguliuos, o valstybė turi kištis kuo mažau. Bet tai nepasiteisino.
„Veiksmai, kuriuos iššaukė kai kurių bankų, kurie buvo nekontroliuojami, veikla, vertybės, ekonominė sistema, sukūrė finansinę ekonomiką, kuri nepagrįsta realiomis materialinėmis vertybėmis. Todėl sujudėjus vienam sektoriui, o daugiausiai juda pietietiškos valstybės, kurios negalvojo kaip gyvens ateityje, tai iššaukė tam tikras globalines problemas, – sakė jis. – Mes visi esame surišti ir kartu reikia ieškoti būdų, kaip iš šitos situacijos išbristi“.
Paklaustas, ar reikia Lietuvai skubėti į euro zoną, buvęs finansų ministras (kaip tik tuo metu, kai jis užėmė šias pareigas, Lietuva dėjo itin daug pastangų, kad būtų įvykdyti Mastrichto kriterijai ir nuo 2007 m. sausio 1 d. mūsų šalis pereitų prie vieningos ES valiutos – red. past.) sakė, kad yra svarbesnių dalykų negu tai, kada mūsų šalis taps euro zonos nare.
„Aš matau šiandien didelę bėdą ir grėsmę ne tik Europai, ne tik euro zonai, Ne taip svarbu ar stos Lietuva į euro zoną, nes nors ir nesame įstoję, mokame savo įnašus į ES biudžetą – virš 2 proc. nuo BVP. Yra dalykų, kuriuos ES reikėtų spręsti, kad būtų daugiau teisingumo – dėl žemės ūkio, tiesioginių išmokų. Atrodo, kad tai šalutiniai dalykai, bet jie turi daug įtakos kiekvienos valstybės ekonominiam pagrindui. Bet šiandien nebūdami euro zonoje, mes neturime jokios įtakos sprendimams, kurie bus priimami euro zonos valstybėse. Tai nėra gerai, kad mes neturime sverto ginti savo interesų. Todėl ateityje politikams reikės spręsti stoti ar nestoti. Aš manau, kad jeigu šis darinys išliks, mes dėl savo ekonominės naudos, dėl galimybės įtakoti ekonominius ir politinius procesus, turėtume būti šioje bendroje erdvėje, ir esant bėdai turėti galimybę ne tik mokėti, bet ir galimybę būti paremtiems iš Europos stabilizavimo fondo“, – apskritojo stalo diskusijoje sakė Z. Balčytis.
Taip pat skaitykite:
