es

Beprecedentės Europos Sąjungos (ES) pastangos nubausti pelningą Rusijos gamtinių dujų sektorių jau susiduria su Vengrijos pasipriešinimu, praneša leidinys „Politico“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais. Per pirmuosius ES ambasadorių pokalbius Budapeštas išreiškė abejones dėl naujojo pasiūlymo, nesiimdamas tiesiogiai prieštarauti priemonei, tačiau aiškiai išreikšdamas savo atsargumą.

ES ministrai galutinai pritarė plataus masto šalių bloko migracijos ir prieglobsčio įstatymų reformai. Reformą sudaro 10 teisės aktų, kuriems pritarė absoliuti dauguma ES valstybių narių. Tačiau Vengrija ir Lenkija balsavo prieš visą paketą, o tokios šalys, kaip Austrija ir Slovėnija nepritarė tam tikroms jo dalims.

Likus mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos, kaip manoma, didesnio palaikymo sulauks kraštutinių dešiniųjų partijos, 27 šalių blokas antradienį galutinai patvirtins svarbią migracijos ir prieglobsčio politikos pertvarką po beveik dešimtmetį trukusių ginčų. Dabar, kai milžiniškas teisės aktų paketas jau baigtas rengti, kai kurios šalys pradėjo stengtis dar labiau sugriežtinti Europos Sąjungos politiką ir nusiųsti daugiau atvykėlių į saugias trečiąsias šalis.

Europos Sąjunga pirmadienį įtraukė internetinę Nyderlandų kelionių platformą „Booking.com“ į skaitmeninių bendrovių, kurios yra pakankamai didelės, kad joms būtų taikomos griežtesnės konkurencijos taisyklės, sąrašą. Briuselis taip pat pranešė bandysiantis išsiaiškinti, ar nuo šių reikalavimų galima atleisti technologijų milijardieriui Elonui Muskui priklausančią socialinių tinklų platformą „X“ – buvusio tviterio teigimu, jam šie reikalavimai neturėtų būti taikomi.

Saugumo nuo Rusijos tema dominuoja sekmadienį vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose – tokią išvadą daro didžiosios balsavimą nušviečiančios naujienų agentūros. Apie Lietuvą straipsniuose pasakojama kaip valstybę, šiemet mininčią narystės ES ir NATO dvidešimtmetį, tačiau besibaiminančią tapti Rusijos taikiniu, jeigu Maskvai pavyks laimėti karą Ukrainoje.

Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,3 punkto mažesnė nei pagal SVKI ir siekė 0,1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

2024 m. balandį, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 3,7 proc. praneša Valstybės duomenų agentūra. Metinė (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacija, apskaičiuota pagal SVKI sudarė 0,4 proc.

Trečiadienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) organizuoja konferenciją „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“. Joje, anot organizatorių, bus aptartos Lietuvos žemės ūkio sektoriaus perspektyvos ir per 20 metų nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) įvykdyta transformacija.

Antradienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) būtų pravartu turėti gynybos komisarą, kuris sutelktų dėmesį į Europos gynybos pramonę ir koordinuotų bendrąją rinką. EK pirmininkė kalbėjo per spaudos konferenciją Katovicuoe, Pietų Lenkijos mieste, kur kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku dalyvauja Europos ekonomikos kongrese.